Krašto santakos

Naujoji Panevėžio „Meno“ teatro režisierė ir meno vadovė Monika Klimaitė-Daunienė kviečia ne tik žiūrėti, bet ir pačiam įsitraukti į spektaklio vyksmą. Kad tai žiūrovams pavyktų kuo geriau, kviečiame juos susipažinti su režisiere iš arčiau, išgirsti istorijų, kaip ji mokėsi iš per stojamuosius „nurašytųjų“, kokį komplimentą išgirdo iš bandžiusio jai prieštarauti aktoriaus. Ir galop išgirskite apie dvi režisierės aistras – žirgus ir motociklus. plačiau»

Restauratoriui reikėjo triūsti net šešerius metus, kad Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje didingai sugaustų senieji vargonai. Ir ne vienam, o su žmona ir vaikais. Dabar puikiajam miesto vargonų dirbtuvių šeimininkui lenkiasi kolegos, net bažnytinės muzikos plokštelę jo garbei išleido. plačiau»

Išmokę iš ispanų režisieriaus gatvės teatro pagrindų, Panevėžio „Meno“ teatro aktoriai išėjo į miestą susirinkti į savo lagaminus panevėžiečių reakcijų. Pasirodė pačiu laiku – per pandemiją visiems labai trūksta bendravimo. O žiūrint pro kasos langelį – gal teatrui ir nelabai finansiškai apsimokėjo tai daryti, bet laukiant susitikimo su žiūrovu salėje, reikėjo juk kažką jam duoti avansu. plačiau»

Juozo Zikaro namuose-muziejuje Kaune paslaptimis apie skulptorių ir jo gyvenimą, kūrybą dalijasi charizmatiškoji Rasa Ruibienė. Ji tylenius patikrina, ar šie tiktai nedrąsūs, ar miega atmerktomis akimis. Pusantros valandos pralekia kaip nieko. plačiau»

Nuo sutraukytų grotų iki debesų, geltono briedžio, laumės plaukų ir mistinių personažų anapus realybės. Sovietmečiu už tokias kūrybines išraiškas buvo laužomi menininkų likimai. Užtat dabar Lietuvos valstybingumo simbolių kūrėjui skulptoriui Juozui Zikarui galima nusilenkti niekam nevaržant jokios laisvės. plačiau»

Narai ištyrinėjo giliausią šalies urvą Pasvalyje, dabar jų nufilmuotą medžiagą gali išvysti Krašto muziejaus lankytojai. Ir ne tiktai išvysti, bet ir pasijusti taip, tarsi patys nertų į 21,5 metro gylį. Kita virtuali įdomybė muziejuje – stebėti partizanų kovą, kai atsisukęs pamatai ant tavęs „puolantį“ aštriadantį stribų šunį. plačiau»

Grįždamas į močiutės namus Gustonių kaime Pasvalio rajone, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, menininkas Darius ŽIŪRA suprato, kad gana greit neliks čia sutinkamų žmonių, iš atminties išsitrins jų veidai, kalbėjimo maniera, pasikeis pats kaimas. Todėl nusprendė visa tai išsaugoti vaizdo juostoje – vienos minutės atkarpose. Taip gimė videoportretų serija „Gustoniai“. Apie šį ir kitą – „Portretų“ – projektą kalbamės su autoriumi. plačiau»

Kai po nepriklausomybės atgavimo iš Vakarų plūstelėjo laisvė, ne visi žinojo, kaip su ja elgtis, nesuprato padorumo ribų. Dabar per laiko atstumą žvelgiant į užfiksuotas grožio konkursų akimirkas, dar ryškiau matosi stulbinantys kontrastai. Panevėžyje tai susiję ir su nusikaltėlių gaujų siausmu. Viena mergina netgi parodos atidaryme atsivėrė – jos tėvas irgi buvęs banditas. plačiau»

Įsikrausčiusi į seną trobą menininkė paklausė kolegės patarimo ir viską, ką tik įmanoma, nudažė baltai. Ir jokių senienų lauk nemetė, dargi susirinko iš kitų visa, kas jiems buvo nereikalinga. Taip senas namas, patekęs į trečių šeimininkų rankas, ne tik išvaizdą pakeitė, bet ir gražią pravardę gavo. plačiau»

Lėlių vežimo teatro gastrolės šią vasarą vyko 35-ą kartą. Ir jos tikrai buvo išskirtinės! Kraujasiurbiai kankino, aktoriai nuo karščio krito, ištikimą sargą kitas ištikimas sargas dantimis paženklino, dar filmo kūrėjai iš paskos sekiojo, kasryt klausinėjo, kas gi tądien nutiks. plačiau»

Elektroninės muzikos aistruolis Rokiškyje gyvena netoli senutėlio apgriuvusio bravoro, pro tą vietą beveik kasdien praeina, bet į šį seną akmeninį namą jis kitomis akimis pažiūrėjo tik po festivalio, surengto su dar dviem draugais. plačiau»

Teatro pastogėje menai susidraugavo su intelektualiuoju sportu. Tarptautinės profesinės dienos proga smagias varžybas surengę šachmatininkai tikriausiai nesitikėjo ypatingos staigmenos – kuklaus vyro pergalės prieš tituluotą varžovę. Užtat Ostapas Benderis buvo priverstas kapituliuoti. plačiau»

Kai Panemunėlyje tarpukariu klebonavo Juozapas Matelionis, bažnyčia labai išgražėjo, buvo net įkurtas dūdų orkestras. Bet ne už tai dvasininkas įeis į istoriją. Jį minės už tai, kad išsaugojo nužudytos jaunos žydų poetės Matildos Olkinaitės dienoraščius. Net dešimt metų ši brangenybė nejudinama gulėjo bažnyčioje po altoriumi, kol buvo perduota į patikimas rankas ir sulaukė šių dienų. plačiau»

Pirštų oda prakiūra, tada meta virbalus ir griebia vąšelį. Tokia jau ji yra – naujoji krašto tautodailininkų vedlė Audronė Virbalienė. Nors tokią simbolinę, itin pritinkančią pavardę ji gavo per vyrą, bet ir jos tėvų šeimoje visi buvo itin kūrybingi, motina irgi virbalų neišleisdavo iš rankų. plačiau»

Peržengęs geltonojo namelio slenkstį jau nebežinai į kurią pusę akis sukti: virš galvos sūpuojasi paukščiai, drakonai ir kitokie pasakose skraidyti gebantys veikėjai, stalu ropoja krokodilai, palei visas sienas sustatytos lentynos, ant jų šimtai medinių būtybių, istorinių personažų ir šventųjų... plačiau»