Krašto santakos

Teatro pastogėje menai susidraugavo su intelektualiuoju sportu. Tarptautinės profesinės dienos proga smagias varžybas surengę šachmatininkai tikriausiai nesitikėjo ypatingos staigmenos – kuklaus vyro pergalės prieš tituluotą varžovę. Užtat Ostapas Benderis buvo priverstas kapituliuoti. plačiau»

Kai Panemunėlyje tarpukariu klebonavo Juozapas Matelionis, bažnyčia labai išgražėjo, buvo net įkurtas dūdų orkestras. Bet ne už tai dvasininkas įeis į istoriją. Jį minės už tai, kad išsaugojo nužudytos jaunos žydų poetės Matildos Olkinaitės dienoraščius. Net dešimt metų ši brangenybė nejudinama gulėjo bažnyčioje po altoriumi, kol buvo perduota į patikimas rankas ir sulaukė šių dienų. plačiau»

Pirštų oda prakiūra, tada meta virbalus ir griebia vąšelį. Tokia jau ji yra – naujoji krašto tautodailininkų vedlė Audronė Virbalienė. Nors tokią simbolinę, itin pritinkančią pavardę ji gavo per vyrą, bet ir jos tėvų šeimoje visi buvo itin kūrybingi, motina irgi virbalų neišleisdavo iš rankų. plačiau»

Peržengęs geltonojo namelio slenkstį jau nebežinai į kurią pusę akis sukti: virš galvos sūpuojasi paukščiai, drakonai ir kitokie pasakose skraidyti gebantys veikėjai, stalu ropoja krokodilai, palei visas sienas sustatytos lentynos, ant jų šimtai medinių būtybių, istorinių personažų ir šventųjų... plačiau»

Savaitė plenere – vien tik šviesi. Taip nusprendusios ukrainietės menininkės savo paveiksluose liejo vien šviesias spalvas ir gerą nuotaiką. Jos tikėjo, kad skausmą ir baimę galima įveikti džiaugiantis ir kvatojant, tapant tik taiką ir džiugų rytojų. plačiau»

Savų ir užsienio šalyse veikiančių solidžių firmų įvaizdžius kūrusi, dešimtis vaikiškų knygų išleidusi panevėžietė grafikos dizainerė karantino akivaizdoje tik skėsčiojo rankomis, nes merdėjant verslams neaišku, ar ilgam nebeliko užsakymų. Tačiau ji nepasidavė ir griebėsi visai įdomaus šiaudo – skaitmeninės ir molbertinės tapybos, o joje – ir gausybė šviesos bei vilties simbolių angelų, kartais ir labai kuklių – vos kamputyje pamatomų. plačiau»

Šiemet Rokiškyje vykstančiame tradiciniame šalies profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ tarsi atsitiktinai, bet susidėliojo toks repertuaras, kad žiūrovai po daugelio spektaklių pasijuto sukrėsti. Rajono Kultūros centrui vadovaujanti Vaiva BALTRŪNAITĖ-KIRSTUKIENĖ mano, kad kaip tik tokiuose spektakliuose žmonės randa atsakymus į savo klausimus apie sąžinę, žmoniškumą, drąsą, gebėjimą tiesiog išgyventi. Apie tai ir kalbamės. plačiau»

Rokiškio rajono kino direkcijos kino mechanikai-vairuotojai apie 1959–1965 metus. Tais laikais jie važinėdavo ir savo techniką gabendavo tokiais sunkvežimiais, o užrašas „Kinas“ gyventojus veikė kaip magija. plačiau»

Biržų ir Žemaitijos didikus šis tas siejo. Telšių muziejus, kol jame vyksta rekonstrukcija, porai metų susikraustė į Biržus, pilies salėse atsirado eksponatų, galinčių sudominti smalsius lankytojus. O itin prabangus ponių daiktas lektika – ar daugeliui jau yra matytas? plačiau»

Grynas atsitiktinumas, kad Biržų muziejininkams į rankas pateko kelios istorinės fotografijos iš Papilio dvarą valdžiusių grafų Šuazelių laikų. Tas neįkainojamas fotografijas po susitikimo Papilio miestelyje „Sėlai“ padovanojo pati šalies finansų ministrė Gintarė Skaistė su savo motina Genovaite Šimoniene. Tuomet jos ir papasakojo gražią istoriją apie grafų augintinę. plačiau»

Legendinės, nesugaunamosios žvalgės Marcelės Kubiliūtės gimtinėje – Tindžiulių kaime prie Panemunėlio – dar galima prisiglausti prie obels, kurios žiedais galbūt vaikystėje grožėjosi ir ji pati. Bet jau nuo vaikystės ši mergytė, užklupus caro žandarams, demonstravo ypatingą drąsą. O ką ji su vyrais – lenkų perversmininkais – išdarinėjo jų okupuotame Vilniuje! Tai vyko tarsi seniai – prieš šimtą metų, bet ar tikrai seniai? Su šios nepaprastos kraštietės atmintį saugančia mokytoja Ona LEVANDAVIČIŪTE tikrai yra apie ką pakalbėti. plačiau»

Dekoratyviai ryškūs, trykštantys emocijomis ir džiaugsmu paveikslai iš tiesų yra – apie karą. Apie klaikią šio amžiaus negandą tapytojas Sigitas Laurinavičius pasakoja išvengdamas kruvinų smurto scenų, bet šiurpiai įtaigiai. Gali būti, kad iš pasąmonės kilę vaizdiniai prognozuoja optimistinį karo finalą. plačiau»

Keturi tūkstančiai metų – tokio senumo bronzinį durklą Rokiškio rajone rado smalsus pasvalietis ūkininkas, vadinamasis lobių ieškotojas. Lietuvai tai neįkainojama relikvija, nes iki šiol nieko panašaus nebuvo atrasta. Tai kartu ir įrodymas, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. plačiau»

Rokiškio muziejus intriguojamai pasikeitė: XX amžiaus pradžios puošnius dvaro salių interjerus papildė šiuolaikinės modernios savito braižo autoriaus drobės, o jose vaizduojamas toli gražu ne paradinis eilinio žmogaus gyvenimas. Smalsuoliams tai turėtų labai patikti. plačiau»

Prieš gerą dešimtmetį panevėžietė knygų leidėja surado Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraščius ir juose perskaitė pačios rašytojos ranka parašytas eilutes: „Mano jėgos išseks, nežinau, ar beatsiras tokios kantrybės žmogus, kuris iš mano rankraščio sugebės išleisti knygą.“ Šie žodžiai leidėjos širdį medumi patepė. O visai neseniai leidėjos širdis buvo patepta medumi ir antrą kartą. plačiau»