Krašto santakos

Savaitė plenere – vien tik šviesi. Taip nusprendusios ukrainietės menininkės savo paveiksluose liejo vien šviesias spalvas ir gerą nuotaiką. Jos tikėjo, kad skausmą ir baimę galima įveikti džiaugiantis ir kvatojant, tapant tik taiką ir džiugų rytojų. plačiau»

Savų ir užsienio šalyse veikiančių solidžių firmų įvaizdžius kūrusi, dešimtis vaikiškų knygų išleidusi panevėžietė grafikos dizainerė karantino akivaizdoje tik skėsčiojo rankomis, nes merdėjant verslams neaišku, ar ilgam nebeliko užsakymų. Tačiau ji nepasidavė ir griebėsi visai įdomaus šiaudo – skaitmeninės ir molbertinės tapybos, o joje – ir gausybė šviesos bei vilties simbolių angelų, kartais ir labai kuklių – vos kamputyje pamatomų. plačiau»

Šiemet Rokiškyje vykstančiame tradiciniame šalies profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ tarsi atsitiktinai, bet susidėliojo toks repertuaras, kad žiūrovai po daugelio spektaklių pasijuto sukrėsti. Rajono Kultūros centrui vadovaujanti Vaiva BALTRŪNAITĖ-KIRSTUKIENĖ mano, kad kaip tik tokiuose spektakliuose žmonės randa atsakymus į savo klausimus apie sąžinę, žmoniškumą, drąsą, gebėjimą tiesiog išgyventi. Apie tai ir kalbamės. plačiau»

Rokiškio rajono kino direkcijos kino mechanikai-vairuotojai apie 1959–1965 metus. Tais laikais jie važinėdavo ir savo techniką gabendavo tokiais sunkvežimiais, o užrašas „Kinas“ gyventojus veikė kaip magija. plačiau»

Biržų ir Žemaitijos didikus šis tas siejo. Telšių muziejus, kol jame vyksta rekonstrukcija, porai metų susikraustė į Biržus, pilies salėse atsirado eksponatų, galinčių sudominti smalsius lankytojus. O itin prabangus ponių daiktas lektika – ar daugeliui jau yra matytas? plačiau»

Grynas atsitiktinumas, kad Biržų muziejininkams į rankas pateko kelios istorinės fotografijos iš Papilio dvarą valdžiusių grafų Šuazelių laikų. Tas neįkainojamas fotografijas po susitikimo Papilio miestelyje „Sėlai“ padovanojo pati šalies finansų ministrė Gintarė Skaistė su savo motina Genovaite Šimoniene. Tuomet jos ir papasakojo gražią istoriją apie grafų augintinę. plačiau»

Legendinės, nesugaunamosios žvalgės Marcelės Kubiliūtės gimtinėje – Tindžiulių kaime prie Panemunėlio – dar galima prisiglausti prie obels, kurios žiedais galbūt vaikystėje grožėjosi ir ji pati. Bet jau nuo vaikystės ši mergytė, užklupus caro žandarams, demonstravo ypatingą drąsą. O ką ji su vyrais – lenkų perversmininkais – išdarinėjo jų okupuotame Vilniuje! Tai vyko tarsi seniai – prieš šimtą metų, bet ar tikrai seniai? Su šios nepaprastos kraštietės atmintį saugančia mokytoja Ona LEVANDAVIČIŪTE tikrai yra apie ką pakalbėti. plačiau»

Dekoratyviai ryškūs, trykštantys emocijomis ir džiaugsmu paveikslai iš tiesų yra – apie karą. Apie klaikią šio amžiaus negandą tapytojas Sigitas Laurinavičius pasakoja išvengdamas kruvinų smurto scenų, bet šiurpiai įtaigiai. Gali būti, kad iš pasąmonės kilę vaizdiniai prognozuoja optimistinį karo finalą. plačiau»

Keturi tūkstančiai metų – tokio senumo bronzinį durklą Rokiškio rajone rado smalsus pasvalietis ūkininkas, vadinamasis lobių ieškotojas. Lietuvai tai neįkainojama relikvija, nes iki šiol nieko panašaus nebuvo atrasta. Tai kartu ir įrodymas, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. plačiau»

Rokiškio muziejus intriguojamai pasikeitė: XX amžiaus pradžios puošnius dvaro salių interjerus papildė šiuolaikinės modernios savito braižo autoriaus drobės, o jose vaizduojamas toli gražu ne paradinis eilinio žmogaus gyvenimas. Smalsuoliams tai turėtų labai patikti. plačiau»

Prieš gerą dešimtmetį panevėžietė knygų leidėja surado Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraščius ir juose perskaitė pačios rašytojos ranka parašytas eilutes: „Mano jėgos išseks, nežinau, ar beatsiras tokios kantrybės žmogus, kuris iš mano rankraščio sugebės išleisti knygą.“ Šie žodžiai leidėjos širdį medumi patepė. O visai neseniai leidėjos širdis buvo patepta medumi ir antrą kartą. plačiau»

Ant folkloro muzikos festivalio simbolio – šakotosios krivūlės – dar yra vietos naujiems adresams. Tai reiškia, kad renginys neišsikvepia – tai jis vyksta savuosiuose Miežiškiuose, tai vėl kur nors kitur. plačiau»

Baigus mokyklą ir nepavykus suplanuoti savo ateities – ne bėda. Taip tvirtina menininke iš politologės per dešimtmetį virtusi naujoji anykštėnė. O per virsmo metus buvo neįkainojamos patirties keliaujant su vyru ir kūdikiu jachta nuo vieno kranto iki kito, galop jau lėktuvu pasiekus net ir užpoliarinį ratą, pagimdžius dar vieną mažylį. plačiau»

Pagal naujausias apklausas, kultūros renginių prieinamumas regionuose yra gana menkas, atlikėjai nenoriai važiuoja į provinciją vaidinti ir koncertuoti, nes ten kartais ir padoresnio fortepijono nesuranda. Praeivių klausėme, ar Panevėžio kraštą galima priskirti prie tų, kurių kultūra nepasiekia. Ar pasigendama aukšto lygio koncertų ir spektaklių? Ar jie gali dėl koncerto, parodos, spektaklio pasiekti Vilnių, o gal važiuoja į arčiau esančią Rygą? Ar nesibaido rimtosios muzikos – operos, simfoninio orkestro koncerto? plačiau»

Kaip garsusis Paryžiaus Luvras turi įžymųjį Leonardo da Vinčio šedevrą „Mona Liza“, Florencijos Ufičių galerija – Botičelio „Veneros gimimas“, taip ir Biržų muziejus turi savo brangenybę – kone prieš penkis šimtus metų braižytą spalvotą Biržų kunigaikštystės žemėlapį. Be jo, muziejui suteikta garbė saugoti ir dar dvi unikalias relikvijas. plačiau»