Atsiskleidė visu grožiu
Biržų muziejui „Sėla“ išpuolė netikėta proga parsigabenti didelę krūvą grožybių iš Telšių muziejaus „Alkas“.
Tokia sėkmė nusišypsojo dėl proziškos priežasties – „Alkas“ uždarytas ilgam – dvejų metų rekonstrukcijai.
Parsigabenti daiktai – prancūzų didikų, turėjusių dvarų ir Lietuvoje, ir aplink Biržų kraštą. O dvarininkai Šuazeliai, iš pradžių įsikūrę Žemaitijoje, Platelių dvare, vėliau tapo ir Biržų rajone esančio Papilio dvaro šeimininkais.
Visos į Biržus atgabentos muziejinės vertybės yra iš Platelių dvaro.
Bene įspūdingiausias eksponatas – lektika, tokia ištaiginga nešioklė, tarnavusi poniai nugabenti nuo namų iki bažnyčios, kad šioji nesusipurvintų batelių.
Pasak muziejininkės Editos Lansbergienės, pas žemaičius lektika irgi parodų salėje stovėjo, tik ji nebuvo taip gerai išeksponuota kaip Biržų pilyje, nesimatė viso jos grožio.
Čia gi Lietuvos dvarų kultūroje retas daiktas patupdytas salės viduryje, gerai apšviestas, jį galima apeiti iš visų šonų, gerai matyti ir natūralia plonyte žalsvos spalvos oda išmuštas vidus. Visi išoriniai lektikos šonai ištapyti.
Muziejininkų žiniomis, mūsų šalies muziejuose yra tik dvi lektikos, abi jas turi Telšių muziejus.
Portretas su paslaptimi
Visa, ką biržiečiai parsigabeno iš Telšių, eksponuojama dviejose salėse, viena jų yra rūmuose, kita arsenalo pastate.
Platelių dvare buvę Šuazelių giminės portretai Telšių muziejuje net nebuvo rodomi, jie gulėjo saugyklose, tad galima sakyti, kad Biržuose jie pirmą kartą pasiekė žiūrovą.
Vienas iš įdomesnių paveikslų – mergaitė mėlynu apdaru. Spėjama, kad tai Šuazelių giminės atžala grafaitė Irena, gimusi ir augusi Papilio dvare.
Tapybos kūrinys turi paslapties: į kurią pusę žiūrovas beeitų, mergaitė iš paveikslo jį akylai seka žvilgsniu. Dar keičiasi ir kūrinio personažo išraiška: atsistojus tiesiai prieš paveikslą mergaitė atrodo pikta, žiūrint iš vieno šono ji tarsi ironiškai šypteli, iš kito – atrodo liūdnoka.
Baldą paskolino bažnyčia
„Beveik viską, kas buvo restauruota ir geros būklės – baldus, taikomosios dailės kūrinius, daugumą paveikslų – iš Telšių pervežėm į Biržus“, – kalba muziejininkė, rodydama vertingus eksponatus.
Tai ir Platelių dvare naudoti, piešiniais išgražinti ponų indai, įspūdingos dekoratyvios vazos, dryžuotu gobelenu vilktos sofos ir fotelių komplektas, paskiros riestakojės kėdės, sekreteras, poilsio kampelio minkštasuoliai.
Pas Platelių valdytojus kabėjo ir paveikslas, kuriame pavaizduotas jų prancūziškų namų interjeras.
Pasak muziejininkės, pagal tą kūrinį, o tiksliau pagal paveiksle nutapytą kambario langą ir vaizdą pro jį, buvo atsekta, kurioje Paryžiaus gatvėje stovėjo Šuazelių namas.
„Kas man pasirodė neįprasta, kad prancūzų valdomą dvarą puošė ir Lietuvos–Lenkijos Respublikos abiejų tautų valdovų portretai. Tai S.Tyzenhauzaitės palikimas, ji domėjosi istorija“, – įspūdžiais dalijosi E.Lansbergienė.
Į arsenalo pastato salę, kur sukabinti visi Šuazelių giminės didikų portretai, atkeliavo ir baldas, paskolintas Papilio bažnyčios. Tai įspūdingas suolas-ložė su Šuazelių herbu.
Platelių dvarą padovanojo caras
„Kai išgirdom, jog žemaičių muziejus ruošiasi rekonstrukcijai ir daiktams ieško saugesnių vietų, pasisiūlėme parsivežti Šuazelių paveldą, parodyti, kad toji giminė valdė ir Papilio dvarą. Juk Šuazeliai turi sąsajų su Aukštaitija, čia jie gyveno, tad liko jų istorijos dalis“, – sako E.Lansbergienė.
Muziejininkė primena, kas tokie buvę Šuazeliai.
Pirmasis šios garsios prancūzų didikų giminės atstovas, turtiniais ryšiais susisaistęs su Lietuva, buvęs Augustas de Šuazel Gufjė, mokslininkas ir diplomatas, turėjęs ambasadoriaus pareigas Konstantinopolyje.
Tų pareigų jis neteko Prancūzijoje prasidėjus revoliucijai, nes buvo karaliaus šalininkas. Tėvynėje esąs turtas buvo nacionalizuotas ir, kad išvengtų giljotinos, teko bėgti į carinę Rusiją.
Išsimokslinęs didikas gavo imperatoriškosios bibliotekos direktoriaus vietą, nes tuomet jau buvo išgarsėjęs dvitome knyga „Nepaprasta kelionė po Graikiją“. Ją parašė po to, kai su ekspedicija apiplaukė žemyninę Graikiją ir jos salas bei dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose.
Tuo laiku carinė Rusija buvo užgrobusi dalį Lietuvos, tad tuometis caras A.Šuazeliui padovanojo Platelių dvarą ir jo apylinkes, taip prancūzas su savo šeima atkako į mūsų šalį. Šuazeliams Plateliai priklausė iki 1940 metų.
Grafai pabėgo užėjus bolševikams
„Toliau istoriją tęsia Sofija Tyzenhauzaitė, ištekėjusi už A.Šuazelio sūnaus Antuano. Būtent jų šeimos palikuonių pėdsakas įmintas Biržų krašte“, – aiškina muziejininkė.
S.Tyzenhauzaitė kultūrine prasme ryški asmenybė, ji buvo pirmoji lietuvių rašytoja moteris, istorinių romanų autorė, net trys jos knygos yra išverstos iš prancūzų kalbos.
Papilio dvarą po 1861 metų sukilimo įsigijo Sofijos ir Antuano sūnus Aleksandras Šuazelis.
Ankstesnis dvaro savininkas buvo apkaltintas rėmęs sukilėlius, mat jiems rengęs pietus. Ponui buvo užvesta byla ir jis, matyt, nuo streso, netrukus mirė.
„Vietiniai gyventojai dar atminė vyriausią Aleksandro sūnų Gabrielių su žmona Matilda ir jų dukterį Ireną“, – sako pašnekovė. Tai muziejininkams dar pavyko užrašyti per kraštotyrines ekspedicijas.
Iš tų prisiminimų aišku, kad Šuazeliai Papilyje nuolat negyveno, žiemoti išvykdavo į Prancūziją, nes ten giminė buvo atgavusi dalį turto.
Papilyje kilmingieji prancūzai gyveno iki 1940 metų, kol užėjo bolševikai.
„Gabrielius jau buvo miręs ir palaidotas Plateliuose, duktė Irena – ištekėjusi už prancūzo lakūno ir gyveno toje šalyje, o žmona Matilda spėjo pasitraukti į Šveicariją ir netrukus ten mirė“, – aiškina, kaip baigėsi Šuazelių istorija.
Atsišaukė grafų augintinės palikuonys
Pasak muziejininkės, šiais laikais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į Papilio dvarą iš Prancūzijos buvo atvažiavę Šuazelių giminės palikuonys.
„Pavaikščiojo baltom kelnėm po dvarvietę, viską apžiūrėjo ir nesusigundė buvusį turtą susigrąžinti. Dabar tas didžiulis kompleksas priklauso valstybei“, – sako muziejininkė.
Jos žiniomis, dvaras buvo ne kartą išstatytas aukcione, pavyko parduoti tik buvusią dvaro virtuvę, bet tik pastatą, be žemės.
„Nauji šeimininkai aiškiai nematė perspektyvos, tad tas statinys vėl parduodamas. O juk teritorija nemaža, su griūvančiais pastatais ir tvenkiniu, tikriausiai utopija, kad kas viską vienu kartu nupirktų“, – svarsto ji.
Pasak muziejininkės, keista, kad iš ilgai gyvavusio Papilio dvaro Biržų muziejus beveik neturi jokių eksponatų ir nieko, kas susiję su jo valdytojais.
Tačiau vienas vertingas eksponatas „Sėloje“ vis dėlto yra: milžiniško dydžio du knygos tomai apie Graikiją, parašyti Platelių grafo A.Šuazelio.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Grafaitė Irena žiūrovą tarsi seka žvilgsniu, o žiūrint iš įvairių salės vietų tarsi keičia veido išraišką.
2. Šis paveikslas vaizduoja Platelių valdytojų būsto Paryžiuje interjerą.
3. 4. 5. Aristokratų Šuazelių giminės moterų portretai, gulėję muziejaus saugyklose, tik Biržuose pasiekė žiūrovus.
6. Žiūrovams pristatytas ir retas ponių daiktas – lektika: ja tarnai damą nešdavo į bažnyčią, kad šioji nesusipurvintų apavo.
7. Dekoratyvinė vaza iš Platelių dvaro.
8. Šuazelių naudotas puošnus sekreteras.
9. Ponų stalui serviruoti skirti gražiai dekoruoti indai.
10. Prancūzai į lietuvišką dvarą buvo atsigabenę dryžuotu gobelenu trauktus baldus.
A.Švelnos nuotraukos
