Krašto santakos

Nameišio žiedas, apipintas javų varpa. Kovos prieš blogį simbolis erelis. Raktą nešantis juodas kaip anglis kovarnis. Negailestingai naikinamas ir greit nykstantis pataisas – Velykų stalo ir Verbų sekmadienio puošmena... Štai kiek visokių simbolių į savo herbą norėjo sudėti namišiečiai. plačiau»

Kai tik Kupiškyje būna koks festivalis, kultūros darbuotojai tuojau ir prašosi, kad miesto pašonėje gyvenanti auksarankė priimtų ekskursantus, aprodytų savo namus, tarsi kokią muziejaus gryčią su gausybe mezginių ir siuvinių. Maža to, moters galva pramušta ir teatru – kai negalėdavo per karantiną sulaukti anūkų, bent jau prisimindavo, kaip kartu su Tomu Anykščiuose ant scenos lipo. plačiau»

Gryniausių miestiečių pora prieš dešimtmetį nusprendė laikinai pagyventi kaime, ir atsitiko taip, kad liko. Vyras inžinierius tapo ūkininku, o žmona neužmetė savo diplomo – tapo paveikslus. Tik ne peizažus. Dabar jie abu patenkinti kartoja, kad gamtoje nėra skurdo – kada norėsi, išsirausi morką, pasiimsi iš vištų gūžtos kiaušinį. Ir toks gyvenimas suteikia įkvėpimo. plačiau»

Negailestingoji deivė Kirkė, fantazijų vaisius – Bahanaro drakonas, išsiveržiantis ugnikalnis iš merginos plaukų, suvalgytos žuvies kaulai, į žiūrovą akis įbedusi mergaitė, o jai už nugaros – mūsų planetos žemėlapis... Štai kiek visko pripiešė talentingieji Dailės mokyklos absolventai. Ir dažniausiai jų talentai po vieną nevaikšto. plačiau»

Dviejų Biržų muziejininkių paslaptinga kelionė į Gdanską buvo pilna ir sunkumų, ir baimės, kad gali būti uždarytos valstybių sienos. Bet netrukus paslaptis atsivėrė visu gražumu – beveik pusę tonos sveriantis pabūklas buvo iškeltas iš furgono ir perkeltas į Biržų pilies arsenalą. Nuo tokio svorio vos pilies grindys neįlinko. plačiau»

Su paukščiais susijęs Perekšlių kaimo pavadinimas pamėtėjo žmonėms mintį, kaip įdomiau sutikti pavasarį. Netrukus per gyvenvietę nusidriekė įvairiausių sparnuočių alėja. Karantininių apribojimų išvargintiems žmonėms pasivaikščioti po ją – didelis malonumas. plačiau»

Dienomis, kai visa einasi lyg sviestu patepta, eilės nesirašo. Jos dažniausiai pasibeldžia, kai užklumpa išgyvenimai, kankina graužatis. Tai visiems gali patvirtinti daug metų slapta kūrusi buvusi pedagogė. Kai moteris netikėtai eina užsidaryti savo kambaryje, vyras tarsteli: „Štai ir mūza atskrido.“ plačiau»

Nedidelį Tiltagalių miestelį Panevėžio rajone mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas įpareigoja gerai pakrutėti. Šiemet tai daryti jiems bus tikras iššūkis, daug ką apriboja karantinai ir draudimai. Tačiau kultūrininkai dar prieš pandemiją sugalvojo šį bei tą įdomaus ir tai dabar leidžia skleisti garsią žinią ir būti išgirstiems bei pastebėtiems. plačiau»

Muziejininkai vylėsi, kad pavasarį pradžiugins gyventojus ir įmones dovanodami eglutes vazonuose. Gražiai išsaugoję per žiemą parakinėje, iškėlė iš vazonų ir nustėro: eglučių šaknys taip baisiai nukapotos, kad vargu ar prigis. Tuomet nusprendė patys bandyti medelius gelbėti. plačiau»

Legendomis apipinta gražuolė Barbora Radvilaitė praėjus beveik penkiems amžiams į Biržus parkeliavo net šešiais savo atvaizdais. Jos garbei ant restorano stalo buvo patiektas ir pagal senovinį receptą iškeptas nupenėtas gaidys. plačiau»

Beveik pusę savo gyvenimo praleidusi užsienyje, pastaruosius 12 metų gyvenanti Graikijoje buvusi panevėžietė Indrė Jonušytė po ilgokos tylos per pusmetį išleido dvi labai skirtingas ir įspūdingas knygas: fantastikos žanro tekstų rinktinę „Fabulae spectacula“ ir psichologinį romaną „Bela Blu“. plačiau»

„Tas savas žagres daugelis intelektualių menininkų linkę slėpti, o Jonas Mekas niekad nesigėdijo kaimo, atvirkščiai, net pabrėždavo savo kilmę. Iš pradžių net specialiai rašė „Valstiečių laikraščiui“, ne kokiam „Literatūrai ir menui“. Šitas jo derinys man atrodo pats nuostabiausias“, – pristatydamas garsiajam kraštiečiui skirtą savo darbų parodą kalbėjo biržietis menininkas Alis Balbierius. plačiau»

Ar panevėžiečių gyvenime svarbi kultūra? Ar dažnai lankosi spektakliuose, renginiuose, bibliotekose ir kas labiausiai juos domina? Taip pat klausėme žmonių, ar patys dalyvauja kokioje nors kultūrinėje veikloje, ar skaito knygas? O kaip artimieji – tėvai, vaikai, anūkai? plačiau»

Į tarptautinę šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“ Panevėžio „Galerija XX“ siuntė pastarųjų kelerių metų Ramūno Grikevičiaus tapybą ir piešinius, Egidijaus Radvensko keramiką. plačiau»

Kai „Smiltelė“ scenoje pasirodė su garsiais dainininkais Vaida Genyte ir Liudu Mikalausku, visiems iš džiaugsmo galvos apsisuko – svečiuose net tautinius kostiumus paliko. Paskui jau su dovanomis teko vykti jų atsiimti. Dabar, pirmąkart susirengę į Dzūkiją, kapelos nariai juokauja būsią tikrai apdairesni. plačiau»