Krašto santakos

Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, Juozo Miltinio dramos teatras kviečia atsisveikinti ir į paskutinę kelionę palydėti pernai lapkričio 23 d. mus palikusį iškilų menininką, užburiančios charizmos ir išskirtinio talento aktorių, ištikimą Juozo Miltinio bendražygį, dosnios širdies ir linksmo būdo kolegą Algirdą Paulavičių. plačiau»

Režisierius Jonas Korenka rokiškėnų neužmirštas. Aktore tapusi jo duktė Marija KORENKAITĖ šypsosi, kad jis įsiverždavo kaip viesulas ar cunamis – kaipgi tokiam atsilaikysi. Jo energija mažame miestelyje užkūrė teatrinį gyvenimą, naujas tradicijas, bet atsitiko taip, kad dukra iki pat paskutinės klasės apie aktorystę net nesvajojo, o pasuko ten pastūmėta iš šalies geriau mačiusios mamos. plačiau»

Kai režisierė Vita Vorienė važiavo mokytis režisūros, mama nedrąsiai jai patarė geriau pasirinkti siuvėjos ar mezgėjos profesiją. Motinos linkėjimas išsipildė dabar, po daugybės metų, kai dukters šeimoje gimė mažas žmogus – Gustulėlis. Tuo labiau kad teatro repeticijos, prasidėjus karui, komplikavosi. plačiau»

Medelyno savininkai nė nesapnavo, kad jų noras poilsio minutėmis savo sodyboje grožėtis baltais, po kiek laiko rožiniais žiedais pavirs į labai sėkmingą investiciją. Dabar hortenzijų parką lanko tūkstančiai žmonių. Atsisveikindami jie neišeina ir be nusipirkto šio nuostabaus augalo krūmelio. plačiau»

Duonos globėjos Šv. Agotos diena nublanko prieš Šv. Valentino dieną. Tačiau ne visi taip mano. Skapiškėnai perėmė netoli esančio Laičių kaimo tradiciją, ir prasidėjo šventė – dvylika šeimininkių nukrovė stalą pačių kepta duona. Vienas kepalas tikrai buvo keptas krosnyje. plačiau»

Panevėžyje trys draugai ir kūrėjai – pseudonimu Godo Yorke kurianti dainininkė Goda Sasnauskaitė, fotomenininkas Dan Hermouet ir videomenininkė Kotryna Daraškevičiūtė – pristatė cianotipijos technika sukurtą vaizdo klipą. Tai pirmas toks meno kūrinys Lietuvos ir vos antras pasaulio istorijoje. plačiau»

Muziejų naktis, gal niekuo nesidomintys ir nepatikės, sutraukia nemažas minias lankytojų. Ir ne tik sostinėje. Panevėžyje štai gyventojai buvo kviečiami vienintelę metuose naktį nemokamai ateiti į istorijos ir meno šventoves – pamatyti parodų, patiems dalyvauti kūrybos procese. Gyventojų teiravomės, ar jie tą jau patyrė – malonumą pasivaikščioti po muziejų, galeriją ar biblioteką naktį. plačiau»

Jauna pora džiūgauja, kad iš sostinės persikėlė į Anykščius, nors tam ir reikėjo drąsos – ypač Vilniuje gimusiai ir augusiai merginai. Seną butą jie išradingai verčia jaukia gyvenamąja erdve. Ir ne vien dėl taupumo jie buitį nutarė kurti iš to, ką kiti galbūt laikytų šiukšlėmis. plačiau»

Vidurdienį – į miesto aikštę skelbti žmonėms apie Ukrainos kančią, popiet – į repeticijas Panevėžio lėlių vežimo teatre. Nuo pirmos karo dienos tai kuriam laikui tapo norma pulkeliui ukrainiečų lėlininkų, dirbančių teatre ne vienus metus. Ir pats teatras tapo užuovėja visiems bėgliams nuo karo. plačiau»

Dar šiek tiek užtruks, kol vertingas garsios panevėžietės palikimas pasieks žiūrovus, bet kultūriniai lobiai iš jos namų jau pasiekė paveldo tyrėjus. plačiau»

Saugoti ir tausoti gamtą reikia, nes jai kenkdami pražūsime ir patys – tai lyg ir savaime aišku, bet aplinką teršiame toliau. Pasvalio bibliotekoje kabantis paveikslas yra viena iš triptiko „Atšilimas“ dalių. Jo autorė savaip – dėliodama juodus mažus taškelius – ragina susimąstyti apie planetos ateitį. plačiau»

Neilgai trukus Biržų muziejuje gali atsirasti žaidimas, kurį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonušas Radvila vaikystėje mėgo žaisti augdamas Papilyje. Juk neįmanoma nepasinaudoti ginklų žinovo ir istorinių karių figūrėlių kūrėjo Algirdo Kuprio talentu. plačiau»

Panevėžio rajono Tiltagaliai perėmė Mažosios kultūros sostinės estafetę. Ją perdavė juodupiečiai iš Rokiškio rajono. plačiau»

Krauju pasruvusi moters nugara su įrėžtais rusofašistų dabar naudojamais simboliais Z ir V, vakarietiškam gyvenimui atkištas plikas užpakalis – tokie pranašiški fotomenininko paveikslai labai jau nepatiko į caro vaidmenį įsijautusiam Dailės galerijos ūkvedžiui. plačiau»

Pandemija smarkiai pakoregavo ir menininkų gyvenimą, tad garsiųjų tarptautinių Panevėžio keramikos simpo-ziumų šlovė jau nebe ta. Vis dėlto smagu bent jau tai, kad simpoziumas, tegul ir labai kuklus, vyks, o labai neramiai lauktos viešnios iš Baltarusijos sutiktos itin šiltai. plačiau»