Krašto santakos

Buvę sąjungininkai aršiose kovose prieš kryžiuočius – totoriai laikomi viena seniausių tautinių mažumų. Už mūsų laisvę jie kovėsi ne tiktai prieš 700 metų, petys petin stovėjo ir per Sausio 13-osios įvykius. plačiau»

Ji ilgai blaškėsi, ieškojo kitokio gyvenimo. Po 13 metų emigracijos pagaliau atsitiesė, ėmė dažniau grįžti namo ir vėl fotografuoti, kurti. Naujausias projektas nelengvas – ant čiužinio atsigulusio žmogaus uždedami 3 storiausi stiklai. Ne kiekvienas pozuotojas šį išbandymą atlaiko. Bet saldybių kurti ji negali – per daug skausmo gyvenime patyrė. plačiau»

Panevėžietis tapytojas suskubo paremti rusų bombų negailestingai traiškomą Ukrainą – dvi drobes skyrė labdarai. Jeigu jos bus nupirktos, visi pinigai keliaus karo niokojamai šaliai. Abi jos ypatingos: kiekvienoje gali įžvelgti ir skausmą, ir viltingą pergalę. plačiau»

Beveik tris dešimtmečius pavasarį įvairaus amžiaus teatralai renkasi į nedidelį miestelį – Skapiškį. Kasmet spektakliai ir orai keičiasi, užtat išlieka organizatorių ir dalyvių entuziazmas bei tradicinė teatrinė sriuba. Šiemet ją didžiuliuose katiluose 5 valandas ant laužo virė vyrai. plačiau»

Kas anksčiau buvo Juliaus Janonio aikštės vietoje, prie dabartinio Kultūros centro ar buvusios estrados teritorijoje prie Evangelikų reformatų bažnyčios? O kas slėpėsi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonijos vietoje ar priešpilyje? Biržiečiai smalsūs – jiems rūpi savo miesto istorija. plačiau»

Pumpėnietis kraštotyrininkas apgailestauja, kad per istorinius kataklizmus mūsų šalyje vykęs Birželio sukilimas nustumtas giliai į užmarštį. Jo manymu, dėl to kalta šalį niokojusių okupantų propaganda, skleidžianti apie lietuvius melą. Tuos istorinius įvykius archyvuose besirausęs vyras bando parodyti per savo gimtinės faktus. plačiau»

Žmonės džiaugiasi, kad po izoliacijos pagaliau baigėsi skaitymo badas. Knygų prikimštą Biržų bibliotekos mašiną pasienio gyventojai sutiko lyg senovėje itin brangintą knygnešį – vieni ant kelio laukė, kiti akis pro langus pražiūrėjo. Žmonės norėjo naujausių lietuvių autorių kūrinių, visokių romanų, etiketo ir rankdarbių vadovėlių, bet nė už ką į rankas nebeėmė fantastikos. plačiau»

Iš karantino gniaužtų besivaduojantys regioniniai parkai iš lankytojų pradeda imti mokestį: Anykščių medžių lajų taku nebepraeisime be 4 eurų, į Krekenavos apžvalgos bokštą nebeįlipsime be 2 eurų. To reikia atkurti parkų grožiui, suniokotam kai kurių bjaurių žmonių. plačiau»

Angeliuko paštas, skysti kiaušiniai dubenyje, šaltibarščiai viduržiemį, balti arkliai sniege, kabantys ąžuoliniai nameliai – tai vis „Galerijoje XX“ eksponuojami menininkų išmonės rezultatai. Visi kūrėjai stengiasi žiūrovams suteikti šventinio jausmo ir džiugesio. plačiau»

Ruošdama naujų metų kalendorių menininkė labai atsakingai rinko, kokie paveikslai iliustruos kiekvieną mėnesį, nes namie kabantis meno kūrinys gali būti vaistas, bet gali būti ir nuodas. Dailės ir meno terapijos žinios jai padėjo sudaryti džiugiomis nuotaikomis trykštantį rinkinį. plačiau»

„Aukštaitijos siauruko“ dirbtuvėse stovi vertingas istorinis eksponatas – užpraėjusiame amžiuje gamintas garinis garvežys. Kol kas jo ratai per bėgius nesisuka, bet yra vilties, kad malkomis kūrenamas vagonų tempikas iš Panevėžio stoties vieną kartą vėl išpūškuos. plačiau»

Kupiškėnai žino, kad kai kurie gastroliuojantys saviveikliniai lėlių teatriukai yra ne itin aukšto lygio, važinėja tik pinigų susirinkti, o vaikus patraukia vien išoriniu blizgesiu ir ryškiomis spalvomis. Būtent todėl profesionalų lėlės, tegul ir blankios, bet natūralios, – kitaip į vaikų širdis pasibeldžia. plačiau»

Ar įmanoma į molinę skulptūrą sutalpinti visą žmogaus gyvenimą? Talentinga, ką tik menų studijas baigusi pasvalietė šalies istorijoje gilius pėdsakus palikusias moteris pavertė ypatingais, paslaptis turinčiais daiktais. plačiau»

Kadaise vaikų namuose atimti daiktai – raudonas paltas su mažais taškeliais, lėlė, saldainių pilna kuprinė – dar vis grįžta prisiminimų nuoskauda. Stiklo dužena persirėžta koja, kad tik neišvežtų į balerinų mokyklą – irgi nugulę atmintyje. Užaugus – vienas po kito dar baisesni praradimai... Visa tai ištverti jai padeda ypatingas užsiėmimas. plačiau»

Tautiniu paveldu pripažinti kupiškėnės tautodailininkės Danutės Palaimienės sodai – pasaulio sąrangos simboliai. Kai visai šalia karas, menininkės rankos tarsi pačios pina sudėtingesnes, šiurkščias konstrukcijas, atspindinčias vidinę žmonių sumaištį. plačiau»