Krašto santakos

Muziejininkė Edita Lansbergienė gyvena mokyklos pastate, kur mokytojavo poetas Kazys Binkis. Ji jaučia, kad pats likimas lėmė jai gyventi su išdaigas krėtusiu garsiu vyru po vienu stogu – tas iš dangaus jai vis akį pamerkia. Ir ne jai vienai! Štai mokytojai kelnes praardė, visą vaikų lenktynių finišą juokais pavertė!.. plačiau»

Naują parodą surengęs žinomas menininkas Juozas Lebednykas neslepia, kad per daugybę kūrybos metų taip ir nesužinojo, kas tai yra įkvėpimas. Na, nebent tai yra procesas – kai jau pradėjai, nebegali sustot. O pradėjo jis nuo nepaprastos nuomininkės – inteligentės iš Sankt Peterburgo pastūmėjimo. plačiau»

Nors išorinėse Skapiškio bažnyčios nišose dabar stovi betoninės dviejų šventųjų skulptūros, tačiau jos niekaip negali atstoti originalų – prieš daugelį metų kažkokių niekšų pavogtų medinių statulų. Viena skulptūra jau grįžo, bet kad pasiliktų visam laikui, klebonui reikia bylinėtis su valstybe. Visa ši ilga statulų istorija – tikras detektyvas. plačiau»

Širdies kontūru apjuosti obuoliniai žmogeliai simbolizuoja draugystę – laiko ukrainietišką vėliavėlę. Kiek toliau geltoniu šviečia kukurūzinės gėlės, kaži kur skuba moliūgą ant kupros tempiantis ežiukas. Štai kaip krekenaviečiai išliejo savo talentus. plačiau»

Gerai, kad garsusis pasvalietis keliautojas Antanas Poška mėgo kaupti daiktus ir kišti juos į savo rašomojo stalo stalčius. Dabar ir tas stalas, ir visi daikčiukai smalsuoliams – tikras lobis, atsidūręs Pasvalio krašto muziejuje. O viename stalčiuje guli didžiausia, tik suaugusiesiems skirta paslaptis – jos nesužinosite, jei neišspręsite kryžiažodžio. plačiau»

Išsaugota 76 metų senumo fotografija, kurioje 24 metų monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas aukoja savo pirmąsias mišias Vabalninko bažnyčioje, įkvėpė muziejininkus ypatingai parodai. Kad surastų trokštamus eksponatus, parodos rengėjams teko pabūti ir detektyvais. plačiau»

Jai buvo įdomu, kai tėvas Mažeikiškių palivarke prie Panemunėlio savo malonumui laisvalaikiu nagrinėdavo teismuose pasakytas advokatų kalbas. Paskui, pati tapusi teisėja, ji tai prisimins ir sakys, kad gal tai buvo jo nuopelnas. Ji – tai Elena Jackevičaitė, pirmoji šalyje moteris teisėja. Tada, prieš šimtą metų, net pažangiausiose Europos valstybėse moteris su teisėjo mantija buvo beveik neįsivaizduojama. plačiau»

Nedaug kas žino, kad legendinė žvalgė Marcelė Kubiliūtė yra kilusi nuo Panemunėlio Rokiškio rajone. Nedaug kas ir apie jos šeimą girdėjo, ir apie brolį Juozą, taip pat dėl Lietuvos valstybingumo galvą pametusį. O ką jau kalbėti apie ypatingą brolio ir sesers ryšį, apie paskutines dienas kartu toli nuo tėvynės. plačiau»

Žalgirio mūšyje dalyvavusių totorių palikuonys gyvena ir visai šalia, Panevėžyje. Prieš du dešimtmečius kuriant bendriją buvo užsirašę 37 nariai, o dabar teliko 10. Todėl visi likusieji net per pandemiją stengiasi išsaugoti tokius trapius ryšius. O kam dar pasidžiaugsi, kam pasiguosi, jei ne savam? plačiau»

Tylutėlis aktoriaus šnabždesys – salė liaujasi kvėpuoti... Po spektaklio galvoje sukasi viena mintis: kaip jis, režisierius, tai padarė? Kaip sugebėjo palenkti žiūrovus, kad jie gaudytų kiekvieną žodį?.. Tas premjerinis spektaklis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – Ivano Vyrypajevo „Irano konferencija“. Jame apie karą užsimenama vos keliais sakiniais, betgi būdamas žiūrovu viską filtruoji per save ir nuolat galvoji jau ne apie Iraną, o apie žūtbūtiniame mūšyje už savo laisvę besikaunančią ukrainiečių tautą. Apie teatrą ir naująjį spektaklį kalbėjomės su jo režisieriumi teatro meno vadovu Aleksandru ŠPILEVOJUMI. plačiau»

Gimtinės vaizdus talentingai atkuriančiam tautodailininkui teko gauti keisčiausią užsakymą – žmogus nuvežė jį į savo tėviškę ir paprašė nutapyti vienkiemį. Tik kaip tapyti jį, kai čia – pliki laukai tvyro, net nuotraukos jokios neužsilikusios? plačiau»

Buvę sąjungininkai aršiose kovose prieš kryžiuočius – totoriai laikomi viena seniausių tautinių mažumų. Už mūsų laisvę jie kovėsi ne tiktai prieš 700 metų, petys petin stovėjo ir per Sausio 13-osios įvykius. plačiau»

Ji ilgai blaškėsi, ieškojo kitokio gyvenimo. Po 13 metų emigracijos pagaliau atsitiesė, ėmė dažniau grįžti namo ir vėl fotografuoti, kurti. Naujausias projektas nelengvas – ant čiužinio atsigulusio žmogaus uždedami 3 storiausi stiklai. Ne kiekvienas pozuotojas šį išbandymą atlaiko. Bet saldybių kurti ji negali – per daug skausmo gyvenime patyrė. plačiau»

Panevėžietis tapytojas suskubo paremti rusų bombų negailestingai traiškomą Ukrainą – dvi drobes skyrė labdarai. Jeigu jos bus nupirktos, visi pinigai keliaus karo niokojamai šaliai. Abi jos ypatingos: kiekvienoje gali įžvelgti ir skausmą, ir viltingą pergalę. plačiau»

Beveik tris dešimtmečius pavasarį įvairaus amžiaus teatralai renkasi į nedidelį miestelį – Skapiškį. Kasmet spektakliai ir orai keičiasi, užtat išlieka organizatorių ir dalyvių entuziazmas bei tradicinė teatrinė sriuba. Šiemet ją didžiuliuose katiluose 5 valandas ant laužo virė vyrai. plačiau»