Buvo vienintelis, nepalikęs stovyklos vaikų likimo valiai
Jei gali svetimus vaikus mylėti kaip savus, tai ir svetimą kraštą sugebėsi pamėgti. Taip atsitiko ir su Pasaulio teisuolio vardą pelniusiu Stasiu Sviderskiu – įsimylėjęs moterį jis taip susižavėjo jos gimtine – Kamajais, kad po mirties atgulė ir šio miestelio kapinaitėse.
plačiau»
|
Ir dinozaurai randa vietą šiandienos mieste
Reta giminė vienoje vietoje turi tiek talentų, kiek panevėžiečiai dailės pedagogai Rudokai. Jie šį kartą žiūrovus kviečia į subtilų ir meniškai tobulą vienos šeimos menininkų pasirodymą su kodu „4R“. Keturi pasauliai tokie skirtingi, bet ir labai tvarkingi.
plačiau»
|
Muzikantų dinastija lėmė, kad kito kelio ir nebeliko
Panevėžio muzikinis teatras didžiuojasi turintis reto profesionalumo smuikininkę Ekateriną Rodionovą. Ji gi neslepia, kad muzikanto darbas ir tobulėjimas yra nuolatinis grojimas – grojo, kol užaugo ir subrendo, Rusijoje, paskui Egipte, Bulgarijoje. Likimui atvedus į mūsų miestą, net ir po skaudžios netekties, ji nori čia likti.
plačiau»
|
Iš tėvų namų pasiėmė vienintelį savo daiktą (1)
Biržų muziejininkai pasirausė ne tik fonduose, bet ir savų namų palėpėse. Jie iš ten traukė ir parodai nešė šviesiausius prisiminimus žadinančius daiktus – vaikystės žaislus. Dažnas tų, atrodytų, niekučių galėjo pasekti slėpiningą visos šeimos istoriją.
plačiau»
|
Tinka net ir neišvaizdžios šunžolės
Kupiškėnė tautodailininkė laikosi savo pačios sumanytos tradicijos – prieš Velykas sau ir artimiesiems nupinti po naują verbą. To nemokančias moteris ji be atsikalbinėjimų sutinka pamokyti žolynų rinkimo ir jų komponavimo paslapčių. Pabandžiusios naujokės paskui jau nesistebi, kodėl dailios verbos mugėse tokios brangios – juk dažnai vieną rišant tenka sugaišti visą dieną.
plačiau»
|
Rožės geidė labiau nei deimantų
Daugelį žavi nelaiminga Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, o rokiškėnai didžiuojasi sukūrę teatrinį pasivaikščiojimą „Sofija ir imperatorius“ apie S.Tyzenhauzaitės ir Aleksandro I jausmus ir bičiulystę. Kad Sofija buvo išskirtinė asmenybė, liudija jos parašytos istorinės knygos ir Napoleono ištarti žodžiai, kad ji bus jam vienintelis Vilniaus atsiminimas.
plačiau»
|
Stebina aštrių siužetų poreikis
Prancūzų kalbos visiškai nemokėjęs rokiškėnas Juozas Keliuotis išvyko į Paryžių ir vienu metu universitete studijavo net keletą dalykų. Kalbos labiausiai išmoko klausydamas, kaip šneka aplinkiniai, ir atidžiai skaitydamas laikraščių tekstus. Apie žymųjį rašytoją, vertėją, redaktorių, žurnalistą ir apie kintantį dabartinių skaitytojų skonį kalbėjomės su Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktore Alicija MATIUKIENE. Sužinosime ir tai, ar rokiškėnams įdomūs išsaugoti kraštiečio asmeniniai daiktai: stalas, lazda, akiniai, radijas su grotuvu, vinilinių plokštelių kolekcija.
plačiau»
|
Už pakrikštytą japoniuką – karceris ir srutų duobė
Kunigas Kazimieras Vaičionis nuolat būdavo šalia monsinjoro Kazimiero Vasiliausko. Ir laisvos Lietuvos idėja jam buvo brangesnė už gyvybę. Tik jis buvo dar kuklesnis ir dar tyliau tarnavo nei jo puikusis bičiulis. Nuo pat jaunystės jis kentėjo už laisvės idėją – netgi negavo Rokiškio gimnazijos atestato, o kunigu jis tapo tarsi pratęsdamas savo nušauto brolio svajonę.
plačiau»
|
Nebeturi ko prarasti, todėl jau visiems atviras (3)
Žinomas režisierius Rimas Tuminas, susitikęs su panevėžiečiais, nustebino atvirumu. Jis pasakojo ir apie sunkią savo ligą, ir apie santykius su nuostabiąja aktore Eugenija Pleškyte, ir apie nuolat savo vyrą Juozą Baltušį kontroliavusią talentingąją Moniką Mironaitę, ir netgi apie garsiuosius panevėžiečius teatralus.
plačiau»
|
Už karikatūrą darbininkai net ėjo mušti (nuotraukos)
Ramaus bei santūraus būdo, į viešumą niekad nelindusio menininko gyvenimas daug spalvingesnis, nei galėjom nuspėti. O ir kūrybinė kraitė neaprėpiama. Drobės, kurias matė retas panevėžietis, randa gerbėjų už Atlanto, pas mus nespausdinamos šmaikščios karikatūros vertintojų sulaukia Nantuketo saloje.
plačiau»
|
Prieš pabėgdami iš Juodupės, surengė klaikias šaulių žudynes (1)
Senieji Rokiškio rajono Juodupės miestelio gyventojai prieš 80 metų buvo liudininkai ir iki šiol prisimena kraupias sovietinių aktyvistų surengtas vietos šaulių žudynes.
plačiau»
|
Visos geros istorijos – be tuščios lyrikos
Tai, ką užrašo paprasta kaimo moteris, prilygsta kraštotyros grynuoliui. Tekstuose gausu buities, tradicijų, žmonių santykių aprašymų, nupasakojama senovinių rakandų paskirtis, pirties įrengimas, gryčios išdėstymas bei interjeras ir gausybė kitų į užmarštį nyrančių įdomybių.
plačiau»
|
Į šaltinį paneri, bet nesušlampi
Kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai muziejuje bus galima išlenkti ir taurelę smetoniško krupniko? O atėjo! Ir muziejininkai nebebijo, kad juos už tai nubaus vis mėgstantys perlenkti užkietėję blaivybės propaguotojai. Ir išvis – Pasvalio krašto muziejaus eksponatai tikrai nesaugomi po devyniais užraktais.
plačiau»
|
Kinų vaikams kalėdaitį dalijo po trupinėlį (nuotraukos)
Pasvalio rajone, Tetirvinuose, užaugusi lituanistė Joana PRIBUŠAUSKAITĖ per akimirką apsisprendė vykti į Kiniją. O tuomet jau turėjo pati suktis, kaip išgyventi šalyje, kur nuolat esi stebimas, kur tavo laisvė nelaikoma vertybe. Grįžusi į kambariuką, atsiremdavo į sieną ir atsikvėpdavo su palengvėjimu. Bet ir tokia patirtis – tai pamoka, nes „tik asilas iš kelionės negrįžta arkliu“.
plačiau»
|
Dvi kupiškėnės tapo filmo apie pragaištingą vienatvę herojėmis (1)
Dvi moterys – psichologė ir policijos pareigūnė – imasi sudėtingos misijos: gimtajame Kupiškio mieste sumažinti rekordinį savižudybių skaičių. Valija ir Gintarė keliauja nuo durų iki durų, gelbėdamos vienišiausius savo bendruomenės narius. Gelbėdamos jautrumu ir supratimu.
plačiau»
|