Krašto santakos

Rokiškio rajono Juodupės gyvenvietės žmonės tikrai žinos, kad jų miestelis pernai buvo, o ne tik vadinosi Mažąja kultūros sostine. O juk net du kartus per metus paskelbus karantiną ir uždraudus būriuotis, buvo atsiradę nemažai pavojaus, kad pandemija uždusins ir šią iniciatyvą. Vis dėlto juodupėnai sukosi kaip įmanydami, o pabaigai dar ir „sensaciją“ suveikė. plačiau»

Ornitologas Kęstutis Čepėnas tik dabar, per nelegalių migrantų antplūdį, atitoko, kad pagautas nenumaldomo azarto nufotografuoti laukinius gyvūnus ne kartą buvo pavojingai priartėjęs prie sienos su Baltarusija. O į tolimąją Aliaską jis vyko net 4 kartus – vien tik dėl baltųjų pelėdų. Ir jos jį ypatingai pasitiko bei palydėjo. plačiau»

Užaugusiai neramioje Lietuvos Čikagoje, žinomai liaudies dainų atlikėjai nedrąsu vienai ir po gražiuosius Dzūkijos miškus bastytis. Visgi gimtinę ji myli ir per atstumą, o išvykusi koncertuoti į užsienį dažniausiai pasakoja legendą apie kankles. plačiau»

Kaime griežtus karantino ribojimus tarsi ir lengviausia ištverti. Čia ir daug saugiau – net vaikai dar pirštu pagraso su niekuo nebendrauti, nieko į namus neįsileisti. Bet kaipgi nepasidžiaugti svečiais atvykėliais, kaipgi juos išvaryti! Tad ir Naivių kaimo auksarankė mūsų neišginė – pati sugalvojo, kaip saugiai aprodyti savo kūrinius. plačiau»

Bajorų kaimo „Jonvabalis“, sako, pildo norus. Mėgėjų teatrų festivalio organizatorė tuo pati įsitikino, nes dėl kovido nutrūkusi jų šventė pagaliau ir vėl įvyko, o plyšus dangui lietus ir vėjas kai kurių spektaklių įspūdį tik dar labiau sustiprino. plačiau»

Gali atrodyti, kad tradicinis folkloro festivalis Panevėžio rajone išsikvepia, mat žiūrovų gausa jis negali pasigirti, bet kai į šventę sugarma gausybė liaudies tradicijas besistengiančių išsaugoti ansambliečių, kai muzika ir dainos lygumom nuplaukia, tai po viso gražumo įsijungia antras kvėpavimas ir prasideda stogą raunančios vakaruškos. plačiau»

„Svajonės žlugo, kai labai blogai išlaikiau lietuvių kalbos egzaminą. Mama kartais sako, kad likimas ne šiaip sau taip sudėliojo – gal jei būčiau studijavusi literatūrą, būtų „nukenksminę“ ir bijočiau net pradėti rašyti“, – dabar svarsto pirmuoju savo romanu „Šaltienos bistro“ akimirksniu išgarsėjusi panevėžietė Ieva DUMBRYTĖ. Kalbamės su rašytoja apie jos romaną, rašymą, gimtąjį Panevėžį ir ateities planus. plačiau»

Šįkart viskas vyko tarsi atvirkščiai: koncertas – klebonijoje, madų šou – turguje. Bet argi ne to ir siekė tas daugeliui atrodęs keistuoliu garsusis biržietis Jonas Mekas? Jo Niujorko laikų draugai, sūnus Sebastijonas surengė išties kitokią šventę Biržuose. plačiau»

Susirinkę į parodos atidarymą biržiečiai tautodailininkai jau ir nebeatsiminė apie karantino metu megztą ilgą ilgą juostą. Bet atsirado, kas jiems tai priminė. Didžiulis mezginys buvo išvyniotas bandant apjuosti parodos dalyvius. Ties kupiškėnais jis baigėsi, taigi svečiams į rankas ir buvo įsprausti virbalai. plačiau»

Troškūnų miestelį šiokią dieną apžiūrėti gali, bet jo istorijos niekas nepaseks, neaprodys nei vienuolyno, nei bažnyčios, prie Felicijos Bortkevičienės kapo nenuves. Bet jeigu jus pamatys iš sostinės į gimtinę grįžęs amžinatilsį lietuvių kalbos mokytojos sūnus ir jūs nepasididžiuosit, jo puišino neatstumsit – pasakojimo laukite įdomaus. plačiau»

Pontoninis tiltas ir koncertai ant vandens, elnių kaimenės ir galimybė pasmalsauti, ką vasarą veikia Kalėda, pietūs rūmų salėje šalia šarvuotų riterių, iškyla daugiaviečiu kabrioletu, poilsis po palme plaukiojančiame pliaže, nakvynė istorijos randais pažymėtuose kambariuose – visa tai ne kokiame užsienio kurorte, o stebuklingai atgijusiame Salų dvare. plačiau»

Nesulaikomai sukasi Rėdos ratas. Panevėžietis Laimutis Vasilevičius savo naujojoje knygoje teigia, kad aprašė vietos „Romuvos“ bendruomenės veiklą pagal bendruomenės dievaitavimo metus – nuo 1992-ųjų. Kas tie dievaitavimo metai, kokią mūsų protėvių žinią jie mums perduoda? plačiau»

Aplink miesto centrą nusidriekė spalvinga fotografų eisena, o į juos iš visų pusių telefonais spragsėjo praeiviai – tegul žino, ką reiškia būti „nupaparacintam“. Profesinės šventės proga įvertintas ir pasaulinę šlovę pelnęs panevėžietis. plačiau»

„Jeigu Meką įsivaizduotume kaip Sabonį, tai mes jo kamuolių nesugraibėm. O kai Jonas išėjo, pradedame ieškoti, kur tas kamuolys galėtų būt nukritęs ir ką su juo daryti, į kokį muziejų gabenti. O Mekas – labai nemuziejiškas, labai gyvybės žmogus“, – taip vietos inteligentų ir svečių diskusijoje Biržų pilyje kalbėjo kino režisierius Vytautas V. Landsbergis. plačiau»

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone veikia tarptautinio keramikos simpoziumo paroda. Dešimt menininkų iš trijų kaimyninių šalių pristato tai, ką jų vizijos ir meistriškos rankos sukūrė per neilgą plenero laiką – beveik tris savaites. plačiau»