Krašto santakos

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaryta praėjusiais metais Kaune vykusio tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo paroda. plačiau»

Surengęs iki šiol niekam nerodytos istorinės nuotraukos eksponavimą ir peržiūrėdamas kitus negatyvus, panevėžietis fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius priminė, kad prieš 33 metus Laisvės aikštėje sodinant Atgimimo ąžuoliuką žirgais buvo atjoję trys raiteliai su Trispalvėmis. plačiau»

Per karantiną pasvaliečiai muziejininkai sulaukė vienam kaime sodybą nusipirkusių ir ją griauti ketinančių žmonių skambučio. Naujakuriai pasiūlė atvažiuoti ir pasidairyti, ar neras ten juos dominančių senienų. Aišku, nuvykę daug visko rado, nes sovietmetis irgi jau tampa istorija. Paprastiems žmonėms tai – šiukšlės, o muziejininkams – tikras lobis. plačiau»

Rokiškėnai į Sakartvelą vyko rodyti abiejų šalių kurto bendro spektaklio, bet viešnagėje laukė tiek nuotykių, kad pats niekaip nesugalvotum. Sumaištis oro uostuose, apšvietėja tapusios režisierės vieta angare – 7 metrų aukštyje. Bet pagrindinis klausimas vaikštant Tbilisio gatvėmis: kaip rusai jaučiasi, kai visur – Ukrainos vėliavos? plačiau»

Rasota žolė, čirenantis vieversys, motina, su liūdesiu akyse išleidžianti vaikus į mokslus, bet ašarojanti ne iš vienatvės, o iš gailesčio ką tik perskaityto klasikinio romano veikėjui – tokie vaikystės prisiminimai buvusią pasvalietę šildo ir užgrūdina. O jos mama išties buvo neįtikėtina – retas tremtinys ryšulyje į tolimą, nežinomą kelionę rado vietos ir knygoms. plačiau»

Vietoje nenustygstantis, tylintis, gestikuliuojantis, braukiantis plaukus aukštyn nuo kaktos – tokį rašytoją Algimantą Zurbą prisimena jo kūrinių recenzentė biržietė lituanistė ir politikė Irutė VARZIENĖ. Bet rašytojas taip jaudindavosi tik iki vakaro, susitikimo su kraštiečiais pradžios, o jau tuomet prasidėdavo žaižaruojančios improvizacijos – tik laikykis. plačiau»

Romantiška ir žavinga būtų knygyne pardavinėti vien tik knygas. Bet rinka diktuoja savo, ir į lentynas atkeliauja kitokių prekių – tokių, kurios su knyga puikiai dera: gražus puodelis ar namų kvepalai. Pasvalio knygyno – savivaldybės įmonės – vadovė pasidžiaugė, kad ir šitos prekės padėjo išlipti iš skolų. plačiau»

Pastelinės sienų spalvos dera su sodria mėlyna, bažnyčios herbas, atnaujintos šventųjų statulos, šiltos šviesaus akmens grindys, nauji mediniai suolai – Velykų rytą įžengę į šimtametę Krekenavos baziliką tikintieji neteks žado. plačiau»

Netoli Panevėžio, Kulbių kaime, gyvena Janina BIKINIENĖ – šviesuolių šviesuolė. Ji gali išmokyti austi, malti girnomis, kepti duoną. O kai jau pradeda pasakoti apie senąsias aukštaitiškas kalendorines šventes, tradicijas, tai atsiklausyti negali. Velykų išvakarėse pateikiame jos pasakojimą apie šią didžiąją šventę – kaip ji buvo mūsų senelių švenčiama. plačiau»

Panevėžietė fotografė Andrėja su drauge drabužių dizainere Dora neteko kantrybės dėl šunų nevaleikų šeimininkų, paliekančių augintinių „dovanėles“. Tik draugės sumanė bėdą spręsti ne besibelsdamos į sąžinę ar pamokslaudamos, nes tai vargu ar padeda. plačiau»

Regis, įvairiausi kiaušinių marginimo būdai jau atrasti, bet joniškėlietė sugebėjo šioje srityje visus dar labiau nustebinti. Jos kurtas įspūdingas grožybes drąsiai galima dėti į liaudies meno lobyno skrynią. plačiau»

Žinomas šalyje poetas Vladas Braziūnas savo feisbuke prieš devynis mėnesius pranešė: „Šiandien visuotinai pastebėta, jog Pasvalio žemėj (o dar ir mano augtiniam Dagiliškio kaime, tik per Svalią...!) išaugo dar vienas rašytojas – poetas ir vertėjas Tomas Taškauskas.“ Na, o pats jaunasis rašytojas neslepia, kad kelias į kūrybą jam buvo vingiuotas, nes stoti studijuoti lietuvių filologijos iš pradžių neišdrįso. plačiau»

Kasmet visos šalies bajorus sukviečiantis Palėvenės dvaras tradicijai nenusižengė ir šiemet. Kilmingi svečiai užsiėmė tuo, kuo galbūt ir jų protėviai – mokėsi kaligrafiško rašto, piešė ant medžių ripkų, žaidė šaškėmis, šachmatais ir domino. O visų laimė loterijoje priklausė nuo jaunutės bajoraitės Martos. plačiau»

Panevėžiečiai kardelį vadina Baltijos kelio gėle, bet galėtų vadinti ir Alfonso Žobako gėle, nes jis tą grožį taip labai išpopuliarino. Šiemet kardelių paroda vyko jau be garsiausio kardelių selekcininko, bet vis dar su jo išvestų veislių žiedais. „Vyras augindavo po 600 veislių, dabar suskaičiavom 104“, – atsiduso vyro polėkį bandanti tęsti žmona. plačiau»

Paryžiuje gyvenanti panevėžiečių menininkų duktė tėvui jubiliejaus proga įteikė nepaprastą dovaną, bet su sąlyga – kad šis vykdys jos nurodymus. Solenizantas vykdė, tad visi jį pamatė kitokį, nei anksčiau pažino. Bet sūnus nesistebėjo – jis visada jautė tėvą esant itin jaunatvišką, tikrą futuristą. plačiau»