Krašto santakos

Pelkė ypatingu pavadinimu žmogaus valia prieš dešimtmečius buvo išraižyta grioviais ir nusausinta. Liko liūdnas vaizdas – durpės ir skurdūs augalai, dargi klastingi liūnai. Ilgus metus vandenį pagal savo projektus čia tvenkė patys sau inžinieriai bebrai, bet dabar gyvastį jai grąžina specialistai. Kad nebūtume vadinami barbarais. plačiau»

Tapytoja Lionė Grigaliūnaitė seniai nebekreipia dėmesio į kritiką, bet ją prajuokina ir pagyros apie paveiksluose neva užkoduotą gyvenimo prasmę, esmę, ryšį su kosmosu. Jos ryšys labiau su gimtine, vaikyste, mylinčia šeima, o dėkingumas – ir garsiajam „Kupiškėnų vestuvių“ režisieriui. plačiau»

„Nelengva būna žmogui gražiai gyventi, bet gražiai mirti dar sunkiau“, – tokius žodžius jau pražilusiems savo mokyklos draugams Vabalninke ištarė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Paklaustas, kaip gyvena, jis atsakydavo „Stengiamės šventai, bet ne visada išeina.“ O ką gi apie kukliausią pasaulyje kunigą prisimena vabalninkiečiai? plačiau»

Pelkė netoli Rokiškio atrodo tokia paslaptinga ir nuošali, kad gali privilioti net didžiausius romantikus, o kartu pridengti ir baisiausius nusikaltėlius. Kad to, kas vyko karo metu, niekada nepamirštume, privalome čia ateiti ir nusilenkti holokausto aukoms – dviem žydų šeimoms. Vietą pelkėje, kur užkasti aukų kūnai, dar ne taip seniai rado amerikiečiai mokslininkai. plačiau»

Šv. Mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje prasidėjo Lietuvai pagražinti draugijos įkūrimo 100-mečio šventė. Po jų eisena su „Garso“ pučiamųjų orkestru, Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių kolona, „Tautos Skydo“ organizacijos atstovais pasuko link Laisvės aikštės. plačiau»

Paįstriui šios dienos ypač svarbios – rytoj minėsime Paliukuose gimusio Juozo Zikaro 140-ąsias metines. Kaip prabilti apie skulptorių, kai, atrodo, jau viskas išpasakota? Taigi prabilo kitaip – ėmė ir pastatė penkias Zikaro žąsis. Kodėl penkias? Kodėl žąsis? plačiau»

Iš senų, sovietmečiu labai rizikuojant išsaugotų negatyvų padarytos Lietuvos partizanų nuotraukos dar neseniai kėlė ir ukrainiečių kovinę dvasią. Paroda ten keliavo iš miesto į miestą, kol prasidėjo karas. Kur ji liko įstrigusi, niekas negali ir negalės pasakyti iki tol, kol Putino armijos smogikai nebus sustabdyti. plačiau»

Kaip surengti šventę, kad ji neatsiduotų naftalinu? Kaip kalbėtis su saviveiklininkais, kad šie įsižeidę netrenktų durimis? Šiuos klausimus tebesprendžia į Kupiškį dirbti grįžęs jaunas režisierius. O jo kolegos jau dabar džiaugiasi, kad bus kam juos, senbuvius, pakeisti. plačiau»

Giminaičiai gali atkalbėti studijuoti menus, bet atgrasyti nuo meno – negali. Tai įrodė savo karpiniais ką tik išgarsėjusi Inga Gulbinienė. Skrupulinga kūrėja reikiamo popieriaus važiavo rinktis į Vilnių. Ten jo lakštus taip čiupinėjo, kad pardavėjas savo žvilgsniu vos neišgręžė, kol galop neiškentęs paklausė, ar tikrai jau taip būtina tą popierių taip analizuoti. plačiau»

Nameišio žiedas, apipintas javų varpa. Kovos prieš blogį simbolis erelis. Raktą nešantis juodas kaip anglis kovarnis. Negailestingai naikinamas ir greit nykstantis pataisas – Velykų stalo ir Verbų sekmadienio puošmena... Štai kiek visokių simbolių į savo herbą norėjo sudėti namišiečiai. plačiau»

Kai tik Kupiškyje būna koks festivalis, kultūros darbuotojai tuojau ir prašosi, kad miesto pašonėje gyvenanti auksarankė priimtų ekskursantus, aprodytų savo namus, tarsi kokią muziejaus gryčią su gausybe mezginių ir siuvinių. Maža to, moters galva pramušta ir teatru – kai negalėdavo per karantiną sulaukti anūkų, bent jau prisimindavo, kaip kartu su Tomu Anykščiuose ant scenos lipo. plačiau»

Gryniausių miestiečių pora prieš dešimtmetį nusprendė laikinai pagyventi kaime, ir atsitiko taip, kad liko. Vyras inžinierius tapo ūkininku, o žmona neužmetė savo diplomo – tapo paveikslus. Tik ne peizažus. Dabar jie abu patenkinti kartoja, kad gamtoje nėra skurdo – kada norėsi, išsirausi morką, pasiimsi iš vištų gūžtos kiaušinį. Ir toks gyvenimas suteikia įkvėpimo. plačiau»

Negailestingoji deivė Kirkė, fantazijų vaisius – Bahanaro drakonas, išsiveržiantis ugnikalnis iš merginos plaukų, suvalgytos žuvies kaulai, į žiūrovą akis įbedusi mergaitė, o jai už nugaros – mūsų planetos žemėlapis... Štai kiek visko pripiešė talentingieji Dailės mokyklos absolventai. Ir dažniausiai jų talentai po vieną nevaikšto. plačiau»

Dviejų Biržų muziejininkių paslaptinga kelionė į Gdanską buvo pilna ir sunkumų, ir baimės, kad gali būti uždarytos valstybių sienos. Bet netrukus paslaptis atsivėrė visu gražumu – beveik pusę tonos sveriantis pabūklas buvo iškeltas iš furgono ir perkeltas į Biržų pilies arsenalą. Nuo tokio svorio vos pilies grindys neįlinko. plačiau»

Su paukščiais susijęs Perekšlių kaimo pavadinimas pamėtėjo žmonėms mintį, kaip įdomiau sutikti pavasarį. Netrukus per gyvenvietę nusidriekė įvairiausių sparnuočių alėja. Karantininių apribojimų išvargintiems žmonėms pasivaikščioti po ją – didelis malonumas. plačiau»