Saugykla įkurta buvusioje mokykloje
Pasvalio krašto muziejaus darbuotojus kone du dešimtmečius kankino galvos sopulys, kur laikyti muziejui kraštiečių dovanotus daiktus. Muziejininkams kone kiekvienas su Pasvalio kraštu susijęs daiktas yra svarbus, tad eksponatų prisikaupė per 50 tūkstančių.
Prieš kelerius metus dėl per mažo mokinių skaičiaus uždarius priemiestinę Valakėlių mokyklą, muziejininkams šovė mintis visus turimus eksponatus sukrauti vienoje, tikrai pakankamai geroje ir saugioje vietoje – šiame jau buvusios mokyklos pastate.
Netrukus visos senienos, visi lobiai ir buvo nugabenti ten, kone visiškai užpildė erdvias dviaukščio pastato patalpas.
Daiktus ima tik užsimovusios pirštines
Prieš pradėdamas apžiūrinėti vertybes, saugomas archyve, pasijunti tarsi žengtum į mokslinę laboratoriją.
Už saugomus eksponatus atsakinga muziejaus darbuotoja Sigutė Kučienė įteikia baltas pirštines ir perspėja be reikalo neliesti daiktų bei nedarinėti spintų, kuriose guli šimtmečių paslaptis saugantys daiktai.
Kiekvienoje buvusioje klasėje stovi patalpos temperatūrą bei drėgmę matuojantys prietaisai. Spintos taip pat uždengtos baltu audeklu.
S.Kučienė paaiškina, jog kiekvienas eksponatas reikalauja vis kitokios priežiūros. Paveikslams pražūtinga yra šviesa, popieriui – drėgmė. Natūralaus audinio daiktus mėgsta kandys, o fotografijas gali sugadinti net viena fotoaparato blykstė. Todėl originalios nuotraukos perfotografuojamos tik vieną kartą. Vėliau jos yra skaitmenizuojamos.
Rožinį pasidarė iš duonos ir skarelės siūlo
Bibliotekininkė Bronislava Lapinskaitė patikino, jog eksponatų fondai yra pasiekiami kiekvienam besidominčiam istorija.
„Dažnai, norėdami pamatyti vieną ar kitą eksponatą, į mus kreipiasi studentai, menininkai ar krašto istorija besidomintys žmonės. Visi daiktai yra suskirstyti sritimis ir kruopščiai aprašyti, todėl nėra sunku juos surasti. Nuotraukos yra sukeltos į sistemą, todėl jas galima apžiūrėti interneto svetainėje“, – aiškino darbuotoja.
Muziejininkai priima visus su Pasvalio kraštu susijusius daiktus. Jie paskirstomi į pagrindinius ir pagalbinius fondus. Į pastaruosius patenka spalvotos fotografijos, prastos kokybės daiktai. Restauravus šie eksponatai perkeliami į pagrindinį fondą.
S.Kučienė pasakojo, kad kai kurie eksponatai iš pirmo žvilgsnio atrodo beverčiai, bet, žinant jų istoriją, tampa neįkainojami.
„Muziejus saugo rožinį, kurio iš duonos padaryti rutuliukai suverti ant iš skarelės ištraukto siūlo. Perėjęs tremties lagerių baisumus, rožinis grįžo į Pasvalį. Šitą vertybę labai saugome ir muziejaus lankytojams parodome tik retkarčiais“, – sakė S.Kučienė.
Save įkalino dvylikai metų
Visa nemaža spinta Valakėlių saugykloje yra skirta Pušalote gyvenusio Lietuvos karininko Jurgio Šidagio darbams.
Nemažą ūkį turėjęs pušalotietis, vengdamas tremties į Sibirą, po savo namu įsirengė slėptuvę. Iš kambario įlindęs į slaptą rūsį, jis ten gyveno lygiai 12 metų.
Vyras į rūsį įlipo 1946 metų gruodžio 3 dieną, o savo buveinę paliko 1958 metų gruodžio 3-iąją. Save įkalinęs vyras drožinėjo, tapė, žmonai suvėrė gintarinius karolius. Visuose jo darbuose vyrauja tautinė tematika.
Kol vyras slapstėsi, žmonai ir mažiems vaikams teko nemažas išbandymas. Į sodybą ieškoti J.Šidagio ateidavę stribai elgėsi kaip savo namuose: kambaryje virš slėptuvės puotaudavo, pirtyje maudydavosi.
Norėdama visus įtikinti, kad sutuoktinis pabėgo, jo žmona Izabelė eidavo per kaimą skųsdamasi: „Kokį lodarį gavau! Palikęs mane su dviem mažais vaikais, išlėkė pas mergas.“
Ir tik praėjus pavojui, kai J.Šidagis drįso apleisti slėptuvę, jo žmona prasitarė, kad vyrą labai mylėjo, todėl iškentė visus sunkumus. Ir tik meilė padėjusi jį išsaugoti.
Besislapstydamas pušalotietis tikėjo, kad Lietuva vėl taps nepriklausoma. Jam išties pavyko sulaukti gimtosios šalies nepriklausomybės paskelbimo.
Skryniai – beveik 200 metų
Muziejuje sukaupta ir nemažai skrynių.
Muziejininkė Vida Dodienė teigė, jog daugumą skrynių padovanojo Pasvalio krašto gyventojai, nors kai kurių skrynių tapyba ir nebūdinga šiam kraštui.
Muziejininkė rodo iš Joniškėlio apylinkių gautą 1844 metais sukaltą, ažūriniais apkaustais apkaustytą skrynią – ji ištapyta gėlėmis ir dviem gandrais. Baldo užraktas dar veikiantis.
„Spėjama, kad tai kraičio skrynia, nes gandrais puošdavo linkint susilaukti vaikų. Tokia išskirtinė tapyba mūsų krašte labai reta. Jaunamartei tokią kraičio skrynią galėjo padovanoti tik pasiturintis ūkininkas“, – pasakojo V.Dodienė.
Dar viena – 1933 metais padaryta skrynia skirta Atlantą perskridusių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno žūčiai atminti.
Saugo ir keramikos fabriko liejimo formas
Į muziejininkų rankas patenka ne itin geros kokybės seni daiktai. Norint juos išsaugoti, būtina restauruoti.
„Į restauratorių rankas yra pakliuvę jau 537 eksponatai. Restauravimas trunka daugiau nei metus. Prie vieno daikto dirba keli specialistai. Pirmiausia atkuriama metalinė dalis, paskui darbo imasi medžio restauratoriai. Medinė eksponato dalis specialiame skystyje mirkoma net kelis mėnesius. Galiausiai daiktas patenka į tapybos meistro rankas, jis po kruopelytę klijuoja dažus“, – aiškino pašnekovė.
Muziejininkės didžiuojasi fonduose saugodamos XIX amžiaus pabaigoje Didžiuosiuose Grūžiuose veikusio dailiosios keramikos fabriko liejimo formas. Bajoro Povilo Puzino fabrike buvo gaminami geros kokybės keraminiai dailės dirbiniai: vazos, kokliai, ornamentais puošti indai.
Sovietinės sekcijos – irgi jau vertybė
Ne mažiau vertingi yra kraštiečio dailininko Algimanto Vitolio Trušio muziejui padovanoti tautodailininko, poeto Broniaus Zavackio paveikslai.
Daug sukaupta buities rakandų, ne tik močiučių austų, bet ir Smetonos laikais ar sovietmečiu siūtų drabužių, audimo staklių, verpimo ratelių.
V.Dodienė prisiminė, kai per karantiną sulaukė Šalnaičių kaime sodybą nusipirkusių žmonių skambučio. Naujakuriai ruošėsi griauti namą, tad muziejininkams pasiūlė atvažiuoti pasidairyti, ar neras jie ten vertingesnių daiktų.
„Žmonėms tai šiukšlės, o muziejininkams – tikras lobis. Iš Šalnaičių parsigabenome etažerių, spintą, skrynią. Didžiausią mįslę užminė spaliuose rastas nerūdijančio metalo šaukštas su erelio atvaizdu“, – gautais daiktais džiaugėsi pašnekovė.
Muziejininkės juokiasi, kad archyve vienas eksponatas priima saugoti kitą eksponatą – į sovietines sekcijas sugula smulkūs daiktai. Sovietmetis – taip pat istorija, ją irgi būtina išsaugoti ateities kartoms.
Prierašai po nuotraukomis:
1. V.Dodienė sakė, kad daugumą skrynių padovanojo Pasvalio krašto gyventojai, šias dar reikia restauruoti.
2. S.Kučienė džiaugiasi, kad muziejininkai yra surinkę nemažai kalvystės darbų. Šiam kryžiui kone 200 metų. Muziejaus saugyklose saugomus daiktus galima liesti tik su pirštinėmis, jie būna uždengti baltu audeklu.
3. Net dvylika metų save slėptuvėje įkalinusio ir ten kūrusio pušalotiečio J.Šidagio dauguma darbų yra saugomi muziejuje.
4. Skrynia skirta Atlantą perskridusių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno žūčiai atminti, padaryta 1933 metais.
5. Muziejininkai didžiuojasi fonduose saugomomis XIX amžiaus pabaigoje Didžiuosiuose Grūžiuose veikusio dailiosios keramikos fabriko liejimo formomis.
6.Buvusi Valakėlių mokykla tapo prieglobsčiu tūkstančiams muziejaus eksponatų.
V.Savickienės nuotraukos
