Mažoji kultūros sostinė greit persikels į garsųjį Panemunėlį
Europoje prieš šimtą metų garsėjęs kaip raštingiausias kraštas bei lietuviško teatro lopšys, Panemunėlis kitąmet apie tai sušuks labai garsiai ir pakankami moderniai.
plačiau»
|
Kino salėje garsiausiai juokėsi J.Zikaras (nuotraukos)
„Laisvę“ Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje sukūręs Juozas Zikaras stipriai jautė visas emocijas – pyktį, neviltį, meilę, džiaugsmą, vis abejojo dėl savo darbo rezultato. Bet nesibaimino atrodyti juokingai, vaikiškai, visas pasaulis jam buvo keturi vaikai. Tai papasakojo skulptoriaus anūkė – Amerikoje gyvenanti Eglė Zikaraitė-Calabrese.
plačiau»
|
Našlė pridurtų: „Išeiti ir sugrįžti“
Panevėžio miesto garbės piliečio Arvydo Šliogerio regalijos įteiktos jo žmonai Zitai Šliogerienei.
plačiau»
|
Buvo galima net paglostyti basas mūsų Laisvės kojas (nuotraukos)
Prieš 100 metų Panevėžyje nulipdyta „Laisvė“, pagal skulptoriaus Juozo Zikaro sumanymą, turėjo dėvėti kur kas trumpesnę suknelę. Menininkas ją „aprengė“, bet paliko paslaptį – kas gi iš tiesų pozavo veidui ir ką atspindi švelni ir kartu ryžtinga išraiška – angelišką grožį ar kovingą deivę.
plačiau»
|
Namiškiai atsisakė gražuolę pilį valgyti (nuotraukos)
Imbierinis dvaras ir meduolių pilis – dvi viena kitos nepažįstančios kepėjos surengė šventę ne vien tiktai namiškiams. Dėl rokiškietės kepto kūrinio muziejuje vyko aukcionas, o pinigai už jį skirti juodųjų gulbių ir danielių priežiūrai. O biržietės bibliotekai dovanotoji pilis laukia skaitytojų. Kai tik bus galima atverti jiems duris po karantino.
plačiau»
|
Kultūros sostinės palikimas – išpaišytos daugiabučių sienos (nuotraukos)
Rokiškio rajono Juodupės gyvenvietės žmonės tikrai žinos, kad jų miestelis pernai buvo, o ne tik vadinosi Mažąja kultūros sostine. O juk net du kartus per metus paskelbus karantiną ir uždraudus būriuotis, buvo atsiradę nemažai pavojaus, kad pandemija uždusins ir šią iniciatyvą. Vis dėlto juodupėnai sukosi kaip įmanydami, o pabaigai dar ir „sensaciją“ suveikė.
plačiau»
|
Kai tave stebi budrios akys
Ornitologas Kęstutis Čepėnas tik dabar, per nelegalių migrantų antplūdį, atitoko, kad pagautas nenumaldomo azarto nufotografuoti laukinius gyvūnus ne kartą buvo pavojingai priartėjęs prie sienos su Baltarusija. O į tolimąją Aliaską jis vyko net 4 kartus – vien tik dėl baltųjų pelėdų. Ir jos jį ypatingai pasitiko bei palydėjo.
plačiau»
|
Ramybės ieškai – liaudies dainas niūniuok (1)
Užaugusiai neramioje Lietuvos Čikagoje, žinomai liaudies dainų atlikėjai nedrąsu vienai ir po gražiuosius Dzūkijos miškus bastytis. Visgi gimtinę ji myli ir per atstumą, o išvykusi koncertuoti į užsienį dažniausiai pasakoja legendą apie kankles.
plačiau»
|
Balto sniego fone – mezginių paradas (nuotraukos)
Kaime griežtus karantino ribojimus tarsi ir lengviausia ištverti. Čia ir daug saugiau – net vaikai dar pirštu pagraso su niekuo nebendrauti, nieko į namus neįsileisti. Bet kaipgi nepasidžiaugti svečiais atvykėliais, kaipgi juos išvaryti! Tad ir Naivių kaimo auksarankė mūsų neišginė – pati sugalvojo, kaip saugiai aprodyti savo kūrinius.
plačiau»
|
Havajų tema stichijas tik labiau įaudrino
Bajorų kaimo „Jonvabalis“, sako, pildo norus. Mėgėjų teatrų festivalio organizatorė tuo pati įsitikino, nes dėl kovido nutrūkusi jų šventė pagaliau ir vėl įvyko, o plyšus dangui lietus ir vėjas kai kurių spektaklių įspūdį tik dar labiau sustiprino.
plačiau»
|
Mažai žiūrovų – maža bėda
Gali atrodyti, kad tradicinis folkloro festivalis Panevėžio rajone išsikvepia, mat žiūrovų gausa jis negali pasigirti, bet kai į šventę sugarma gausybė liaudies tradicijas besistengiančių išsaugoti ansambliečių, kai muzika ir dainos lygumom nuplaukia, tai po viso gražumo įsijungia antras kvėpavimas ir prasideda stogą raunančios vakaruškos.
plačiau»
|
Gyvenimo šaltiena šluotkočiu maišyta (1)
„Svajonės žlugo, kai labai blogai išlaikiau lietuvių kalbos egzaminą. Mama kartais sako, kad likimas ne šiaip sau taip sudėliojo – gal jei būčiau studijavusi literatūrą, būtų „nukenksminę“ ir bijočiau net pradėti rašyti“, – dabar svarsto pirmuoju savo romanu „Šaltienos bistro“ akimirksniu išgarsėjusi panevėžietė Ieva DUMBRYTĖ. Kalbamės su rašytoja apie jos romaną, rašymą, gimtąjį Panevėžį ir ateities planus.
plačiau»
|
Civilizacijos glaistas ant kaimiško Meko pyrago
Šįkart viskas vyko tarsi atvirkščiai: koncertas – klebonijoje, madų šou – turguje. Bet argi ne to ir siekė tas daugeliui atrodęs keistuoliu garsusis biržietis Jonas Mekas? Jo Niujorko laikų draugai, sūnus Sebastijonas surengė išties kitokią šventę Biržuose.
plačiau»
|
Juostos galas baigėsi ties svečiais
Susirinkę į parodos atidarymą biržiečiai tautodailininkai jau ir nebeatsiminė apie karantino metu megztą ilgą ilgą juostą. Bet atsirado, kas jiems tai priminė. Didžiulis mezginys buvo išvyniotas bandant apjuosti parodos dalyvius. Ties kupiškėnais jis baigėsi, taigi svečiams į rankas ir buvo įsprausti virbalai.
plačiau»
|
Gyvenimo vėtytas ir mėtytas – puikiausias gidas smalsuoliams
Troškūnų miestelį šiokią dieną apžiūrėti gali, bet jo istorijos niekas nepaseks, neaprodys nei vienuolyno, nei bažnyčios, prie Felicijos Bortkevičienės kapo nenuves. Bet jeigu jus pamatys iš sostinės į gimtinę grįžęs amžinatilsį lietuvių kalbos mokytojos sūnus ir jūs nepasididžiuosit, jo puišino neatstumsit – pasakojimo laukite įdomaus.
plačiau»
|