Įvairių formų ir skonių
Juoda, balta, plikyta, senovinė ruginė, su pagardais ir be jų, tradicinio kepaliuko formos ir apvaliai suraityta, lygia pluta ir šeimininkių rankų įspaustais ornamentais – tokia duonos gausybe buvo nukrautas stalas Kupiškio rajone, Skapiškio miestelio kultūros centre.
Šventės organizatoriai viliasi, kad taip bus pradėta nauja tradicija – duonos globėjos šv. Agotos dienos šventimas.
Talentingiausios vietinės miestelio ir aplinkinių kaimų šeimininkės pagal įvairius receptus kepė tai, ką geriausiai moka, ir nešė visiems parodyti bei paragauti.
Ant stalo nugulė net dvylikos šeimininkių kepiniai.
„Daugelis duoną kepė orkaitėse, nes duonkepių krosnių nebeturi“, – sakė renginio sumanytoja Jelena Valkauskienė.
Komisija nugalėtojos taip ir neišrinko
Kai susirinkusieji akis paganė į kepinių formas, pasimėgavo šių gardžiais kvapais, visi tie skanėstai buvo prariekti, kad komisija galėtų paragauti, kuris gi gardžiausias.
Bet nė viena duonos kepėja negavo jokių apdovanojimų, mat buvo nuspręsta, kad visos duonos savaip skanios ir išvaizdžios, visos vertos pirmosios vietos.
Todėl ir simbolinius duonos šventės prizus – po virtuvinę pirštinę bei padėkliuką – gavo visos dalyvės.
Tada jau prie duonos stalo galėjo eiti ir kepiniais mėgautis visi renginio svečiai.
Pasak J.Valkauskienės, dėl pandemijos šventė užtruko tik dvi valandas.
„Dėvint respiratorius žmonėms sunkiau bendrauti“, – paaiškino, kodėl renginys toks trumpas.
Pagal biržiečio dėdės receptą
„Viską išragavau. Manau, kad kiek-vienai šeimininkei skaniausia sava duona“, – dalijosi įspūdžiais skapiškietė Roma Bugailiškienė.
Šventei ji duoną kepė pagal savo dėdės, mamos brolio Jono Jonušio iš Biržų, receptą.
„Mano kepalėlis buvo kuklus, nedidelis, rausvos drobės atraiža perjuostas. Duona užmaišyta iš plikytų ruginių miltų. Kaip originaliame recepte, pagardinau saulėgrąžų, moliūgų bei sezamų sėklomis“, – pasakojo ji.
Pašnekovės duona buvo vienintelė, kepta tikroje krosnyje.
Apie R.Bugailiškienės duoną girdėjęs visas rajonas, šeimininkė dažnai ją kepa įvairiems renginiams, savo miestelio ir gretimų kaimų šventėms.
Moteris nei kulinarė, nei konditerė, o bibliotekininkė.
Namine duona ji lepina ir savo šeimą.
„Pirktą valgom tik vasarą, kai šildytis nereikia, kai krosnies nekuriam“, – paaiškina.
Namuose išlikusi ir senovinė duonkepė krosnis, ji kūrenama, kai reikia kepti didesnius kiekius duonos ar bandelių. Kai reikia nedaug, kaip šį kartą šventei, duoną pašauna į „ležonką“ – specialią uždaromą angą paprastos krosnies šone.
Moteris bandė duoną kepti ir dujinės viryklės orkaitėje, bet ne tas, ir gana.
Paskui save atsivedė ir šventes
Duonos šventė į Skapiškį atkeliavo kartu su čionykščiuose kultūros namuose pradėjusia dirbti J.Valkauskiene.
Moteris anksčiau dirbo Laičių kultūros namuose, bet juos panaikinus buvo perkelta į už 16 kilometrų esantį miestelį.
Laičiuose duonos šventės vyko ketverius metus iš eilės, į jį organizatorė sukviesdavo kepėjas iš viso rajono.
„Renginys buvo populiarus, sulaukdavom daug svečių ir dalyvių.
Skapiškyje Šv. Agotos dieną švenčiam pirmą kartą, bet žmonėms patiko, kitąmet būtinai vėl rengsim“, – žadėjo pašnekovė.
Yra vilties, kad kitais metais jau bus galima ilgėliau užsibūti prie duonos stalo, pamiršus visus pandeminius respiratorius.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Per Šv. Agotos, duonos globėjos, dieną ant Skapiškio kultūros namų stalo buvo sudėti net dvylikos kepėjų pagal įvairius receptus pagaminti kepiniai.
2. R.Bugailiškienė duoną kepė senoviškai, tikroje krosnyje ir pagal dėdės perduotą receptą.
3. R.Bugailiškienė savo kuklų, bet labai gardų kepalėlį perrišo rausva drobės atraiža.
4. Buvo, kas šventei iškepė ir apvalios formos baltą duoną, papuoštą saldžiu glajumi.
5. Kai visi stalą apžiūrėjo, duona buvo supjaustyta ir patiekta ragauti.
6. Šie šeimininkių kepti kepalai buvo skirti šventės rėmėjams ūkininkams.
Vitos Vadoklytės ir Skaistės Bakanienės nuotraukos
