Galėtų skųstis kuklumu
Buvęs panevėžietis, o dabar biržietis Algirdas Kuprys užsiima ypatingu pomėgiu.
Prieš penkiolika metų jis sukūrė pirmą istorinio kario figūrėlę – dovaną sūnui.
Nuo to viskas ir prasidėjo. Dabar jo kolekcijoje – jau daugiau kaip penkiasdešimt unikalių statulėlių.
Vyras ėmė domėtis karo istorija ir tapo tikru jos žinovu. Todėl jo sukurtos kareivių figūrėlės istorikus stebina savo tikslumu.
Apie šį jo pomėgį, taip pat kurti karių figūrėles, piešti, anot A. Kuprio, iš bendradarbių ar tolimesnių draugų net nelabai kas ir žino. Nebent tie, kurie užsuka į jo namus, bet ir ten jos ypatingai išskirtinai neeksponuojamos.
Biržų muziejininkams apie šį kūrėją pavyko sužinoti iš jo šeimos bičiulės, žinomos šalyje dizainerės Jolantos Rimkutės.
Ginklai tapo kasdienybe
„Mano dirbtuvės – stalas, kėdė ir stalinė lempa, o figūrėles „eksponuoju“ kieme esančioje viralinėje“, – juokiasi A.Kuprys.
Ir priduria: dabar figūrėlės nors kuriam laikui ištrūko iš viralinės į parodos ekspoziciją. Ir tai yra pirmoji gyvenime jo darbų paroda, kurią Biržų pilies arsenale surengė muziejininkai.
A.Kuprio gimtinė – Kupiškis, tačiau jis visą gyvenimą gyveno Panevėžyje. Ir tik prieš dvejus metus, kai su šeima paveldėjo žmonos mamos namą Biržuose, persikraustė į juos gyventi, tik į darbą važinėja Aukštaitijos sostinėn, nes yra Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos darbuotojas.
„Ginklai – mano kasdienybė. Jau daugiau kaip trisdešimt metų dirbu šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų kriminalinių tyrimų specialistu. Visus tuos metus prasitrankiau po įvykių vietas, visai kaip rodo kriminaliniuose filmuose“, – pasakojo vyras.
Dar būdamas mokinys Algirdas Kuprys lankė ir Dailės mokyklą, tik jos nebaigė. Vėliau domėjosi fototechnika, kurį laiką net fotografavo įvairias asmenines šventes. Tačiau ginklai paėmė viršų.
Sparnai – priešams atbaidyti
Pirmosios karių figūrėlės, anot A.Kuprio, labai skiriasi nuo dabartinių. Anos buvo grubesnės, padarytos iš molio.
Dabartines figūrėles lipdo ant karkaso iš modelino. Jas aprengia įvairių laikotarpių ir valstybių karinėmis uniformomis, apginkluoja, kai kurias sodina ant žirgų. Tačiau žirgus lipdyti, anot vyro, jam nelabai sekasi ir nelabai patinka. Bet kaip tik pirmoji figūrėlė – XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sparnuotojo husaro – sėdi ant žirgo. Sparnuotieji husarai būdingi tik Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, niekur kitur tokių karių nebuvo. Jie ginkluoti ilga ietimi ir sparnais ant nugaros. Kodėl ant nugaros buvo tvirtinami plunksnų sparnai, yra kelios versijos. Viena iš jų – kad vėjyje šiūruojantys sparnai priešams keltų baimę.
Sparnuotuosius husarus galėjo turėti tik labai turtingi didikai, nes juos apginkluoti buvo itin brangu. Anot istorikų, apginkluoti vieną husarą galėjo kainuoti apie 50 kilogramų sidabro. Tačiau vieniems iš turtingiausių ir įtakingiausių Europos didikų Radviloms tai nieko nereiškė.
Nukenčia žmonos rankinės
„Karių figūrėlėms apginkluoti, aprengti naudoju audinių, odos skiautes, vinis, siūlus, dažus. Kartais nukenčia ir žmonos rankinės. Dėvėtų drabužių pardavėjos mane jau pažįsta ir žino, kokių audinio skiaučių man reikia. Net iš kirpėjos pavyko išprašyti peruką žirgų karčiams“, – juokiasi pašnekovas.
Meistras ne tik aprengia karius, bet ir suteikia jiems charakterio bruožus, veido išraišką. Štai vienas po pažastimi laiko vištą, kito rankoje – butelis. Vyrui įdomesni tie kariai, kurių gražesnės uniformos. Labiausiai patinka kurti XIX a. ir XX a. pradžios Pirmojo pasaulinio karo karių figūrėles, todėl jo kolekcijoje puikuojasi didelis būrys Napoleono karių. Bet yra ir XIII a. lietuvių karys, ir XVII a. japonų samurajus, ir britų pėstininkų dūdmaišininkas bei daugelis kitų.
Algirdas Kuprys padarė ir kareivį Šveiką. Anot autoriaus, jo uniformos spalva kiekviename šaltinyje nurodyta kitokia, betgi istorinę tiesą atspindėti būtina, nes kitaip niekam tos figūrėlės nebus įdomios.
A.Kupriui neįdomu būtų kurti dabartinio lietuvių kario figūrėlę. Juk visų karių uniforma vienoda, neišskirtinė, skiriasi tik antsiuvai.
Netraukia jo ir Radvilų didieji etmonai, nes ir jų visų apranga labai panaši.
Kad anūkai norėtų skaityti
Kurdamas vyras nepamiršo ir anūkų. Jiems sugalvojo stalo žaidimą su karių figūrėlėmis.
Savo anūkams jis iliustruoja ir knygas.
„Noriu, kad anūkai pamėgtų skaityti. Man pačiam būdavo neįdomios knygos, kuriose nėra paveikslėlių. Pagalvojau, kad turbūt ir anūkams nepatiks neiliustruotos knygos. Todėl sugalvojau jas iliustruoti“, – pasakojo A.Kuprys.
Jis – trijų anūkų: Kosto, Povilo ir Rapolo senelis.
Knygas A.Kuprys perka sendaikčių turguje. Tuomet jas išardo, nupiešia joms iliustracijas ir vėl įriša. Šiuo metu anūkai skaito Rafaelio Sabatini „Kapitono Blado kronika“ ir Liselotte Welskopf-Henrich „Harka“ knygas, iliustruotas paties senelio.
Jei vaikams knygos patiks, bus tokių ir daugiau.
Gal dar sugalvos ir žaidimo taisykles?
Biržų tvirtovės arsenale A.Kuprio karių figūrėlių ir knygų iliustracijų paroda atidaryta sausio vidury ir veiks kelis mėnesius.
Parodos atidarymas tapo proga suvažiuoti Algirdo Kuprio bei jo žmonos Lilijanos giminei. Tarp giminaičių ir bičiulių – ir žinomi veidai: architektas Vytautas Petrušonis, fotografas Juras Eidukas, dailininkė Taurima Bunkutė. Dizainerė Jolanta Rimkutė ekspozicijoje esančiam sparnuotajam husarui netgi pati sukūrė uniformą.
Biržų muziejininkai nusprendė telentingo vyro taip lengvai nebepaleisti. Muziejininkei Editai Lansbergienei kilo mintis, jog muziejaus edukacijoms būtų labai šaunu turėti žaidimą, kurį vaikystėje mėgo pats kunigaikštis Jonušas Radvila.
Viename susitikime karo istorikas, profesorius Valdas Rakutis pasakojo, kad būsimasis LDK etmonas (kariuomenės vadas) Jonušas Radvila jau vaikystėje augdamas Papilyje mėgo rikiuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos karalystės kareivėlius ir žaisti karą. Iš to ir kilo mintis: padedant Algirdui Kupriui atkurti mažojo Jonušo žaislus – sukurti šiam žaidimui figūrėles.
O gal kareiviukų meistras sugalvotų ir žaidimo taisykles?
Prierašai po nuotraukomis:
1. Panevėžietį, o dabar jau biržietį A.Kuprį į jo kurtų istorinių kareivių figūrėlių parodą atlydėjo žmona Lilijana.
2. A.Kuprio anūkams iliustruotos knygos domino žmones, mat autorius knygas išardo, iliustruoja ir vėl įriša.
3. Kareivių figūrėlės domino ir suaugusiuosius, ir vaikus. Savo anūkams A.Kuprys net žaidimą su kareivių figūrėlėmis pats sukūrė.
4. A.Kuprio darbais susižavėjo ir į parodos atidarymą atvyko dizainerė Jolanta Rimkutė.
5. Iliustracija knygai „Kapitono Blado nuotykiai“.
6. Iliustracija knygai „Harka“.
7. XVII a. LDK sparnuotasis husaras. Sparnais jie atbaidydavo priešus.
8. XIII a. Lietuvos karys atrodydavo maždaug taip.
9. Šampano butelis rankoje – karys aiškiai prancūzas.
10. XV a. mongolų karys priešą puldavo su plėšriaisiais paukščiais.
E.Mikelionienės nuotraukos