Į kaimą plaukė siuntiniai
Panevėžio rajono Perekšlių kaimas pavasarį pasitinka su šimtais iš įvairiausių medžiagų sukurtų paukščių.
Sparnuočius kūrė ir vietiniai gyventojai, ir prijaučiantieji iš kitų rajonų. Tad prieš Velykas visokiais būdais į kaimą plaukė siuntiniai. Vieni padirbintus paukštelius siuntė paštu, kiti patys atvežė, treti per pakeleivingą transportą perdavė.
Praėjusį ketvirtadienį, per Pasaulinę paukščių dieną, Perekšlių aktyvistės sparnuotais kūrinėliais papuošė gyvenvietės erdves. Dalį paukščių sukabino į medžius, kitus sutupdė vaikų žaidimų aikštelėje, gėlynuose, prieš kultūros centrą.
Nusidriekęs paukščių takas žmonėms tapo ilgai laukta atrakcija, pažiūrėti į puošmenas jie traukė šeimomis ir pavieniui, daugelis akimis ieškojo savų kūrinių, aptarinėjo kaimynų darbus.
Kuo ypatingi, tą ir panaudojo
„Karantinas, viskas uždaryta, žmonės namie užsisėdėję, bendrystės ir renginių pasiilgę, tad sukom galvas, kaip visus saugiai kažkam bendram sujungti. Mintį pakišo išskirtinis kaimo pavadinimas, juo esam ypatingi, tą ir panaudojom“, – sako akcijos sumanytoja, kultūros centro meno vadovė Audronė Palionienė.
Per socialinius tinklus buvo paskleista žinia, kad visi, kas tik sugeba, kviečiami kurti paukščius.
Darbas užvirė ne tik Perekšliuose, paukščius gamino Panevėžio tautodailininkai, entuziastai iš Rokiškio, prisidėjo ir Radviliškio rajonas.
Kai kultūrininkės ėmė atidarinėti dėžes ir paketus su siuntiniais, negalėjo atsistebėti žmonių kūrybingumu ir išradingumu, paukščių gamybai panaudotos netikėčiausios medžiagos, net vienkartiniai medicininiai chalatai ir pagal naujausias technologijas sukurtas izolono audinys.
Vis dar girdi perinčius paukščius
Septynmetei Paulinai Balnionytei sukonstruoti gandrą padėjo močiutė Gražina Navardauskienė.
Perekšlietis Kęstutis Vaičiūnas sumeistravo spalvotą kiemo paukščių šeimyną. Būrelį medinių paukštukų išdrožė Darius Kirdeikis, o kaimynas Arvydas Zalumskis juos nudažė.
Milda Švelnienė sukūrė įspūdingą paukštį iš medžio gabalėlių ir smilgų. Gabija Pagiegalaitė pagamino gandrą, apkaišytą tikromis, laukuose surinktomis plunksnomis.
„Dabar galėtume vadintis paukščių sostine“, – šypsosi perekšlietė Edita Baktienė, su anūkais irgi prigaminusi būrį paukštukų.
Ji su anūkais Aironu, Matu ir Smilte taip pat prigamino paukštelių. Prieš Velykas buvo didelis džiaugsmas eiti ir ieškoti, ant kurios šakos sūpuojasi kolektyviniai kūrinėliai.
E.Baktienė Perekšliuose užaugo, sukūrė šeimą, iš kaimo nepabėgo ir dukra.
Iš senųjų gyventojų pašnekovė yra girdėjusi pasakojimą apie kaimo pavadinimo kilmę. Esą seniau vietos aplink Perekšlius buvusios klampios, pelkingos, o tose pelkėse perėjo gausybė laukinių paukščių. Sausesnėje vietoje įsikūręs kaimas ir buvo pavadintas kaip sparnuočių beldimosi į gyvenimą vieta.
„Jokios paukščių fermos ar viščiukų peryklos čia niekad nebuvo“, – paneigia gandus, kad kaimas pavadintas nuo kolūkiniais laikais čia augintų paukščių.
Anksčiau kaimas buvęs vienas namas, o išaugo sovietmečiu, kai aplinkiniai laukai buvo numelioruoti, žmonės iš vienkiemių sukelti į sparčiai statytą gyvenvietę.
„Tolėliau, kur miškai, iki šiol nenusausinta, iš pamiškės girdisi gervės. Šuojos upė netoli, jos pakrantėse perinčių paukščių tebėra“, – gamtos grožybėmis džiaugiasi moteris.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Per šventes jaunimas ėjo pažiūrėti, kur nutūpė Perekšliuose „išperėti“ paukštukai.
2–7. Prieš Velykas į Perekšlių kultūros centrą vietiniai nešė, o toliau gyvenantys siuntė įvairiausius savo rankomis padirbintus paukščius, tas margumynas įkurdintas įvairiose kaimo erdvėse. A.Švelnos ir asmeninio albumo nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2021 04 07
