Į netikėtą kvietimą atsišaukė ne tik auklėtiniai (nuotraukos) (1)
Rokiškiečiai rado būdą, kaip priminti, kad esame tauta, savo laisvę apgynusi su daina. „Papuošk savo muzikos instrumentą“ – tokia akcija išjudino ir užjūriuose gyvenančius lietuvius muzikantus.
plačiau»
|
„Širšių“ bobutės parodė, kad žiemos nebijo (nuotraukos) (1)
Įvairūs kolektyvai dūsauja, kad negali repetuoti ir koncertuoti, o pastaraisiais metais išpopuliarėjusi linijinių šokių grupė „Širšės“ džiaugiasi, kad draudimų metu gali atsipūsti, mat nebespėdavo lėkti į vakarėlius. Kad neaptingtų, šokėjos rado būdą, kaip saugiai ir linksmai kaulus išjudinti.
plačiau»
|
Savas klasikas – tikrai ne liūnenietis
Ant „Panevėžio“ viešbučio miesto centre kabinama meno ekspozicija – unikali idėja, džiuginanti bemaž visus.
plačiau»
|
Jautė žmonos virpėjimą ir didžiavosi jos drąsa
Kas žino, kokiu pavidalu prie mūsų peties prisiglaudžia angelas? Kaip jo nenubaidyti? Panevėžietis Audrius Skačkauskas išleido trečią knygą, kurios herojus – jis pats. Bet šįkart bendraautore tapo ir jo žmona Aušra Giedrimaitė, o jos atvirumas nustebino net sutuoktinį.
plačiau»
|
Ir mediniai angelai meldžia už Ukrainą (1)
Daugiau nei pusė tūkstančio kūrinių šiemet suvežta į tradicinę Panevėžio krašto tautodailininkų parodą. Eksponatų pridėta, prikabinta visur, net aukštybėse. Reikia tik pakelti akis, ir palubėje sukabinti šiaudiniai sodai suskamba gaiviu pavasariu.
plačiau»
|
Nusipelnė gyvos gėlės, kam tada plastikinė? (1)
Negyva, plastikinė gėlė niekada nebus graži. Ir kapų ji ne puoš, o tik dergs. Tokia gėlė tegul ir niekada nevys, bet žalumoje skendinčiose ar žiemą sniegu padengtose kapinėse visada atrodys lyg svetimkūnis, ardantis natūralaus grožio vienovę. Toli gražu ne kiekvienas yra tokios nuomonės. Todėl šįkart kapinėse gyventojų klausėme, ar jie kapus puošia plastikinėmis gėlėmis, ar gyvomis, ką mano apie plastikinį grožį. Dar teiravomės dėl priežiūros – ką daryti, kad mažiau reikėtų triūsti kapinėse ravint piktžoles – užkloti granito plokšte ar kaip kitaip?
plačiau»
|
Nors dėkoti nemėgsta, bet teks
Viešėdamas Pasvalyje rašytojas Kazys Saja dar nežinojo, ar jam bus skirta prestižinė premija, ar, kaip ir keliskart buvo anksčiau, nuplauks kažkam kitam. Susitikime su kraštiečiais skaitytojais 90-metis kūrėjas visą laiką kalbėjo stovėdamas, nors pastaruoju metu sveikata ir negali pasigirti.
plačiau»
|
Vienam kaime nelaukė niekas, o kitame – pulkelis vaikų (nuotraukos)
Po pusmečio į reisą išsiruošė Pasvalio bibliobusas. Pandemija savo juodą darbą jau buvo padariusi – įsibaiminę viruso suaugusieji taip ir neiškišo nosies iš savo namų, o mažieji skaitytojai laukė tik viename kaime. Juos pamačiusi bibliotekininkė ir vairuotojas net lengviau atsiduso.
plačiau»
|
Atrinko taip, kaip širdis liepė
Anksčiau norėjusi Panevėžį parodyti kaip romantišką miestą, šiandien fotografė Marija Čičirkienė jį pristato stulbinamai įvairialypį: gražų ir nuskurusį, atpažįstamą ir paslaptingą, su liūdesio šešėliais ir tikro džiaugsmo gaidom.
plačiau»
|
Drobę tapyti pasiklojo aukštoje žolėje
Ką daryti, kai atvažiuoji tapyti nusižiūrėto įdomaus namelio, o randi tik lauko plynę? Nagi, įjungi vaizduotę ir regi, ir paišai tą statinį. Tokių mažų iššūkių patyrė į kūrybinę stovyklą suvažiavę tapytojai. Čia jie nebuvo rūšiuojami į daugiau ar labiau išsilavinusius – teptuku darbavosi ir profesionalai, ir tautodailininkai.
plačiau»
|
Lietuvos Čikagos įvaizdį net pasiūlytų reklamai (1)
Pasakoti apie miesto rajoną, kuriame gyveno beveik du dešimtmečius, buvusi panevėžietė pradėjo feisbuke. Vėliau, paraginta kitų, sudėjo viską į knygą. Dabar tos knygos, kaip ji girdėjo, bibliotekose laukia visai graži eilutė skaitytojų.
plačiau»
|
Instrumentų skraidinimas – irgi galvos sopė
Biržuose vykstantis senosios muzikos festivalis atspindi pasaulinius įvykius nuo Radvilų valdymo laikų iki koronaviruso pandemijos, kraugeriško karo Ukrainoje. Profesionalūs atlikėjai džiaugiasi, kad būtent čia, Lietuvos pakraštyje, sulaukia didžiausio klausytojų susidomėjimo, todėl atvykti jiems nesutrukdo netgi atidėtas lėktuvo skrydis.
plačiau»
|
Vyro įteikta puokštė susuko galvą
Pamatęs pilną pintinę tulpių, dažnas net nesuabejoja, kad gėlės gali būti netikros. Tik iš labai arti ir tik palietęs ranka supranta, kad tas grožis – megztas. Orchidėjos, flioksai, hiacintai, lelijos, našlaitės, alyvų šaka, narcizai, sanpaulijos, gerberos, krokai ir gausybė kitų žiedų – bemaž tobulai atkartota virbalais. Jų autorė šitaip atsineša gamtą į savo namus.
plačiau»
|
Turėti užnugarį dabar jau geriau
Žvelgdamas į savo „Beveidžius“, dailininkas Artūras Stančikas ir pats negali pasakyti, menas tai ar ne. Bet jis žino, kad užgriuvus Rusijos karui prieš Ukrainą, jam reikėjo taip kurti. Ir dar žino, kad beveidžių galima rasti visur: ir politikoje, ir mene. Beveidis yra be smegenų, tokių yra daug, jie tvarkingai surikiuoti, o kai visa tai atkuri savo kūrinyje, išeina tarsi ornamentas.
plačiau»
|
Kodėl vienur paveikslą sugebėjo pakabinti, o kitur tik nudrėbė? (5)
Panevėžio dailės galerijoje vienas paveikslas tarsi dėl patyčių liko gulėti ant grindų. Pasaulyje žinomame Daugpilio Marko Rothko meno centre su šiuo kūriniu buvo elgiamasi kur kas pagarbiau – profesionalūs ekspozicijos tvarkytojai iškart suprato, kad jis turi būti pakabintas maždaug žiūrovų akių lygyje.
plačiau»
|