A.Strazdo dūšelė liko?
Per Antano Strazdo aikštę Kamajuose Rokiškio rajone linksmai nušurmuliuoja gražus jaunuolių pulkas. Per Šv. Kazimiero bažnyčios šventorių jie pasieka akmeninę koplytėlę. Į kultūros paveldo sąrašą įtrauktas statinys antrus metus tarnauja kaip poeto ir kunigo A.Strazdo muziejus.
„Kai atvykusieji pamato mažytę koplytėlę, iš nuostabos kraipo galvas, kaip joje gali sutilpti visas muziejus“, – šypsojosi smalsuolius pasitinkanti Antano Strazdo gimnazijos biologijos mokytoja Jolanta Vygėlienė.
Jaunuoliai – tos pačios gimnazijos mokiniai – susėda ant ratu sudėliotų sėdmaišių muziejaus viduryje.
Mokytoja paaiškina, kad šioje patalpoje yra buvusi ir koplyčia, ir sandėlis, ir šarvojimo salė.
„Vienos dūšelės iškeliauja į dangų, o kitos pasilieka. Su viena tokia dūšele – Strazdelio – galbūt susitiksime“, – paaiškina mokytoja.
Tai strazdas, tai Strazdelis
J.Vygėlienė įjungia projektorių – ir prasideda istorinė kelionė po Kamajų kraštą.
Spalvinga animacija nušviečia sienas. Muzikos fone pasigirsta garso įrašas, vyriškas balsas pasakoja krašto istoriją: apie asmenybes, papročius, šventes, kermošius.
Vaizdai nuolat keičiasi, nuo vienos sienos persikelia ant kitos, ir gimnazistai turi vis sukiotis.
Tuomet mokytoja atveria duris grindyse ir pasimato laiptai žemyn. Jais nusileidžiame į rūsį. Patalpėlė visai mažytė, aukštesni vaikinai turi palenkti galvas. Bet ir jiems pakentėti verta, nes tamsoje pasirodo trimatis vaizdas – holograma. Virš Kamajų bažnyčios tai sklando strazdas, tai išvystame poetą Strazdelį.
Grįžus į pirmą aukštą, mokytoja tęsia pasakojimą apie žmonių labai mylėtą, paprastą, palaikius drabužius vilkėjusį, suvaržymams niekaip nepaklususį ir netgi sūnų auginusį A.Strazdą.
Jo giesmę „Pulkim ant kelių“ bažnyčiose ir dabar gieda. Daugelis kraštiečio kūrinių virtusios liaudies dainomis.
Vieni verkė, kiti juokėsi
Žmonės A.Strazdą labai mylėjo, todėl prieš 90 metų jie surinko pinigus paminklui. Poeto vardu pavadinta aikštė pergyveno įvairius istorinius lūžius, o paminklas visai nenukentėjo.
J.Vygėlienė papasakojo gimnazistams apie neįprastas A.Strazdo lažybas. Jis susilažino pasakysiantis bažnyčioje tokį pamokslą, kad vieni parapijiečiai verks, o kiti – juoksis.
Atrodo, neįmanoma? Bet A.Strazdas turėjo puikų humoro jausmą.
Jautrus kunigo pamokslas prisibeldė į tų tikinčiųjų širdis, kurie klausėsi jo žodžių. Ir pastarieji verkė.
O akimis muses gaudžiusieji matė kunigo iškištas nagines. A.Strazdas pro jas dar iškišo ir judino pirštus.
Tai stebėjusieji negalėjo sulaikyti juoko.
J.Vygėlienė šią istoriją pasakojo neatsitiktinai. Ji įsitikinusi, kad svarbu ir informatyvumas, ir klausytojų patiriamos emocijos.
Telpa tik mažos grupės
J.Vygėlienė pasakojo, kad A.Strazdo muziejaus idėją rutuliojo kartu su klebonu Andriumi Šukiu. Šioje patalpoje yra vykusios sakralinių drabužių, dailės parodos, įrengtos prakartėlės.
Koplyčios plotas – tik 22,8 kvadratinio metro, todėl reikėjo išnaudoti visas erdves, kiekvieną centimetrą.
A.Strazdo asmeninių daiktų beveik nelikę, tad kamajiečiai nusprendė apie jo gyvenimą, kūrybą ir krašto istoriją papasakoti kitaip – naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Tam jie samdė specialistus.
Muziejuje telpa nedidelės grupės, tik apie dešimtį žmonių. Kai atvyksta po 30–40 lankytojų, jiems pasiūloma apžiūrėti bažnyčią. Vieni bažnyčioje užtrunka ilgėliau, o kiti tuo laiku skuba į susitikimą su A.Strazdo dūšele.
„Ko tikiesi, ką norėsi išgirsti, pamatyti – dažniausiai tą ir išgirsi, pamatysi. Bet pas mus ir skeptikai apie muziejus pakeičia nuomonę. Nes paprastai nesitikima, kad jis toks modernus“, – šypsojosi pašnekovė.
Nedrįsta visai be reikalo
Muziejus veikia antri metai. Pernai čia apsilankė per 800 smalsuolių, daugiausia atvyksta kauniečių ir vilniečių.
Ar tai reiškia, kad savame krašte pranašu nebūsi? Kamajiečiams nelabai įdomu?
„Deja, bet ši patarlė – visiška tiesa. Norėčiau, kad ir vietiniai apsilankytų, ir norėčiau iš kitur daugiau svečių sulaukti“, – atviravo mokytoja.
Ji svarstė, kad dalį atbaido žiemos šalčiai, žmonės mano, kad muziejus yra nešildomas.
O iš tiesų viduje tikrai šilta.
„Dirbu mokykloje, todėl žmones priimti galiu tiktai po pamokų arba savaitgaliais. Vėlgi kai kas nedrįsta skambinti, esą kaip čia dabar trukdysiu? O nedrįsta visai be reikalo – aš noriu, kad žinia apie muziejų kuo plačiau sklistų“, – tikino pašnekovė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Strazdo paminklas Kamajų pagrindinėje aikštėje pastatytas už žmonių surinktas lėšas.
2. Rūsyje laukia staigmena – trimatis besikeičiantis vaizdas.
3. J.Vygėlienė trokšta, kad į muziejų atvyktų ir vietiniai gyventojai, ir lankytojai iš visos šalies.
4. Jaunuoliams muziejuje ypač patiko šiuolaikinės technologijos.
5. Ant durų „nutūpęs“ strazdas – šio kaimo simbolis.
6. Spalvingi vaizdai ant sienų sužadina lankytojų emocijas.
7. Tamsoje išnyranti Strazdelio figūra sukuria mistišką atmosferą.
A.Švelnos nuotraukos
