Krašto santakos

Vasara ilga atrodo tada, kai jos laukiame. Kai ji ateina, daugelis jau būname paruošę visą vadinamąją kultūrinimosi programą. Bet ar neatsitinka taip, kad laiko tai kultūrai ir nebelieka? Ar nesibaigia kaip toj pasakoj: „Ir aš ten buvau, alų, midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...“ Žmonių gatvėje klausinėjome, kokio gi jie kultūrinio midaus ragavo ir ar jo skonis burnoj išliko – ką veikė, kur keliavo, kuo domėjosi? plačiau»

Į Sibirą su šeima ištremta paauglė kaipmat suaugo – ėjo į mišką dirbti su suaugusiaisiais, žinojo takus per taigą, o Jenisiejaus ledas su pienu jai buvo tikras skanumynas. Jos jauniausiosios sesers pirmieji prisiminimai – jau iš Krasnojarsko. Kad ir kaip rusai norėjo lietuvius palaužti, šie neprarado nei žmogiškumo, nei atjautos netgi žvėreliui. Nuolat alkstanti mergaitė netrukdė burundukui sudoroti jos surinktas žemuoges. plačiau»

Gavusi galimybę įsigyti senovinį svajonių namą, menininkė atkapstė jo istoriją net iki plytų gamybos. Apsvaigusi iš laimės turėti savos žemės ir dangaus lopinį virš jos, išmoko visokių ūkiškų darbų. Dabar jos avys bliauna prancūziškai, bitės negelia, o žąsys pozuoja reklamai. plačiau»

Daug metų džiaugęsi gausiai skulptūromis išpuoštu miesto centru, panevėžiečiai nuogąstauja, kad po visų modernumo rekonstrukcijų tie kūriniai nebegrįš į buvusias vietas. Nuogąstavimai ne be pagrindo – daugeliui skulptūrų numatytas kitoks likimas. plačiau»

Tetirvinų kaimą šiemet pamėgo labai jau neįprasti, bet lietuvių kadaise garbinti svečiai. Vienas mažuliukas pralindo ir vidun pas itin gražiai gyvenančią šeimininkę, tad iš netikėtumo teko net sušukti. Nuostabos šūksniai mus lydėjo ir vėliau – kai moteris ėmė traukti pačios austus tikro milo ir čerkeso rietimus. plačiau»

Kartą iš biržiečio meistro medinukų mugėje pasišaipė jauni menininkai. Tai išgirdo Zita Kelmickaitė ir surengė varžytuves – pusvalandį skaičiavo, kiek įvertinimų sulaukia paprasto meistro kūrinėliai ir kiek dailininkų paveikslai. Ir ką? Biržiečio medį visi lietė, glostė, žavėjosi ir pirko, o į profesionalų drobes per pusvalandį niekas nė akies neužmetė. plačiau»

Puikiai žodį valdanti biržietė Rugilė Audenienė pirmiausia auditoriją prisijaukino japoniškais trieiliais, o paskui mestelėjo ir desertą – Liudo Dovydėno premiją iš karto nuskynusį intriguojantį romaną „Vojago“. Jame – tikros neįtikėtinos giminės istorijos iš tetos dienoraščio. plačiau»

Smagu groti tinginio smuiku, bet dar smagiau paties pasidaryta „mergina“, kuri visą kapelą turavoja. Folklorininkas, instrumentų meistras Albertas Bartašius dar ne tokių dyvų papasakojo: ir kaip šuns skūra skamba, ir kaip ožio oda aptrauktas būgnas dvokia. O kur dar „Vilko pupos“ ir naktišokiai? plačiau»

Energinga 80-metė rokiškietė ryžosi tolimai kelionei į Kanadą. Ten stovėjo po Niagaros krioklio purslais, nepavargdama kilometrus suko muziejų salėmis ir milžiniško akvariumo tuneliais. Dar rado jėgų ir noro pralėkti per Paryžių ir Amsterdamą, kad tik kuo daugiau dvasios peno prisisemtų. plačiau»

Antrojo pasaulinio karo metais kiekvienos šeimos likimas buvo sudėtingas, daugelio – netgi tragiškas. Menininkai – itin jautrūs žmonės, tad kai kurie išbandymų ir neatlaikydavo. Panevėžio krašto sūnui, garsiosios Laisvės skulptūros autoriui – skulptoriui Juozui Zikarui – likimas buvo negailestingas. plačiau»

Jaunas Kupiškio rajono ūkininkas užsidegė noru surasti bažnyčios varpą, mat jis, pagal žmonių pasakojimus, buvo užkastas dabar jau jam priklausančioje žemėje. Prieš dešimtmetį pradėjęs paieškas, smalsuolis nepagailėjo pinigų geram metalo ieškikliui, išvaikštinėjo sklypą po kiekvieną centimetrą ir galų gale surado tai, ko ieškojęs! plačiau»

Gamtoje su laukinių gėlių puokštėmis ir lino apdarais, su lietuvišku midumi, vaišėms patiekta duonos sriuba storuose moliniuose induose, su kepurėlės vyrui ir nuometo moteriai uždėjimu, su baltų dievams siunčiamomis giesmėmis – tokios buvo išskirtinės vestuvės. O dovanos – vien tik knygos. plačiau»

Ilgai nerandantiems savo vietos gyvenime gali būti puikiu pavyzdžiu vaikų poetė ir iliustruotoja Indrė Pliuškytė-Zalieckienė. Nuo vaikystės būdama kūrybinga ji ilgai braidžiojo po ekonomikos, marketingo, žurnalistikos sritis, kol sulaukusi keturiasdešimties pradėjo kurti eilėraščius vaikams, pati juos iliustruoti. Savo knygas ji pristato šalies bibliotekose, apsilankė ir Panevėžio „Žaliojoje pelėdoje“. plačiau»

Gamtos paminklu pripažintas Buivėnų ąžuolas žmonių atmintyje išlikęs tvirtas ir galingas – toks, kad draugės jį apglėbdavo tiktai keliese. Po kelių dešimtmečių medis jau liūdnokas, bet vis dar gyvastį išlaikęs ir traukiantis smalsuolius. Buivėniškai gi visokie – ir keliuką užtvaru užtvėrę, ir per žolę basi lakstantys. plačiau»

Vakar, pirmą dieną po Olimpinių žaidynių uždarymo Paryžiuje, vyko nedidelė šventė Biržuose. plačiau»