Krašto santakos

Antrojo pasaulinio karo metais kiekvienos šeimos likimas buvo sudėtingas, daugelio – netgi tragiškas. Menininkai – itin jautrūs žmonės, tad kai kurie išbandymų ir neatlaikydavo. Panevėžio krašto sūnui, garsiosios Laisvės skulptūros autoriui – skulptoriui Juozui Zikarui – likimas buvo negailestingas. plačiau»

Jaunas Kupiškio rajono ūkininkas užsidegė noru surasti bažnyčios varpą, mat jis, pagal žmonių pasakojimus, buvo užkastas dabar jau jam priklausančioje žemėje. Prieš dešimtmetį pradėjęs paieškas, smalsuolis nepagailėjo pinigų geram metalo ieškikliui, išvaikštinėjo sklypą po kiekvieną centimetrą ir galų gale surado tai, ko ieškojęs! plačiau»

Gamtoje su laukinių gėlių puokštėmis ir lino apdarais, su lietuvišku midumi, vaišėms patiekta duonos sriuba storuose moliniuose induose, su kepurėlės vyrui ir nuometo moteriai uždėjimu, su baltų dievams siunčiamomis giesmėmis – tokios buvo išskirtinės vestuvės. O dovanos – vien tik knygos. plačiau»

Ilgai nerandantiems savo vietos gyvenime gali būti puikiu pavyzdžiu vaikų poetė ir iliustruotoja Indrė Pliuškytė-Zalieckienė. Nuo vaikystės būdama kūrybinga ji ilgai braidžiojo po ekonomikos, marketingo, žurnalistikos sritis, kol sulaukusi keturiasdešimties pradėjo kurti eilėraščius vaikams, pati juos iliustruoti. Savo knygas ji pristato šalies bibliotekose, apsilankė ir Panevėžio „Žaliojoje pelėdoje“. plačiau»

Gamtos paminklu pripažintas Buivėnų ąžuolas žmonių atmintyje išlikęs tvirtas ir galingas – toks, kad draugės jį apglėbdavo tiktai keliese. Po kelių dešimtmečių medis jau liūdnokas, bet vis dar gyvastį išlaikęs ir traukiantis smalsuolius. Buivėniškai gi visokie – ir keliuką užtvaru užtvėrę, ir per žolę basi lakstantys. plačiau»

Vakar, pirmą dieną po Olimpinių žaidynių uždarymo Paryžiuje, vyko nedidelė šventė Biržuose. plačiau»

Buvusioje Papilio mokykloje, kurioje mokėsi ir Jonas Mekas, gyvenanti Edita Lansbergienė augina septynias Meko pupas. Prireikė nemažai pastangų, net mokslininkų įsikišimo, kad jos sugrįžtų į Biržų kraštą, sudygtų gimtinės žemėje, tad šeimininkė jas gražiai prižiūri, laisto, o paklausta, ar valgys, patikina: „Jokiu būdu, tai būtų šventvagiška!“ plačiau»

Kad atsivertų netikėti stulbinantys medikės talentai, reikėjo sukrėtimo. Juo tapo užklupusi pasaulinė kovido pandemija ir sėdėjimas namuose, niekur neiškišant nosies. O dar kai duktė, užmačiusi motinos jaunystės piešinius, nebeatstojo, teko vėl prisiminti vyro nupirktus, bet jos pačios kažkada išmestus teptukus. plačiau»

Vabalninkiečiai nedaug žino apie garsųjį savo kraštietį Nepriklausomybės akto signatarą, lietuvybės skleidėją Alfonsą Petrulį. Gal miestelio parke ką tik pastatyta ąžuolinė skulptūra paskatins ir juos, ir svečius giliau pasidomėti šia unikalia asmenybe. plačiau»

Atminimo ženklu ant gimnazijos pastato sienos pumpėniečiai pagerbė kraštietį skulptorių Juozą Zikarą. Visiems labai svarbu, kad legendinis menininkas, sukūręs dabar Kaune stovinčią garsiąją „Laisvės“ skulptūrą, kadaise mokslo šviesos sėmėsi būtent šioje mokykloje. plačiau»

Viena koja Panevėžyje dar esantis pasvalietis fotografas niekada neina menų daryti, tiesiog seka paskui saulės šviesą. Toji ir pasufleruoja, kada mygtuką nuspausti. O kai sėkmingai nuspaudžia, tai džiaugsmas ne tik jam, bet ir fotografijos meno mėgėjams, taip pat ir ligoniams. plačiau»

Kai buvusio žinomo dailininko giminaitė jo garbei sumanė rengti plenerus, manė, kad kūrėjai purtysis kaimo, tad apgyvendino juos Pasvalyje, tik tapyti veždavo į Skrebotiškį ir Norius. O tada ir išaiškėjo, kad jiems visiems reikia ne miesto patogumų, o tikro kaimo. plačiau»

Šonu prie Panevėžio prilipusį Staniūnų kaimą kadaise garsino dvaras. Be pažangaus ūkio, čia klestėjo ir tritautė kultūra bei naujausios prancūzų virtuvės mados. Bet nuo tų laikų daug vandens nutekėjo, o sovietmetis ir visai pribaigė dvarą, net garsus dainininkas jo nebeišgelbėjo. Vis dėlto deimantas kartais sužimba ir pelenuose. plačiau»

Ar gali būti dvarams ir jų istorijai abejingų žmonių? Ypač vasarą, kai šių pastatų grožis atsiskleidžia dar plačiau – su visa juos supančia aplinka, parkais ir gėlynais. Juk vasarą ir keliauti malonu – galima pasiekti ne tik artimiausias, bet ir labiau nuo Panevėžio krašto nutolusias istorines vietas. Taip pat – ne tik jau žinomus Biržų, Rokiškio ar Rundalės (Latvija) dvarus su jų muziejais, bet ir mažiau žinomus, gal tik iš lauko galimus apžiūrėti pastatus. Klausėme sutiktų praeivių, ar juos domina dvarų kultūra, ar žada šią vasarą surasti laiko bent kokiam vienam apžiūrėti? plačiau»

Pumpėnietis ėmė fotografuoti bažnyčias ir malūnus po nesėkmingo savo gyvenimo periodo, kai prarado darbą, patyrė dvi rimtas traumas. Dabar jis džiaugiasi, kad iš vienos vietos jo paroda iškart perkeliama į kitą. Ir tik vienos Panevėžio bažnyčios kunigai nepanoro, kad nuotraukas pamatytų ir ją lankantys tikintieji. plačiau»