Krašto santakos

Braškėdamas sukasi laiko ratas, keičiasi pastatų vaizdai ir žmonės, bet tarsi ir niekas nesikeičia: gyvenam, mylim, pykstamės, rašom laiškus ir, kaip ir ankstesnės kartos, esam kankinami grėsmių nuojautos – tokio šešėlinio dinozauro. Būtent toks menininko akimis yra Panevėžys, o jo pasakojimai apie vaikystės miestą prigimtiniams panevėžiečiams – tai lyg gardžiausias saldainis. plačiau»

plačiau»

plačiau»

Laimingi tie, kuriems teko galimybė pamatyti talentingąjį Donatą Banionį Panevėžio teatro scenoje. Ateities kartos apie jį sužinos greičiausiai tik iš paminklo prie to paties teatro su kukliu įrašu „Aktorius“. Jei kas pasidomės labiau ir giliau, tai galės peržiūrėti ir kelis garsiuosius Andrejaus Tarkovskio filmus, kuriuose panevėžietis genialiai sukūrė pagrindinius vaidmenis. plačiau»

Drožėjui labai sopėjo širdį, kai žmonės vienu metu niekino ir mesdavo lauk medinį liaudies meną, o dabar jam smagu – rankom iščiupinėtų drožinių mada pamažu grįžta. Pasvalietis per gyvenimą išdrožė galybę skulptūrėlių ir rakandų buičiai – kur tik jie nepravertė! plačiau»

Daugelis moterų amžinai dejuoja, kad spinta lūžta, o nėra ką apsirengti. Tuo niekad nesiskundė siuvėjos amatą dar paauglystėje perpratusi panevėžietė. Jos drabužinėje įspūdingas skaičius apdarų, į bažnyčią ji išskuba vis kitos spalvos kostiumėliu. plačiau»

Trijų menininkų kurto vieno paveikslo parodoje žiūrovams teko spręsti dviprasmybių rebusą: siužetas šiurpokas, žiūrovų veidai rimti, bet vienas iš autorių siūlė netikėti tuo, ką mato, o vaizdą priimti tik kaip teatrinį žaidimą. Tada visiems bus lengviau. plačiau»

Rokiškėnų teatrų festivalis senų seniausiai iš kolūkių scenų persikėlė į kultūros centrą, bet jo pavadinimas vis skelbė, kad profesionalai vaidina žemdirbiams. Šiemet, per jubiliejų, rokiškėnai apsisprendė – laikas keisti pavadinimą ir garsiai skelbti apie jų rajone iš kartos į kartą perduodamą teatro geną. plačiau»

Kai atidaro krosnį, panevėžietė keramikė Dalia Svilienė iš jaudulio pamiršta net kvėpuoti. Nes ji, kaip ir visi šios srities menininkai, žino, kad karštis su moliu gali daug visko iškrėsti. Bet kai vieną kartą jai ypatingą siurprizą pateikė, tai nuo to laiko jokia automatika nebepasitiki. plačiau»

Panevėžiečių klausėme, ar jie girdėję, kad šiemet vyks Lietuvos dainų šventė. Teiravomės, kiek jai metų, ar žino, kad įrašyta į „Unesco“ paveldo sąrašą. Ar mano, kad tai itin prasminga ir mūsų šaliai reikalinga šventė? Gal ketina ten dalyvauti nors ir žiūrovu, ar teko būti Dainų šventės dalyviu? O artimiesiems? Kokie įspūdžiai ir kas tose šventėse žavi? plačiau»

Panevėžietę menininkę Sandrą Bučienę šiandien garsina jos tapytas paveikslas su gervėmis ant reklaminio stendo prie įvažiavimo į Panevėžį ir kūrinių atspaudai ant drabužių bei aksesuarų. Moteris susizgribo, kad reikėtų rasti laiko ir rimtai autorinei parodai, ne tik kukliems pasirodymams bibliotekose. plačiau»

Muzikos mokymas gabiai moteriai netapo pašaukimu, užtat siuvėjystė, o galop ir tapyba – jau į kraują įaugę. O juk tapyti be niekieno pagalbos ji pradėjo tik į pensiją išėjusi ir štai jau dvidešimt metų tai daro. Taigi – niekada nesakyk, kad jau per vėlu. plačiau»

„Su Albinu mes – kaip dvi šampano taurės. Žinote, kaip būna? Būna, kad susidaužus jos dzingteli. Suskamba arba ne. Jeigu nepavyko, tai ir nebesuskambės. Mums suskambėjo“, – taip savo bičiulystę su aktoriumi Albinu Kėleriu apibūdino poetas Rimvydas Stankevičius. plačiau»

Susipažinti su moderniausia, technologinių naujovių prikimšta miesto biblioteka plūdo būriai mokinių. 3D spausdintuvas, robotika, išmanieji ekranai ir vaizdo transliavimo įrenginiai yra gerai, bet paaugliams smagiausia atrakcija, pasirodo, niekaip nesusijusi su supertechnologijomis. plačiau»

Atlaikiusieji sudėtingas procedūras Panevėžio ligoninės intervencinės radiologijos skyriuje, pacientai pasakoja patyrę kai ką itin keisto ir itin malonaus. Kol chirurgas zondu naršė po jų kraujagysles, jie žiūrėjo į mėlyną dangų ir matė ramybe užliejančią medžių lapiją. plačiau»