Krašto santakos

Mūsų krašte jau bemaž dviejų rankų pirštų pakaktų karaimų tautos atstovams suskaičiuoti. Užaugęs Panevėžyje, vadinamojoje karaimų Sodų gatvėje, mokykloje mokytas dviejų puikių mokytojų karaimių, dargi savanorio tėvo įkvėptas, istorijos mokytojas leidosi į šios tautos unikalumo paieškas. Triūso rezultatas – knyga. plačiau»

Panevėžio „Pynimėlio“ ir „Vilties“ progimnazijos šokėjai, vadovaujami žinomų šalyje choreografų Bakanauskų, dabar išvykę į kelionę po nuostabiąją Italiją. Grįžę jie nebeturės laiko pailsėti – skubės į Dainų šventę Vilniuje. Bet tai jiems džiaugsmas, o ne vargas, nes antros tokios Šimtmečio šventės niekada nebebus. plačiau»

Lietuviškiausiu instrumentu vadinamos kanklės daug kur praranda populiarumą, o Kupiškyje – atvirkščiai, kyla ant bangos. Kanklininkes kviečiasi ir į masinius renginius, ir į uždarus vakarus. Šiuo instrumentu grojančios merginos atrodo lyg suaugusios – viską daro itin kruopščiai ir visuomet labai susikaupusios. plačiau»

„Vakare, kai viskas nurimsta ir ateina sutemos, jausmai tampa ryškesni, o išgyvenimai – gilesni“, – taip žinomas pasvalietis chorvedys paaiškino, kodėl 100-mečio dainų šventės Dainų diena šiemet prasidės vėliau nei įprasta ir tęsis iki pirmos valandos nakties. O kad bus įspūdinga, net nereikia abejoti. Choristai dėl to triūsė smarkiai – turėjo išmokti daug naujų kūrinių, 135 puslapius natų. O dainos skambės ir pasvaliečio poeto Vlado Braziūno žodžiais. plačiau»

Nacionaliniu įvykiu vadinamo „Stasys Museum“ atidaryme Panevėžyje buvo visokių keistenybių – net vandens pripiltas žymiojo menininko Stasio Eidrigevičiaus veidas. Ekscentriškasis kūrėjas tikino, kad atsistojęs į tribūną, panašią į žmogaus galvą, gali ir niekus taukšti, o vis tiek visi klausys – tokia meno galia. Vis dėlto paklaustas, ar nebaisu, kad dar gyvam jam muziejus pastatytas, atsakė vienu žodžiu: „baisu“. plačiau»

Dainų šventei teatralai mėgėjai rengia ryškiausias dramaturgijos ištraukas. Jie ne tik papasakos žiūrovams, kaip rengėsi, ką veikė ir kaip mylėjo Lietuvos didikai, bet ir leis įsijausti į jų tarnų vaidmenį. Teatro dienai vadovaujanti rokiškietė režisierė šypsosi, kad dabar repetuodami visi kvėpuoja vienu oru. plačiau»

„Pasvalio inkilėlių instaliacija buvo tokia spalvinga, kad rinkosi būriai fotografuotis. Įdomiausia, kad juose, miesto centre susmeigtuose į žemę, apsigyveno paukščiai“, – džiaugėsi dėl Dainų šventės teatro dienos daug jau nuveikusios ir dar daug nuveiksiančios pasvalietės režisierės. plačiau»

Šimtmečio dainų šventei rengiasi ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Kad būtų pakviesti į renginį, pajiešmeniečiai savaitgaliais važinėja į Naujamiestį repetuoti su stipresniais muzikantais, o prie šios kompanijos gali jungtis pasvaliečiai ir biržiečiai. Naujamiestiečių dūdų orkestro „Aukštyn“ vadovo pavardė čia viską pasako. plačiau»

Barklainiai pastaraisiais dešimtmečiais nyko ir traukėsi, niekuo nepasižymėjo ir pravažiuojančiųjų pro šalį nedomino. Dabar gi viskas apsivertė – į kaimą atsikrausto jaunimas, kiemuose klega vaikai, yra kuo sudominti ištroškusius kultūros, o per Jonines ir vėl rengiamasi smaližius palepinti ypatingu kaimo patiekalu. plačiau»

„Išgirdę, kad laimėjome atranką į Dainų šventę, krykštavome iš džiaugsmo – jau vien tai trupei buvo didelė šventė“, – džiaugėsi ramygaliečių teatro trupės režisierė. Choristės gi puoselėja viltis sostinėje apkabinti savo buvusią vadovę, su saviveiklininkais atvyksiančią net iš už Atlanto. Kapelos grupė šventėje bus naujokė, tad visą džiaugsmą patirs pirmą kartą. plačiau»

Knygos apie Gediminaičius autorius Eimantas Gudas apgailestavo, kad lenkai kur kas išsamiau domisi istorija negu lietuviai, nors tikrai turėtume kuo džiaugtis ir didžiuotis. Istorikas, sekdamas tėvo, mokslų daktaro, pėdomis, valdovų likimus narplioja nuo pat vaikystės. plačiau»

Mažame bažnytkaimyje Panemunyje vykusioje Poezijos pavasario šventėje savo kūrybą skaitė pripažinti rašytojai, tarp jų – ir vasaras gimtinėje leidžiantis žinomas poetas Arvydas Genys, biržietė Aušra Kaziliūnaitė. plačiau»

Ar gali pagalvės skraidyti palubėje? Biržų muziejininkės įsitikinusios, kad gali. Juk jos – minkštos, purios, įvilktos į rankomis siuvinėtus užvalkalus – dovanoja ant jų miegantiesiems gražiausius sapnus. O ir tų pagalvių darymo pradžia senovės gryčiose būdavo nuo plunksnų plėšymo, kai lengvučiai pūkeliai imdavo sklandyti po visą kambarį kaip kokioje pasakoje. plačiau»

plačiau»

Stebuklingus žodžius prašau, laba diena, ačiū vaikai išmoksta namuose iš savo tėvų ar mokykloje. Tuos žmones, kurie visada nepamiršta pasisveikinti, palinkėti gražios dienos ar sėkmės, mes įpratę vadinti kultūringais žmonėmis. Tačiau pastaraisiais laikais kai kas mano, kad žmonės, o ypač jaunimas, nebemoka elementarių bendravimo taisyklių – nebesisveikina įėję į įstaigą, įlipę į autobusą ir panašiai. Ar jūs nepamirštate paprasčiausių mandagumo taisyklių? Kaip manote, kodėl mažėja tų ačiū, prašau, atsiprašau? Ką reikėtų daryti, kad juos sugrąžintume? plačiau»