Krašto santakos

„Išgirdę, kad laimėjome atranką į Dainų šventę, krykštavome iš džiaugsmo – jau vien tai trupei buvo didelė šventė“, – džiaugėsi ramygaliečių teatro trupės režisierė. Choristės gi puoselėja viltis sostinėje apkabinti savo buvusią vadovę, su saviveiklininkais atvyksiančią net iš už Atlanto. Kapelos grupė šventėje bus naujokė, tad visą džiaugsmą patirs pirmą kartą. plačiau»

Knygos apie Gediminaičius autorius Eimantas Gudas apgailestavo, kad lenkai kur kas išsamiau domisi istorija negu lietuviai, nors tikrai turėtume kuo džiaugtis ir didžiuotis. Istorikas, sekdamas tėvo, mokslų daktaro, pėdomis, valdovų likimus narplioja nuo pat vaikystės. plačiau»

Mažame bažnytkaimyje Panemunyje vykusioje Poezijos pavasario šventėje savo kūrybą skaitė pripažinti rašytojai, tarp jų – ir vasaras gimtinėje leidžiantis žinomas poetas Arvydas Genys, biržietė Aušra Kaziliūnaitė. plačiau»

Ar gali pagalvės skraidyti palubėje? Biržų muziejininkės įsitikinusios, kad gali. Juk jos – minkštos, purios, įvilktos į rankomis siuvinėtus užvalkalus – dovanoja ant jų miegantiesiems gražiausius sapnus. O ir tų pagalvių darymo pradžia senovės gryčiose būdavo nuo plunksnų plėšymo, kai lengvučiai pūkeliai imdavo sklandyti po visą kambarį kaip kokioje pasakoje. plačiau»

plačiau»

Stebuklingus žodžius prašau, laba diena, ačiū vaikai išmoksta namuose iš savo tėvų ar mokykloje. Tuos žmones, kurie visada nepamiršta pasisveikinti, palinkėti gražios dienos ar sėkmės, mes įpratę vadinti kultūringais žmonėmis. Tačiau pastaraisiais laikais kai kas mano, kad žmonės, o ypač jaunimas, nebemoka elementarių bendravimo taisyklių – nebesisveikina įėję į įstaigą, įlipę į autobusą ir panašiai. Ar jūs nepamirštate paprasčiausių mandagumo taisyklių? Kaip manote, kodėl mažėja tų ačiū, prašau, atsiprašau? Ką reikėtų daryti, kad juos sugrąžintume? plačiau»

Folkloro entuziastės į Joniškėlį sukvietė visų šalies regionų kolektyvus. Kad tarmiškai šnekantys dalyviai tarpusavyje susikalbėtų, teko labai smarkiai vieniems prie kitų prisitaikyti. Kieno pasirodymas buvo įspūdingiausias, sunku pasakyti, užtat jau aišku, kas buvo smagiausi ir ištvermingiausi. Ogi dzūkai! plačiau»

„Likimų“ mišrų chorą lankantys politiniai kaliniai, tremtiniai – stiprūs, energingi ir laimingi. Juk antraip iš kurgi imtų tiek energijos, kad pasirengtų griežtai atrankai į Dainų šventę ir aukštas natas išdainuotų kartu su jaunimo ar vaikų chorais. O be ypatingosios, Lietuvos 100-osios dainų šventės, laukia ir Tremtinių dainų šventė su visai kitokiu repertuaru. plačiau»

Piligriminiu Camino Lituano keliu einantys žygeiviai nuo šiol galės susipažinti su Pasvalio kraštu. Didelis žmonių būrys jau atidarė naują atkarpą nuo Pajiešmenių iki Pumpėnų ir tikisi, kad šimtamečiai ąžuolai, piliakalnis, partizanų kovų ženklai sužavės ne vieną šalies istorijos ir kultūros mėgėją. plačiau»

Kaip su juvelyrika siejasi šimtmečius pelkėse pragulėję ąžuolai, laukiniai žvėrys ir žuvys? Niekaip neatspėtume, jei žinomas tauriųjų metalų bei brangakmenių žinovas nepraskleistų savo kūrybinio darbo paslapčių. Jo klientės dabar tikriausiai skubiai peržiūrės savas brangenybių skryneles, kad atidžiau patikrintų, kuo gi iš tiesų puošiasi. plačiau»

„Ši paroda yra mano padėka vienai sunkiausių pasaulio buriavimo regatų – „The Ocean Race“. Nors nuo jos praėjo beveik treji metais, tik dabar atsirado laiko sustoti ir suvokti, kiek toli buvo po jos nubėgta. Ši regata buvo tarsi koks atspirties taškas mano fotografės karjeroje“, – sako Panevėžio fotografijos galerijoje atidarytos parodos autorė. plačiau»

Net ir patyrusiam dizaino architektui pakerta kojas, kai iki menkiausios smulkmenos būsto įrengimą apgalvojus ir idėjas sėkmingai įgyvendinus būsto centre išdygsta šeimininkų užsigeistas akcentas – plastikinių gėlių puokštė. Tada jau geriau norvegams tapyti trolius. plačiau»

Jau labai greit – paskutinę šio mėnesio dieną – Aukštaitijos sostinėje turi nuskambėti metų įvykis. Duris atvers vietoj „Garso“ kino centro išdygęs šiuolaikinis statinys – Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Tikimasi, kad jis pasotins visus, išsiilgusius profesionaliojo meno ekspozicijų, kitų kultūros renginių. Viliamasi labai didelio efekto – turistų srauto iš visų šalių, pilnų parodų salių. Ar jūs domitės daile? Ar jus domina S.Eidrigevičiaus kūriniai? Ar laukiate šio menų centro atidarymo? Ar ketinate lankytis menų centre, domėtis jo parodomis, renginiais? Ar pritariate, kad Panevėžiui labai reikėjo tokio centro, kad būtent jis išgarsins mūsų miestą? To klausėme savo skaitytojų. plačiau»

Į knygas surašyta istorija toli gražu ne tas pats, kas tikri eksponatai, liudijantys apie nueitą medicinos mokslo ir praktikos kelią. Kokie anuomet buvo narkozės aparatai? Kaip valė inkstus? Kokio storio adatomis leido vaistus, kuo avėjo chirurgai ir kas būtų nutikę ligoniams dujų atakos atveju? Atsakymai į klausimus slypi tuneliuose po Panevėžio ligonine. plačiau»

Paslysti lengva – scenoje, kaip ir gyvenime. Tik klausimas, ar atsikėlęs negriūsi vėl ir vėl, ar jau padarytos klaidos nenuves paties į pražūtingą nebūtį. Taip siauruko depe rodomos premjeros „Makbetas“ režisierius Aleksandras ŠPILEVOJUS paaiškino sumanymą ir taip jau slidžias grindis apipilti grikių lukštais. Šios pjesės jis ėmėsi pastebėjęs aplink daugybę makbetukų ir Ukrainoje bei kituose karštuose pasaulio taškuose ėmus lietis kraujui. plačiau»