Krašto santakos

Stebuklingus žodžius prašau, laba diena, ačiū vaikai išmoksta namuose iš savo tėvų ar mokykloje. Tuos žmones, kurie visada nepamiršta pasisveikinti, palinkėti gražios dienos ar sėkmės, mes įpratę vadinti kultūringais žmonėmis. Tačiau pastaraisiais laikais kai kas mano, kad žmonės, o ypač jaunimas, nebemoka elementarių bendravimo taisyklių – nebesisveikina įėję į įstaigą, įlipę į autobusą ir panašiai. Ar jūs nepamirštate paprasčiausių mandagumo taisyklių? Kaip manote, kodėl mažėja tų ačiū, prašau, atsiprašau? Ką reikėtų daryti, kad juos sugrąžintume? plačiau»

Folkloro entuziastės į Joniškėlį sukvietė visų šalies regionų kolektyvus. Kad tarmiškai šnekantys dalyviai tarpusavyje susikalbėtų, teko labai smarkiai vieniems prie kitų prisitaikyti. Kieno pasirodymas buvo įspūdingiausias, sunku pasakyti, užtat jau aišku, kas buvo smagiausi ir ištvermingiausi. Ogi dzūkai! plačiau»

„Likimų“ mišrų chorą lankantys politiniai kaliniai, tremtiniai – stiprūs, energingi ir laimingi. Juk antraip iš kurgi imtų tiek energijos, kad pasirengtų griežtai atrankai į Dainų šventę ir aukštas natas išdainuotų kartu su jaunimo ar vaikų chorais. O be ypatingosios, Lietuvos 100-osios dainų šventės, laukia ir Tremtinių dainų šventė su visai kitokiu repertuaru. plačiau»

Piligriminiu Camino Lituano keliu einantys žygeiviai nuo šiol galės susipažinti su Pasvalio kraštu. Didelis žmonių būrys jau atidarė naują atkarpą nuo Pajiešmenių iki Pumpėnų ir tikisi, kad šimtamečiai ąžuolai, piliakalnis, partizanų kovų ženklai sužavės ne vieną šalies istorijos ir kultūros mėgėją. plačiau»

Kaip su juvelyrika siejasi šimtmečius pelkėse pragulėję ąžuolai, laukiniai žvėrys ir žuvys? Niekaip neatspėtume, jei žinomas tauriųjų metalų bei brangakmenių žinovas nepraskleistų savo kūrybinio darbo paslapčių. Jo klientės dabar tikriausiai skubiai peržiūrės savas brangenybių skryneles, kad atidžiau patikrintų, kuo gi iš tiesų puošiasi. plačiau»

„Ši paroda yra mano padėka vienai sunkiausių pasaulio buriavimo regatų – „The Ocean Race“. Nors nuo jos praėjo beveik treji metais, tik dabar atsirado laiko sustoti ir suvokti, kiek toli buvo po jos nubėgta. Ši regata buvo tarsi koks atspirties taškas mano fotografės karjeroje“, – sako Panevėžio fotografijos galerijoje atidarytos parodos autorė. plačiau»

Net ir patyrusiam dizaino architektui pakerta kojas, kai iki menkiausios smulkmenos būsto įrengimą apgalvojus ir idėjas sėkmingai įgyvendinus būsto centre išdygsta šeimininkų užsigeistas akcentas – plastikinių gėlių puokštė. Tada jau geriau norvegams tapyti trolius. plačiau»

Jau labai greit – paskutinę šio mėnesio dieną – Aukštaitijos sostinėje turi nuskambėti metų įvykis. Duris atvers vietoj „Garso“ kino centro išdygęs šiuolaikinis statinys – Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Tikimasi, kad jis pasotins visus, išsiilgusius profesionaliojo meno ekspozicijų, kitų kultūros renginių. Viliamasi labai didelio efekto – turistų srauto iš visų šalių, pilnų parodų salių. Ar jūs domitės daile? Ar jus domina S.Eidrigevičiaus kūriniai? Ar laukiate šio menų centro atidarymo? Ar ketinate lankytis menų centre, domėtis jo parodomis, renginiais? Ar pritariate, kad Panevėžiui labai reikėjo tokio centro, kad būtent jis išgarsins mūsų miestą? To klausėme savo skaitytojų. plačiau»

Į knygas surašyta istorija toli gražu ne tas pats, kas tikri eksponatai, liudijantys apie nueitą medicinos mokslo ir praktikos kelią. Kokie anuomet buvo narkozės aparatai? Kaip valė inkstus? Kokio storio adatomis leido vaistus, kuo avėjo chirurgai ir kas būtų nutikę ligoniams dujų atakos atveju? Atsakymai į klausimus slypi tuneliuose po Panevėžio ligonine. plačiau»

Paslysti lengva – scenoje, kaip ir gyvenime. Tik klausimas, ar atsikėlęs negriūsi vėl ir vėl, ar jau padarytos klaidos nenuves paties į pražūtingą nebūtį. Taip siauruko depe rodomos premjeros „Makbetas“ režisierius Aleksandras ŠPILEVOJUS paaiškino sumanymą ir taip jau slidžias grindis apipilti grikių lukštais. Šios pjesės jis ėmėsi pastebėjęs aplink daugybę makbetukų ir Ukrainoje bei kituose karštuose pasaulio taškuose ėmus lietis kraujui. plačiau»

Braškėdamas sukasi laiko ratas, keičiasi pastatų vaizdai ir žmonės, bet tarsi ir niekas nesikeičia: gyvenam, mylim, pykstamės, rašom laiškus ir, kaip ir ankstesnės kartos, esam kankinami grėsmių nuojautos – tokio šešėlinio dinozauro. Būtent toks menininko akimis yra Panevėžys, o jo pasakojimai apie vaikystės miestą prigimtiniams panevėžiečiams – tai lyg gardžiausias saldainis. plačiau»

plačiau»

plačiau»

Laimingi tie, kuriems teko galimybė pamatyti talentingąjį Donatą Banionį Panevėžio teatro scenoje. Ateities kartos apie jį sužinos greičiausiai tik iš paminklo prie to paties teatro su kukliu įrašu „Aktorius“. Jei kas pasidomės labiau ir giliau, tai galės peržiūrėti ir kelis garsiuosius Andrejaus Tarkovskio filmus, kuriuose panevėžietis genialiai sukūrė pagrindinius vaidmenis. plačiau»

Drožėjui labai sopėjo širdį, kai žmonės vienu metu niekino ir mesdavo lauk medinį liaudies meną, o dabar jam smagu – rankom iščiupinėtų drožinių mada pamažu grįžta. Pasvalietis per gyvenimą išdrožė galybę skulptūrėlių ir rakandų buičiai – kur tik jie nepravertė! plačiau»