Stebėjo pro stiklo langelį
„Muzikos apžvalgininkai „Kvadratą“ vadina legendine grupe. Taigi, galima sakyti, kad kalbatės su legenda“, – juokėsi Kupiškyje gyvenantis dailininkas ir muzikantas Linas Ūdras.
Ir iš tiesų, daugiau kaip prieš 40 metų susikūrusi grupė „Kvadratas“ laikoma viena iš sunkiojo roko, arba hardroko, pradininkių šalyje. Sovietmečiu tai buvo retas įvykis.
Net trys jos nariai buvo iš Rokiškio rajono Pandėlio miestelio. Tai solo gitaristas L.Ūdras, Kaune gyvenantis vokalistas Saulius Pročkys ir būgnininkas Saulius Laginauskas.
Pastarasis buvo labai energingas, būgnus mėgo fanatiškai, ir netgi Mašinų gamykla grupei pagamino būgnus pagal jo brėžinius. Deja, šio muzikanto nebėra tarp gyvųjų.
L.Ūdras prisiminė, kad iki susikuriant „Kvadratui“, jis dirbo Rokiškio buitinio aptarnavimo kombinate dailininku, o muzikinius planus kūrė dviese su S.Pročkiu.
„Bet kartą pastebėjau, kad mane grojantį gitara darbe kažkoks kandis stebi anapus durų, pro stiklinį langelį. Aš duris atidariau – nuo jų atšoko kultūros namuose dirbęs Vytautas Stauga“, – „Kvadrato“ užuomazgas linksmai prisiminė pašnekovas.
Gitara grojantis V.Stauga tuomet ir pasiūlė pandėliečiams jungtis į grupę.
Be šių vyrų, „Kvadrato“ nariais tapo Andrius Ruškulis, Jonas Vainiūnas, Dangirdas Širvys, Gintaras Sinkevičius.
Iš pradžių grupė gyvavo Rokiškyje, po to persikėlė į Zarasus, o vėliau – į Kauną.
Jaučiasi tikrais romantikais
Per visą šį ilgą laiką „Kvadratas“ niekad nebuvo išsiskirstęs. Gyvena atskirai, bet L.Ūdras ir S.Pročkys toliau kuria dainas, per metus grupė įrašo du tris naujus kūrinius.
Pašnekovas dabar turi sukūręs 14 dar neįrašytų naujų dainų.
Korespondentės paklaustas, kaip čia yra, kad sunkiojo roko grupės dauguma dainų – labai subtilios, apie skausmingą meilę, išsiskyrimą, vienišumą, L.Ūdras aiškino, kad taip ir turi būti.
„Galbūt ir paradoksas, bet sunkiojo roko vinis – lyriškos baladės. Sieloje mes tikri romantikai. Mūsų klauso dvasingi žmonės“, – aiškino pandėlietis.
Viena iš tokių lyriškų dainų, kuriai muziką parašė L.Ūdras, yra „Pasidalinkim du kelius“ pagal poetės Dalios Saukaitytės žodžius.
„Galbūt tada nebesopės / Labiau, nei ištveriu nešaukęs, / Galbūt tada neberūpės / Paliesti pirštais tavo plaukus“, – už širdies griebia tekstas ir S.Pročkio balsas.
L.Ūdro žemas balsas dainavimui netiko. Mat grupei susikūrus vyravo nuomonė, kad metalas turi skambėti būtent aukštu balsu – tokiu kaip S.Pročkio.
Pašnekovas prisiminė, kad bandė lankyti vokalo pamokas, bet jam nepatiko. Gal tris kartus iki mokytojo nuėjo, po to metė.
Pamatė tirštus juodus dūmus
Kitomis temomis „Kvadratas“ turėjo laviruoti: dainomis byloti tai, kad širdis skauda dėl rusų okupuotos šalies ateities, bet ir nepatekti į saugumo akiratį. Tam reikėjo išmonės.
„Pavyzdžiui, daina „Tame lange“ – labai dramatiška. Joje ne tiktai mano žodžiai, bet ir dūšia“, –
aiškino pandėlietis ir papasakojo, kaip sukūrė šitą dainą.
Grupė neturėjo tinkamos dainos ekologiniam roko žygiui per Lietuvą. O L.Ūdras dirbo viename iš Kauno fabrikų ir miegodavo ant stalo užmetęs čiužinį. Pro langą jis pamatė greta iš batų fabriko kamino virstančius tirštus juodus dūmus.
Tą naktį jis ir sukūrė dainą apie Žemę ir žmones prausiantį nuodingą lietų, dūmuose trokštančius paukščius, grėsmingai skylantį dangų.
Žodžiai – tarsi apie ekologiją ir gamtą, bet nuskamba ir tokia eilutė: „Neleisk, kad žūtų medžiai, neleisk, kad žūtų tavo tauta.“
Kitoje dainoje muzikantai nusprendė verčiau atsisakyti tiesmukų žodžių apie partizanų būrį, paliko tik medinių kryžių, kapų simbolius.
Užkliuvo pradeginti džinsai
Kartą L.Ūdrui vis dėlto teko turėti reikalų su saugumu. Per muzikos festivalį Kaune vedėjas pranešė, kad pasirodys „tarybų Lietuvos roko grupė“.
Minioje buvęs pandėlietis gan garsiai pasipiktino, kaip roko grupė galėtų būti susijusi su kažkokiomis „tarybomis“.
„O mano brolis Vidmantas tuomet sušuko: „Šalin komunistus!“ Šalia stovėjusieji pasigavo frazę ir ji nubangavo per visą aikštę. Vis garsyn garsyn... Tespėjau pajusti, kaip mane saugumiečiai sugriebia ir išneša“, – prisiminė pašnekovas.
Įmetė į kamerą, o ji buvo tokia ankšta, kad atrodė, tuoj uždus.
Kai pandėlietį tardė, saugumiečiams užkliuvo jo džinsai. Mat L.Ūdras buvo lygintuvu juos netyčia vienoje vietoje pradeginęs, tai nusprendė išmarginti visus. Tokiais pradegintais ir mūvėjo.
„Žiūrėk, jo kelnės antitarybininkų“, – piktinosi vienas iš saugumiečių.
Kitas, kaip filmuose, dėjosi „geruoju policininku“, jį užtarė, esą taigi jaunimas, neverta į tokias paikystes kreipti dėmesio.
Sužinoję, kad L.Ūdro žmona pagal tautybę rusė, saugumiečiai vėlgi ieškojo priekabių. Esą specialiai rusę vedė, kad pridengtų tikruosius – antitarybinius – savo įsitikinimus.
Bet po tardymo paleido.
„Jau ne tas, kuriuo buvau“
L.Ūdras džiaugėsi, kad „Kvadrato“ dainas mėgsta ir dabartinis jaunimas. Ypač juos sujaudino vieno klausytojo prisipažinimas, kad išgirdęs S.Pročkio dainą „Mama“ pamėgo sunkųjį roką.
„Mama, pažvelki iš dangaus, / Aš jau ne tas, kuriuo buvau. / Mano liūd-nos būties dugne / Vargiai pažintum tu mane“, – apie vienišumą ir pilkų dienų rūką kalba dainos autorius.
Tai – tiktai metaforos ar asmeniniai išgyvenimai? Ar muzikanto gyvenimas tikrai toks sudėtingas?
„Karti tiesa yra ta, kad buvau priklausomas nuo alkoholio. Tai reiškia, kad taip visuomet ir liks. Yra nutikę, kad netgi muzikuoti negalėjau – išsekęs, nevalgęs, pirštų nevaldžiau. Bet neslepiu savo praeities. Ko turėčiau bijoti?“ – atviravo pašnekovas.
Teko ragauti ir kalėjimo duonos, kai per muštynes sulaužė žmogui koją. Po konflikto vyrai susitaikė, bet L.Ūdrui buvo skirta lygtinė bausmė. O čia alkoholis pakišo koją, padauginęs negrįžo į namus. Pareigūnai patikrino, nerado, ir teko keliauti bausmės atlikti į kalėjimą.
Šios patirties pandėlietis nedramatizavo. Jis pasakojo, kad jo, muzikanto, laukė netgi labai neblogos sąlygos: raudonas kilimas per visą kamerą, maisto pilnas šaldytuvas. Buvo ir akvariumas, gelumbės užuolaidos, porcelianinių drambliukų kolekcija, televizorius, kompiuteris, tiesa, be interneto.
Jis kaliniams ant kūnų piešdavo tatuiruočių piešinius ir dėl to gerai gyveno.
Tiesa, buvo užpuolę augaloti kaliniai, bet pavyko atsiginti.
„Neišgąsdino, nieko nebijau. Man yra tik vienas autoritetas – Dievas“, – patikino.
Nepretenduoja į paskutinį žodį
L.Ūdras ne veltui paminėjo Dievą – jis priklauso Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.
Buvusiame karininkų ramovės pastate bendraminčiai renkasi ir švenčia šeštadienį – per pamaldas susiėmę už rankų meldžiasi. L.Ūdras groja gitara ar sintezatoriumi.
Pamaldos vyksta džiaugsmingai, bet santūriai, tvarkingai.
Pandėlietis aiškino, kad pamaldoms nebūtina turėti tokius didžiulius statinius kaip katalikų bažnyčios, svarbiausia, kad susirinktų žmonės.
Kodėl švenčia šeštadienį, o ne sekmadienį? Pašnekovas tikino, kad būtent taip parašyta Biblijoje.
„Tyrinėjame Bibliją, bet nepretenduojame į paskutinį žodį“, – dėstė L.Ūdras.
Savo bendruomenės vaikus jis moko groti gitaromis. Instrumentus nupirko pastorius.
L.Ūdras kuria dainas ir religine tematika.
Džiaugėsi originalia idėja
Bet kaipgi jis atsidūrė Kupiškyje? Ar kas nors dar sieja su Pandėliu?
L.Ūdras sakė, kad jo žmona buvo kupiškėnė. Iš Kauno atvažiavo ketindamas tik išsiskirti, bet taip ir liko. Mat turėjo čia gyvenančių draugų, kurį laiką grojo su vietos grupe.
O Pandėlyje gyvena dukterėčia. Čia vyko ir jo darbų paroda.
L.Ūdras beveik 3 metus mokėsi Dailės akademijoje. Sakė, kad per gyvenimą yra visko piešęs, bet naujausi jo darbai – žymių muzikantų nuotraukos. Kai kuriuos atpažinti sudėtinga, nes juos kerta suklijuotos juostelės.
Iš žurnalo iškirpęs nuotrauką, pandėlietis ant jos klijuoja juosteles, o kitapus brėžia linijas markeriu, flomasteriu ar pieštuku – skirtingais atspalviais.
Dėl šios technikos veidai nuotraukose išsikraipo.
„Užsienyje menininkas vertinamas už originalumą. Jei moka padėti tašką taip, kaip niekas kitas nebuvo iki jo padėjęs, tai gauna milijonus. Tokių darbų kaip šie niekas kitas iki šiol dar nėra kūręs“, – savo idėja džiaugėsi L.Ūdras.
Dar jis rodė 55 paveiksliukus, kuriuose – plunksna subraižytos svastikos. Dailininkas sakė, kad svastikas pamato ne visi arba pamato tiktai iš tolo. Toks ir buvo jo sumanymas.
Jis stebėjosi, kad atsiranda manančiųjų, esą svastika – tai nacių ženklas. Juk iš tiesų jį naudojo įvairios tautos beveik visuose pasaulio žemynuose.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Senos grupės „Kvadratas“ nuotraukos primena jų pasirodymų akimirkas. Nuotraukos iš asmeninio albumo
2. Iš kairės: V.Stauga, S.Pročkys, L.Ūdras, A.Ruškulis stebino ryškiu įvaizdžiu.
3. L.Ūdras kuria dainas ir groja gitara.
4. Prie grupės kaip vadybininkas buvo prisijungęs ir L.Ūdro brolis V.Ūdras (antras iš kairės).
5. S.Laginauskas fanatiškai mėgo būgnus.
6. L.Ūdras pasakojo, kiek jėgos, energijos ir emocijų teikia kūryba.
7. Buvę pandėliečiai L.Ūdras ir S.Pročkys (kairėje) idėjomis dalijasi susitikę pastarojo studijoje Kaune.
8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. Skirtingais gyvenimo periodais L.Ūdras kūrė vis kitokius darbus. Jo įsitikinimu, kūrėjas turi būti labiausiai vertinamas už originalumą.
A.Švelnos ir asmeninio albumo nuotraukos
