Juodi su aukso brūkšniu
Panevėžietis stiklo menininkas Remigijus Kriukas neseniai grįžo iš menų mugės Paryžiuje, surengė tarptautinį stiklininkų simpoziumą Panevėžyje, o spalio pradžioje tradiciškai dalyvavo sostinėje vykusioje šiuolaikinėje meno mugėje „ArtVilnius/24“.
Į mugę kūrėjas vežė naujausius, dar niekur nerodytus dirbinius iš juodo, auksiniais brūkšniais dekoruoto stiklo.
Plačiai žinomas stiklininkas neslepia, kad pagrindiniai jo klientai toli gražu ne lietuviai, mada interjerus ir eksterjerus puošti stiklo menu pas mus dar neįsigalėjo.
Ne paroda, o tik sandėlis
Dairomės prieš 25 metus įkurtoje „Glasremis“ studijoje – čia krosnyse gimsta skaidrios ir neskaidrios grožybės. Kokios jos, matyti dviejose ekspozicijų salėse, įrengtose tiesiai virš degimo krosnių.
Stelažuose palei sienas išdėliota gausybė kūrinių. Šeimininkas patikina, kad tai tikrai ne jo kūrybos metraštis, nėra nė vieno darbo, sukurto tik pradėjus eiti menininko keliu.
Toji paroda greičiau savotiškas sandėlis, kad užsakovai matytų, ką menininkas šiuo metu yra sukūręs ir, jei reikia, ką gali padaryti.
„Džiaugiuosi, kad kūrybinė potencija dar neapleidusi, kuriu daug, daugiau nei parduodu. Dėžėse gi nelaikysi“, – paaiškina, kodėl įrengė tuos kambarius.
Dviejų mažai, jei būtų septyni kambariai, ir tuos pripildytų, nes visgi dalis kūrinių dėl vietos stokos guli supakuoti.
„Laimė, mano menas nekirmija“, – pokštauja jis.
Laukia sau skirto žmogaus
„… o meilė nerūdija“, – pratęsia mintį.
Ir pasakoja istoriją apie stiklo skulptūrą „Meilė“, kuri buvo du kartus parduota ir abu kartus grįžo pas kūrėją.
Nuo plonos tamsaus granito plokštės į viršų stiebiasi skaidraus stiklo stelos, jas horizontaliai kerta keli mėlyni intarpai. Kai žmonės klausia, kodėl šis su šalčiu besiasocijuojantis kūrinys simbolizuoja meilę, autorius paaiškina, jog tame mėlynume ir užkoduota paslaptis: meilę jos jautėjui reikia taip įkaitinti, kad ši pakeistų spalvą.
Pirmą kartą „Meilę“ nupirko vienos įstaigos darbuotojai savo bosui jubiliejaus proga. Netrukus jie dovaną parvežė atgal – vadovo namai per maži tokiam kūriniui.
„Aš juos suprantu, prabangiai stiklo skulptūrai reikia erdvės“, – nepyko autorius.
Kūrinį jis priėmė atgal, o kolektyvas iš gausios kolekcijos išsirinko kitą.
Antrą kartą istorija beveik identiškai pasikartojo: kitas kolektyvas vėl išsirinko „Meilę“ kaip dovaną direktoriui, o po kurio laiko parvežė atgal, nes dovanos gavėjas jos niekaip negalėjo pritaikyti savame interjere, teko keisti į kuklesnį kūrinį.
„Meilė“ dabar gausioje stiklo meno kolekcijoje seniausia, jai jau keliolika metų.
„Kad nerūdija, tai ir tebestovi, laukia sau skirtojo žmogaus“, – šypsosi autorius.
Prabangieji verti labai daug
R.Kriukas turi sukūręs kelias stiklo kūrinių linijas. Pirmoji – mažasis menas, lyg ir nebrangus, nuo 15 iki 300 eurų.
Antroji – prabangi linija, jos kūrinys gali kainuoti tūkstantį ar kelis tūkstančius eurų.
Čia nuolat spalvomis ir formomis kintantys stikliniai medžiai, keistos didžiulės vazos, nemažų apimčių skulptūros.
Prabangiosios linijos naujoves ir tai, kas jau tapę bestseleriais, dukart per metus menininkas pristato menų mugėje Paryžiuje ir kiekvieną rudenį Vilniuje.
Sostinėje daug kas grožisi, bet norinčių įsigyti vienetai.
Su Paryžium kitaip, ten mezgasi naudingiausi ryšiai.
„Per penkias dienas pro mano stendą praeina begalė interesantų, kartą suskaičiavau vizitines korteles: kontaktų prašė žmonės iš 40 šalių“, – džiaugiasi R.Kriukas.
Taip besėdint ir skilo perpus
Trečioji linija – stiklo kūriniai konkretiems interjerams.
„Nuo 2007 metų buvau įsivažiavęs į reljefinių paveikslų gamybą, bet paskui atėjo krizė ir nurimau. Dabar antri metai vėl darau reljefinius paveikslus ir kuriu stiklą eksterjerui“, – pasakoja menininkas.
Stiklinė lauko puošyba slidus reikalas ne tik todėl, kad pas mus ji dar neišpopuliarėjusi.
„Turi susitarti su užsakovu, su jo architektu ir su ponu Dievu, nes gamta koreguoja bet ką, visokių šunybių iškrečia“, – neslepia, kad būna ir nesklandumų.
Stiklas, jei jį pjauni, gręži ar šlifuoji, netrūksta, nes užgrūdintas, o štai gamta pakiša kiaulę.
Kartą laukui skirtą kūrinį R.Kriukas nuvežė užsakovui, abu susėdo lauke pagurkšnoti kavos ir pasikalbėti, stiklo skulptūrą pastatė šalia ant stalo.
Vyrams bešnekant kūrinys tik pokšt – ir perskilo.
„Pasijutau lyg širdžiai plyšus, ten tiek darbo įdėta ir koks baisus nepatogumas prieš klientą“, – prisimena daug streso sukėlusį įvykį.
Senas vilkas, o vis tiek paslydo
Kodėl taip nutiko, suprato iškart, kai tik pridėjo ranką prie stiklo: skaidri vieta buvo šalta, o vidurys, kur tamsus stiklas, beveik virė.
Viską padarė saulė – šviesus paviršius neįkaito, o tamsus stiklas tiesiog susiurbė karštį ir kūrinys plyšo neatlaikęs temperatūrų skirtumo.
„Aš senas vilkas, o štai kaip paslydau. Pasikartojau pamoką, kad laukui skirtai skulptūrai jokiu būdu negali naudoti juodo stiklo“, – paaiškina.
Turi naują užsakymą lauko skulptūrai. Šį kartą apsidraudė, padarė pirmą variantą ir visus metus, per vasaros karščius ir žiemos šalčius, laikė savo sode. Ji orų pokyčius atlaikė, taigi dabar galės drąsiai kurti užsakovui.
Išskraidino į Australiją
„Gaila, bet mūsų pačių šalyje stiklas nemadingas. Gal nežino, kad toks esu? Nori originalaus prabangaus šviestuvo – perka italų firmos, nors aš irgi darau šviestuvus. Vienetinius. Tik jie iškeliauja į užsienį“, – kalba stiklininkas.
Naujausias šviestuvų užsakymas buvo iš norvegų viešbučio.
Apima savotiškas jausmas, kai lietuviai architektai, sumanę interjerus pagražinti stiklu, tam reikalui kviečiasi užsieniečius.
„Viskas vyksta atvirkščiai, aš esu čia pat, bet dirbu ne su tautiečiais dizaineriais, o su užsieniečiais architektais, interjero dizaineriais“, – šypteli pašnekovas.
Šį rudenį Paryžiuje stikliniais R.Kriuko kūriniais labiausiai domėjosi indai, kinai ir arabai iš Kuveito, Bachreino, Jungtinių Emyratų.
„Kas kelintas mano pirkėjas – indas. Jie turi savo kelių tūkstančių kvadratinių metrų šou rūmus, kur viskas apstatyta lyg tikruose namuose, ten stovi mano stiklo skulptūros, spalviškai priderintos prie kiekvieno interjero“, – pasakoja.
Glaudūs ryšiai ir su Pietų Amerikos šalių architektais. Šiuo metu viena tenykštė architektė yra užsakiusi stiklo kūrinį Niujorkui daromam projektui.
Neblėsta draugystė ir su australais, per Paryžiaus mugę jie nupirko keliolika įspūdingų vazų ir išskraidino į tolimąjį žemyną.
Kad žmonos žodžiai užsilaikytų
Stiklo studijoje išdėlioti ir R.Kriuko žmonos Indrės Stulgaitės-Kriukienės menai. Ji irgi stiklo menininkė.
Įspūdinga jos stiklo namelių kolekcija, valtys su pėdutėmis.
„Mes ne konkurentai, ji – simetrikė, aš – asimetrikas. Aš grynas meno darbininkas, kvėpuoju tik tuomet, kai dirbu, o ji geba kūrybą reikiamai pateikti, rūpinasi sklaida“, – tikina pašnekovas.
Vyras dabar yra susižavėjęs juodu stiklu. Lyg įvadas į tamsius kūrinius – galvų rinkinys. Visokiausių išraiškų žmonės yra vienaausiai.
„Kai žmona vyrui ką nors sako, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Čiagi nėra kur išeit – ausis tik viena, kas įėjo, tas pasilieka, verda, kunkuliuoja ir sprogdina smegenis“, – idėją su humoru paaiškina stiklininkas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Kriukas džiaugiasi, kad turi sočiai kūrybinės potencijos, nuolat sumano vis kitokių formų bei spalvų derinių, tad mėgstantiems stiklo meną visada gali pasiūlyti naujovių.
2. Patalpoje virš degimo krosnių eksponuojami pirkėjų laukiantys kūriniai.
3. Skulptūra „Meilė“ buvo du kartus parduota ir abu kartus grįžo pas kūrėją, dabar ji laukia sau skirto žmogaus.
4. 5. 6. 7. Prabangioji stiklo kūrinių linija išsiskiria dydžiu ir ypač sudėtingomis formomis, jų kaina – net keli tūkstančiai eurų.
A.Švelnos nuotraukos
