Daro kas širdy ir galvoj
Panevėžyje, Meistrų gatvėje, veikianti stiklo studija „Glasremis“ penktą kartą duris svetingai atvėrė stiklo virtuozams iš įvairių šalių. Pakviesti ir panevėžiečiai, norintys pamatyti, ką, įjungus krosnies karštį, įmanoma sukurti iš stiklo masės.
Visą savaitę prie įkaitusių krosnių plušėjo net 15 skirtingo braižo ir stiliaus talentingų kūrėjų. Ugnyje tirpinamam ir čia pat vėsinamam, spalvomis pagražintam stiklui fonu tapo, kaip ir kasmet, muzikinės improvizacijos.
„Nėra temos, kiekvienas daro tai, kas jo širdy ir galvoj. Pakonsultuoju nebent dėl krosnių techninių galimybių“, – sakė simpoziumų iniciatorius bei studijos šeimininkas Remigijus Kriukas.
Prireikia vamzdžių ir pliauskų
Savaitės viduryje užsukus į studiją, ant ilgų virbų įkaitusią masę suko latvis, du lenkai, ukrainietis ir svečias iš Vokietijos.
Pastarasis – barzdočius Kazimieras Leščevskis, pagal kilmę lenkas, turintis lietuviškų šaknų: gimė ir gyveno Vilniuje.
„Jis ir menininkas, ir stiklapūtys viename“, – paaiškina R.Kriukas.
Žiūrint į barzdočiaus formuojamą skaidrų kūgį, ant kurio užliejama ir iš karto žirklėmis nukerpama rausva masė, sunku nuspėti, koks bus galutinis rezultatas.
Mes, žiūrovai, akis sproginame į keistenybes: kaip stiklo gniutulas formą įgauna vyniojamas ant vamzdžio, kaip įkaitusį stiklinį blyną suspaudžia iš beržo pliauskų pasidaryti gnybtai arba ką išdarinėja stiklininkų, užsimovusių pirštines su metro ilgio raudonais pirštais, rankos. Jų metaliniai galai gnaibo ir tampo ką tik iš krosnies ištrauktą stiklą, ir jis akyse virsta kažkokiu fantastišku dariniu.
Atvežė ir pliką moterį
Ukrainietis menininkas 48 metų Michailas Bokotey Panevėžyje vykstančiame tarptautiniame stiklo plenere „GlassJazz“ – ne naujokas, dalyvauja trečią kartą.
Jis yra Lvivo dailės akademijos Stiklo katedros vadovas, Lvivo stiklo muziejaus direktorius ir aktyviai kuriantis menininkas.
„Veiklųjį Michailą pažįstu seniai, jis iš stiklininkų dinastijos, draugauju ir su juo, ir su energinguoju jo tėvu, o tas tai tikras stiklo Dievas“, – svečiu džiaugiasi R.Kriukas.
Jis parodo ukrainiečio įteiktą smagią dovaną – pliką apvalainą moterį. Ji stiklinė.
„Žinojau, kad tokias renka“, – apie egzotiškas lauktuves linksmai paaiškina svečias.
Parodys, kaip buvo prieš ir kaip dabar ten yra
Ukrainiečio namai yra Lvive, šalies vakaruose, kur dabar sąlyginai ramu.
Kad galėtų atvykti į Lietuvą, jis turėjo gauti specialius leidimus, nes vyrai iki 60 metų iš šalies neišleidžiami.
„Gyvenam tokiu laiku, kai sunku nekalbėti apie karą. Aš nemėgstu spekuliuoti karo tema, bet sudėtinga kurti taip, kad nebūtų susiję su mūsų šalies tragedija. Mus užplūstančios emocijos ir visa, ką išgyvename, vis tiek atsispindi kūriniuose. Kiekvienas menininkas viską perleidžia per save, rezultatai bus skirtingi, bet vis tiek jausis karo šešėlis. Todėl ir mano čia gimsiantis kūrinys bus susijęs su tuo, kuo dabar gyvename“, – kalbėjo M.Bokotey.
Jis per stiklą pasistengs perteikti tai, kad vyksta Ukrainos rytuose esančiuose miestuose: mirtys, kraujas, skausmas, su žeme sulyginti ištisi kvartalai ir kaimai, nusiaubta, apiplėšta ir nukankinta žemė bei žmonės.
Darbas vadinsis „Prieš ir Po“.
Menininkas atsivežė eskizus, simpoziumui ruošėsi kelis mėnesius, viską apgalvojo iki smulkmenų, kad per trumpą laiką galėtų rezultatyviai padirbėti.
Stiklininkų Mekos neliko
Anot M.Bokotey, Ukraina puoselėjo gilias stiklo menų tradicijas.
„Mes esame centriniame Europos regione kaip Čekija, Lenkija, Vokietija, o ten juk stiklininkystė gyvuoja daugiau nei tūkstantį metų“, – paaiškino pašnekovas.
Ilgus metus Lvive veikė keramikos skulptūrų fabrikas, ten buvo ir meninio stiklo cechas. Pora dešimtmečių jame vykdavo tarptautiniai stiklininkų simpoziumai, suvažiuodavo garsiausi tos srities meistrai.
Šiuo metu fabrikas uždarytas, bet viltis sulaukti jo atidarymo – gyva.
Po simpoziumo visi stiklo kūriniai iškeliavo į parodą Dailės galerijoje.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Ką tik iš krosnies ištrauktas ukrainiečio kūrinys „Prieš ir Po“.
2. R.Kriukas (dešinėje) šį kartą nekūrė, tik stebėjo svečių darbą.
3. Žiūrovams stiklo degimo procesas, lydimas muzikos, kėlė daug džiugių emocijų.
4. Išpūsto stiklo burbulas – tik pradžia kūrybinio proceso.
5. M.Bokotey (kairėje) studijos šeimininkui R.Kriukui dovanų atvežė stiklinę moterį.
6. Įkaitusią stiklo degimo studiją dar labiau kaitino džiazuojantys muzikantai.
7. Simpoziumo metu stiklo studijoje netrūko žiūrovų, besidominčių, kaip gimsta trapusis grožis.
8. 9. Smalsu buvo spėlioti, kokias formas įgaus karščiu apdorojama stiklo masė.
10. 11. 12. Simpoziumo metu gimę kūriniai šiuo metu eksponuojami Panevėžio dailės galerijoje.
13. Pirštinė su ilgaisiais pirštais, kuriais formuojamas įkaitęs stiklas.
A.Švelnos, Indrės Stulgaitės ir G.Kudirkienės nuotraukos
