Pasaulio centras

Pasvalio rajono Pamažupių kaimo gyventojai, išgarsėję per rašytojo Vytauto Misevičiaus humoreskų knygą „Linksmieji Pamažupiai“, jau primiršo anksčiau tiek jausmų audrų kėlusias istorijas. O juk prieš trisdešimt metų, kai pasirodė ta garsioji knyga, vieni pamažupiečiai leipo juokais, užtat kiti net buvo pasiruošę vaikystės draugui kailį išvanoti. plačiau»

Paliukų kaime kadaise stogas siekėsi su stogu, nebuvo net kur akmens pramesti. Dabar jis ištuštėjęs, tik J.Zikaro gimtinės namelis dar stovi. Kiek visokių istorijų per ilgą laiką nutiko siekiant unikaliąją trobą išsaugoti, o kai kurios iš jų net ir graudžiai juokingos. plačiau»

Dailės mokytojas prajuokina zikariukus aiškindamas kraštiečio skulptoriaus fenomeną. Itin gabus dailei beturtis Juozas Zikaras iš dūminės pirkelės pasiekė Peterburgą ir baigė dailės akademiją sidabro medaliu. Dabar tai prilygtų tokiam nuotykiui – keli klasiokai be pinigų nuvyksta iki Amerikos ir tampa kosmonautais. plačiau»

Rokiškio pašonėje esantis legendomis apipintas Moškėnų piliakalnis vėl pilnas gyvasties. Archeologų jis jau nuodugniai ištyrinėtas, pripažinta, kad žmonės čia jau gyveno prieš tūkstančius metų. Užtat šeimininkus labai džiugina istoriją ir gamtą puoselėjantys turistai – tokie, kurie net šaukštus iš tošių pasidaro, košę iš vieno katilo kabina. plačiau»

Bryzgių piliakalnį nuo žmonių akių šiandien slepia tankiai sužėlęs miškas. Ką jau kalbėti apie turistus, net vietinai jį sunkiai randa, o iš atminties baigia išsitrinti ir skaudus faktas, kad sovietmečiu kolūkio valdžia tą istorijos liudytoją tiesiog ėmė ir perplėšė pusiau: vienur užlygino, kitur nukasė ir per piliakalnio vidurį nutiesė keliuką. plačiau»

Nemunėlio Radviliškis – geografiniu požiūriu toliausiai nuo šalies sostinės nutolusi vieta. Būtent todėl čia ištrėmusi kunigą Vincentą Sladkevičių, sovietų valdžiai tikėjosi jį įveikti, nutildyti. Bet kur tau! Ateistų karšte įvyko stebuklas – žmonės miniomis ėmė plaukti į bažnyčią. Atokus miestelis netgi labai pasitarnavo būsimajam kardinolui – čia jis palaimino pirmąjį „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numerį. plačiau»

Pabiržė – antroji vyskupo V.Sladkevičiaus tremties vieta. Čia dvasininkas atvyko tik su glėbiais knygų, įsikūrė mažutėliame namelyje, į bažnyčią kiūtindavo patvoriais, o saugumui draudžiant net pamokslus per 6 metus tepasakė tik keturis. Dabar klebonijos kieme tebestovi šulinys, kuriam kasti vietą ne su virgulėmis, o su savo akiniais surado pats vyskupėlis. plačiau»

Šimoniai – visai ne prie Šimonių girios, o ant Mūšos upės kranto. Tai todėl, kad šis kaimas – ne Kupiškio, o Pasvalio rajone. Bet ir pačiame kaime daug painiavos. Kadaise pagal upę besidriekiančio kaimo sodybos buvo perkeltos prie geresnio kelio, todėl tik vietiniai gyventojai besugeba supaisyti, kur teritorijų ribos. Kaimo viduryje stovinti buvusi mokymo įstaiga vadinama Medinių mokykla. plačiau»

Ji ketino parduoti paskutinę karvę, kad išleistų pirmąją knygą. Bet to neprireikė. Sumanė kitaip. Pasiėmusi sąsiuvinį ėjo per kaimą iš gryčios į gryčią ir prašė paskolinti pinigų. Kas kiek galėjo, tas tiek davė. Ji viską užsirašė, o kai išleido knygą, vėl su tuo pačiu sąsiuviniu apėjo kaimą. Kas skolą knygomis pasiėmė, o kai kas ir pinigais. plačiau»

170 įvairių dirbinių, dvi itin vertingos prieš tūkstantį metų nukaldintos žalvarinės apyrankės, o dar keli tūkstančiai puodų šukių! Tokios gausybės radinių istorikai neaptiko daugiau jokiame Kupiškio rajone žvalgytame piliakalnyje, tik Kerelių. Ar senieji kaimo gyventojai jaučia, kokiame saugiame senovės dvasių glėbyje jie gyvena? Jaučia, jaučia, tik kad jų čia jau beveik nebelikę. plačiau»

Naivių apylinkėse archeologai kasinėdami rado tik vieną vertingą relikviją – laivinį kovos kirvį. Ir ką gali žinoti, gal būtent šis ginklas tapo talismanu ateities kartoms – Naiviai išaugino tragiško likimo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininką K.Dulksnį. Dabar kaimas, iškėlęs šimtus inkilų, skelbia tikėjimą, kad paukščiai visada grįš į laisvą tėvynę. plačiau»

Yra vietovių, apie kurias nėra ką pasakoti – nei istorijos, nei spalvų. Tačiau apie Saločius to nepasakysi – ko jie per amžius neatlaikė, įsikūrę šalia valstybės „rubežiaus“! Bet geriausiai apie tai ir apie skandalingą Radvilų reformacijos išvijimą visiems gali papasakoti mokytoja Roma Jakubonienė. plačiau»

Pasvalio rajono Saločių miestelio žmonėms užkampio nuobodulys visai negresia. Jie džiaugiasi, kad gali mėgautis kone už rankos mosto esančių latvių siūlomomis pigesnėmis pramogomis, o ir patys turi tiek veiklos, kad nėra kada nuobodžiauti. Tik tiek, kad dabar tą veiklą tenka vykdyti užsidarius namuose ir kaimynams rodyti per internetą. plačiau»

Kadaise raudonu tėvų žiguliuku važiuodama per apsnigtus Čiovydžius paauglė svajodavo kada nors apsigyventi iš sniego vos kyšančioje gryčiukėje. Po daugelio metų jos svajonė išsipildė, tik naujakuriai nenujautė, kad laukia dar viena staigmena – šimtametė sodyba yra „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisieriaus Povilo Zulono gimti namai. plačiau»

„Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisierius Povilas Zulonas išgarsino gimtus Čiovydžius visoje šalyje, bet kodėl jis – mažutis ir vikrus – į porą pasirinkdavo stambias ir griežtas moteris? Kaimo gyventojai prisimena ir šio įžymybės seseris bei brolius, ypač Joną. Likęs tėvų namuose, jis, luošas vyras, ėmėsi aludarystės. plačiau»