Ąžuolas – trijų metrų
Nepriklausomybės aktas su 1918 02 16 data, Šventasis Raštas ir plunksna – šie medinėje skulptūroje iškalti simboliai pasakoja Alfonso Petrulio gyvenimo svarbiausius momentus.
Skulptūrą išdrožė ir Biržų rajone, Vabalninko parke, pastatė žinomas tautodailininkas, medžio drožėjas Vidas Jatulevičius.
Menininkas tikisi, kad apie Kateliškių kaime gimusį A.Petrulį – vieną iš keturių Nepriklausomybės aktą pasirašiusių kunigų, lietuvybės puoselėtoją – kraštiečiai norės sužinoti dar daugiau, kai vaikščiodami po parką pamatys skulptūrą. Ant jos dar užrašyta Nepriklausomybės akto signataro pavardė ir išdrožtas valstybės simbolis – Gediminaičių stulpai.
Skulptūra itin aukšta – išdrožta iš 3 metrų ąžuolo.
Korespondentės paklaustas, ar nebuvo minties išdrožti ir A.Petrulio atvaizdą, V.Jatulevičius sakė, kad tai sudėtinga net drožėjams profesionalams. O jis, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos kūno kultūros mokytojas, menais užsiima laisvalaikiu. Toks jo pomėgis.
Prisidėjo signataro giminės
Idėja sukurti skulptūrą A.Petruliui kilo vabalninkiečiui Algirdui Garbauskui. Jis yra vienas iš daugiau nei 25 metus veikiančio Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo įkūrėjų.
Dabar šiam fondui vadovaujanti Dalia Baltrušaitienė sakė, kad fondas teikė projektą ir gavo 800 eurų finansavimą. Iš viso skulptūra atsiėjo 1200 eurų, tad likusiąją dalį pridėjo A.Petrulio giminės.
Fondą sudaro būrelis kultūros ir istorijos puoselėtojų. Svariausias jų darbas tas, kad Vabalninke buvo atidarytas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ skyrius.
Entuziastai užsibrėžę Vabalninko parke pagerbti savo šviesuolius. Tarp kitų darbų yra poetui Jonui Strielkūnui skirtas suolelis, skulptūra rašytojui Baliui Sruogai.
Jau esame rašę, kad rajono valdžia iškėlė mintį pakeisti Vabalninke Salomėjos Nėries gatvės pavadinimą į A.Petrulio, tačiau gyventojai nelinkę su tuo sutikti. Gali būti, kad būtent naujasis stogastulpis pasitarnaus tam, kad ta nuomonė keistųsi.
Kalėjo už lietuvybę
Alfonsas Petrulis (1873–1928 m.), baigęs Panevėžio gimnaziją, įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, per 4 metus baigė kursą, bet dėl per jauno amžiaus nebuvo įšventintas kunigu. Studijavo Lvovo veterinarijos institute, bet jo nebaigė. Grįžo į Lietuvą, mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. Kaip gabus klierikas, buvo išsiųstas studijuoti į Petrapilio dvasinę akademiją, bet jam netiko drėgnas klimatas. Grįžęs į Vilnių buvo įšventintas kunigu, įstojo į Lietuvos mokslų draugiją, kūrė „Aušros“ bendriją katalikiškam laikraščiui leisti, dalyvavo Vilniaus konferencijoje ir buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu kartu su kunigais Vladu Mironu, Justinu Staugaičiu, Kazimieru Steponu Šauliu. 1918 metų vasario 16-ąją kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Už lietuvybės puoselėjimą 1919 metais du kartus kalėjo Vilniaus kalėjime.
Nusilpus sveikatai, būdamas 55 metų mirė Musninkuose, Širvintų rajone, ten ir palaidotas Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje.
Prierašas po nuotrauka:
1. Idėją skulptūra pagerbti A.Petrulį iškėlė A.Garbauskas. D.Baltrušaitienės nuotr.
2. Alfonsas Petrulis.
