Tiesa, ne viską tiksliai žinome apie kiniškas ir rusiškas vakcinas, tuo labiau apie indiškąją. Ir apie dar negarsinamas japonišką ar kanadietišką. Gal jos irgi bus ne prastesnės, bet ten perėjimo prie gamybos procesai užtruko.
Kaip besusiklostys įvairių gamintojų vakcinų keliai, nėra ypač svarbus klausimas, kai jau realiai turime šešetą įvairiuose pasaulio kraštuose naudojamų. Nors mums lyg ir bus tiekiamos trys iš jų. Kaip veiks mūsų vidaus vakcinavimo grandinė – labai svarbus dalykas, nors visuomenė kai kurių esminių dalykų ir nežino.
Bene svarbiausia grandis vakcinavimo grandinėje yra šaltis. Visuose etapuose svarbus transportavimas: tiek didelių kiekių, tiek išdalinant mažais iki periferinių skiepijimo punktų. Ir, be abejo, laikymo sąlygos tose skiepijimo vietose. Šiuo metu, kai žiema, lyg ir nekyla problemų. Bet ateis vasara, tada ir išryškės, kad net šaldomomis „fūromis“ +30 laipsnių karštyje išlaikyti –70 laipsnių krovinio temperatūrą nelabai įmanoma, kai reikia nuvažiuoti 1,5 ar 2 tūkst. kilometrų. Štai čia ir išryškėja šitos vakcinos ne efektyvumo, o šalčio grandinės defektas.
Kažkiek pagelbėti gali lėktuvai, tik ar apsimokės kone visiškai tuščio lėktuvo skrydis, jei į Lietuvą gabenti kas savaitę skirs tokius pat kiekius kaip dabar. Gan geresnis transportavimo sprendimas vasarai būtų, jei gautume firmos „Moderna“ vakciną, kurios tinkamam išsaugojimui pakanka –18 laipsnių. Juk didžioji dalis šaldomų „fūrų“ ir mažesni furgoniukai pajėgūs ir –20 laipsnių išlaikyti.
O vietinis transportavimas man kelia siaubą. Kai matau per TV, kad į kažkurią periferinę ligoninę vakcina atvežama vienatūriu furgoniuku, šiandien jau abejoju, kad vairuotojas gali važiuoti kokius 100 km be šilto oro, bent jau pučiamo ant priekinio stiklo. Tad ar visame vienatūriame salone išlieka bent minusinė temperatūra, kaip kad šaldomoje „fūroje“? Putų polistirolio ar poliuretano dėžės, kad ir prikrautos plastmasinių „pūslių“ su užšaldytu vandeniu ar užpiltos sausu ledu, vasarą teduos menkoką naudą. Negi tarp visų SAM ir ESSC specialistų nėra tokių, kurie suprastų, jog transportavimas negali būti patikėtas kad ir pačiai garsiausiai firmai, jei jų „fūros“ ar furgoniukai neturi šaldymo įrangos. Kodėl pienininkai ir ledų gamintojai net ir žiemą taip savo produkcijos nevežioja?
Gal įdomu, kiek kainuoja viena vakcinos dozė? Tai gerai saugoma komercinė paslaptis, tačiau Belgijos valstybės sekretorė, pateikdama skaičiavimus, kiek jos valstybei kainuos vakcinos pirkimai, netyčia įrašė ir gamintojų kainas (ir eurais, ir doleriais).
-
„Oxford“/„AstraZeneca“: 1,78 euro;
-
„Johnson & Johnson“: 8,50 JAV dolerio;
-
„Sanofi“/„GSK“: 7,56 euro;
-
„BioNTech“/„Pfizer“: 12 eurų;
-
„CureVac“: 10 eurų;
-
„Moderna“: 18 JAV dolerių.
Lyg ir nebrangu. Ir valstybei, ir net jei reiktų skiepytis už savus pinigėlius. Tačiau privalau perspėti visus džiūgaujančius, kad tokios kainos bus iki kito rudens. Jos dabar mažos todėl, kad gamintojai įskaičiavo tuos milijonus eurų ir dolerių, kuriuos avansavo ir Europos Komisija, ir D.Trumpas. Pasibaigs avansas, tada ir pamatysim realią kainą, kurios dalis kažkokiu būdu „nutekėjo“. Taigi kaina gali siekti ir 50 ar 65 dolerius už kiekvieną dozę. Lietuva atsisako „Moderna“ gaminamos vakcinos, nes ji jau kitą mėnesį dozę pardavinės po 32–37 dolerius. O kiti gamintojai? Gal ir „Pfizer“ po gamybinės linijos modernizavimo pasakys kitokią kainą. Tada dar labiau išryškės mūsiškės viešųjų pirkimų sistemos kvailumas, kai kaina yra svarbiausia. Bet protas gi neparduodamas...