Nuėjo iki buvusių namų
Panevėžyje, „Galerijoje XX“, rodoma ryškiaspalvė ir žaisminga Vilniaus M.K.Čiurlionio dailės mokyklos dėstytojo Vytauto Žirgulio paroda.
Paklaustas, kodėl jo, dabar sostinėje gyvenančio ir kuriančio, darbai atkeliavo į mūsų miestą, autorius prisipažino, kad čia kalta ir nostalgija.
V.Žirgulis kurį laiką gyveno Panevėžyje, dirbo mokytoju Dailės mokykloje, dar buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas.
Tie, kas jį mena iš ano laiko, dabar sunkiai atpažintų – dailininkas nusiskutęs anuomet buvusią ryškią ir vešlią juodą barzdą.
„Ilgai čia nebuvau. Nuėjau iki namų Respublikos gatvėje, kur anksčiau gyvenom, pasižiūrėt“, – neslepia.
Suprato, kas Dievo neduota
Parodai „Vėjo gūsis“ menininkas pateikė kūrybines naujienas.
Anksčiau jis tapė aliejumi, dabar – aerografu. Visi didelio formato kūriniai atlikti purškimo technika.
„Tapau oru, todėl ir vėjo gūsis“, – paaiškina sąsajas.
Jam tapyti aliejumi pabodo. Prieš užklumpant pandemijai, išgyveno sunkų gyvenimo momentą, paskui daug ką sustabdė kovidas, nuo sukrėtimų ir kūryboje įvyko perversmas, norėjosi ko nors naujo, lengvo, spalvoto.
„Jaunystėje esu aerografija užsiiminėjęs, tereikėjo tik prisiminti. Per kovidą buvo daug laiko, tad ir pabandžiau, žiūriu, galima kai ką daryti“, – sakė apie pasikeitimus.
Dabar parodoms tik tokiu būdu ir tapo, kuria didelių formatų ryškiaspalves drobes.
„Ne kiekvienas menininkas linkęs kurti rimtus dalykus, aš supratau, kad neduota man Dievo rimtai tapyti, man reikia daryti lengvus kūrinius“, – patikina.
Nuo ekologinių problemų net zuikis sužvėrėjo
„Linksmas ir neįpareigojantis vizualumas“, – taip apibūdina savo naujuosius paveikslus.
Prisipažįsta, kad užkabina ir rimtesnes temas, bet šiai parodai norėjo lengvesnės formos, tad pateikė kūrinius su nemaža porcija humoro.
Jam pačiam arčiausiai širdies drobė „Laukiniai instinktai“ su pavaizduotu ant sniego tupinčiu zuikiu kruvinais nasrais.
„Galėjau pavadinti ir „Klimato kaita“. Čia apie tai, kad viskas keičiasi, net žoliaėdžiui iltys išaugo ir jis tapo plėšrūnu, sėdi sau miške sočiai paėdęs“, – linksmai porina autorius.
Zuikis – ne iš galvos paišytas. Pozavo K.M.Čiurlionio mokyklos mokymo klasėje esanti tikra ilgaausio iškamša.
Paveikslas su gausybe aukštakulnius avinčių moterų kojų gimė internete pamačius panašią nuotrauką.
„Čia nieko rimto, norėjosi kulniukų žygiavimo“, – aiškina, kad internetinę viziją perdirbo savaip.
Su arkliais sieja tik pavardė
Tarp ko stūkso klasikinis rūpintojėlis, nė neatspėtum, jei autorius nepasufleruotų. Ogi tarp automobilių oro pagalvių.
Galima įžiūrėti daug prasmių: liaudies kultūros palikimo ir šiuolaikinės visuomenės sandūrą ar tiesiog avarijos grėsmę.
Drobė „Žvaigždės gimimas“ vėlgi daugiasluoksnė. Pagal autorių, kažkokia lede įšalusi persona šiam tirpstant kyla aukštyn, tampa viršesnė už visus. Žiūrovams gi vaizdas asocijavosi su dabartinių karų spalvomis ir politiniais įvykiais.
Žiūrim į paveikslą „Obuolmušis“. Vaizdas tarsi žiūrint pro storo spalvoto stiklo vazą.
„Su arkliais tikrai nieko bendro neturiu, nebent pavardė Žirgulis siejasi su žirgininkyste“, – juokėsi menininkas.
Prierašas po nuotrauka:
Susitikti su ilgai nematytu, iš mūsų miesto seniai išvykusiu parodos autoriumi atėjo jo seni bičiuliai ir meno gerbėjai.
A.Švelnos nuotr.
