„Ukrainoje nėra Mirusiųjų pagerbimo dienos, pagal tradiciją į kapus einama devintą ir keturiasdešimtą dieną po laidotuvių bei per metines, o aš kare žuvusį sutuoktinį Olegą lankau kasdien. Beveik kasdien ateina ir 17 bei 10 metų dukros Valerija ir Lena. Lena net pažymių knygutę ir naują telefoną atnešė parodyti, o Valerija pasigyrė, kad laimėjo nacionalinį rašinių apie karo herojus konkursą. Visos tikim, kad jis stebi mus, o bendrauja pasivertęs paukščiuku ar drugeliu“, – kalbėjo 46 metų Ina Bezveselna.

Prie kapo – stalas su vaišėmis

Lapkričio vienuoliktą, per antrąsias sutuoktinio mirties metines, Ina pagal vietos tradiciją prie kapo paruošė stalą su vaišėmis, kad mirusysis matytų, jog draugai ir artimieji jį prisimena ir gerbia. Prie kapo ant žemės padėjo mirusiojo mėgtų saldumynų, taurelę alkoholio.

Kai balandžio pradžioje okupantai iš Sumų rajono buvo išguiti, Olegas įstojo į armiją, tapo snaiperiu ir buvo išsiųstas į kovas Bachmute. Ten po septynių mėnesių žuvo kartu su penkiais bendražygiais.

Kreipiasi į ekstrasensus

Ne visų Olego bendražygių kūnus pavyko išvežti iš fronto zonos, todėl šeimos nežino, ar jie tikrai žuvo, ar pateko nelaisvėn. Apie tai kalbėdama Ina prasitarė, kad tokiu atveju būtų ėjusi pas ekstrasensą. Taip, pasirodo, Ukrainoje daro daug kas gavę pranešimą, kad karys dingo per mūšį.

„Žuvusiųjų palaikus pavyko išvežti tik po 3 mėnesių, kai mūsiškiai atsiėmė tą ruožą. Palaidoti pavyko po 5 mėnesių, kai DNR tyrimai paliudijo, jog vieni iš palaikų – sutuoktinio Aleksandro. Kadangi niekas iš bendražygių nematė žūties momento, o prie kapo nejaučiau, kad čia guli jis, nusprendžiau kreiptis į ekstrasensus. Visi septyni tvirtina, kad Sioma gyvas, bet yra laikomas uždaroje patalpoje su grupe kitų vyrų“, – pasakojo 34 metų Aliona Semykina.

Moteris tiki, kad taip ir yra, tačiau iš Rusijos dvejus metus negaunant jokio patvirtinimo darosi vis sunkiau. Aliona teigia, kad internetinėje našlių grupėje ne viena prasitarė, jog bendrauja su būrėjomis, tačiau artimiesiems to nesako, nes bijo, kad palaikys neadekvačiomis.

Nesibaigianti įtampa

Sužibusią Alionos viltį dar po dviejų mėnesių prigesino DNR tyrimo analizė, paliudijusi, kad vieni iš rastų palaikų yra Siomos. Moteris sutuoktinį palaidojo, pastatė paminklą, tačiau ir toliau gyvena viltimi, kad jis pateko nelaisvėn, nes penki kiti ekstrasensai taip teigia.

„Ir toliau gyvenu siaubingame susidvejinime. Kas mėnesį nueinu aptvarkyti kapo, nunešu gėlių, tačiau nejaučiu, kad ten guli Sioma. Žinau, kad buvo keli atvejai, jog pagal tyrimų liudijimą šeimos palaidojo karį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis guli be sąmonės sunkiai sužeistas ligoninėje. Ši mintis bei ekstrasensų tvirtinimai kursto viltį, tačiau tai, kad dvejus metus iš jo nėra jokios žinios, tą viltį marina, o nesibaigianti įtampa žaloja mano psichiką“, – kalbėjo mergina.

Susidomi ir aferistai

Dnipre gyvenanti lietuvių kilmės Natalija prieš metus gavo žinią iš fronto, kad prie Kupiansko kovojęs sūnus pradingo. Nors bendražygiai pareiškė, kad per uraganišką apšaudymą greičiausiai žuvo, ji nepraranda vilties, kad sūnus pateko rusų nelaisvėn ir yra gyvas. Tokią moters viltį įžiebė apsilankymas pas būrėją kortomis bei ekstrasensą.

Moteris prašė neminėti jos pavardės, nes gali susidomėti aferistai, siūlantys už pinigus padėti užmegzti ryšį su patekusiu nelaisvėn.

Karo pradžioje nuskambėjo kelios istorijos, kai aferistai išviliojo didelius pinigus žadėdami tėvams atskleisti, kur yra fronte dingęs sūnus, bet siuntė pramanytas istorijas ir nieko neišsiaiškino.

Pradingusių asmenų pavardžių prašo neskelbti ir kariškiai, nes žuvusiųjų bei sužeistųjų kiekį draudžiama viešinti.

Trūksta informacijos

37 metų klubo „Mes kartu“ narei Oliai Melašenko nekilo abejonių, ką palaidojo, nes sutuoktinis Aleksandras netrukus po žūties buvo išgabentas iš mūšio lauko ir jam atpažinti neprireikė daryti DNR tyrimo. Tačiau moteris teigė suprantanti tas našles, kurios pagalbos ieško pas būrėjas, mat kariniuose daliniuose ir komisaria-tuose išsamios informacijos gauti esą neįmanoma.

„Kad sužinočiau, kaip jis žuvo, turėjau pati aiškintis, su kuo draugavo dalinyje, su kuo tą dieną buvo apkasuose, kas jį išgabeno, nes gavau tik sausą mirties liudijimo raštą. Moterys pačios visokiais būdais aiškinasi, kas ir kaip, o jei sužino, kad žuvo ir kūnas liko pilkojoje zonoje, neretai pačios ieško savanorių ar privačių firmų, kad išgabentų palaikus. Jei priešas teritoriją užima, kūno gali niekada nebeatgauti, tad dalis gyvena viltimi, kad pateko nelaisvėn“, – kalbėjo Olia.

Pranašais tik apsimeta

Karo didvyrių alėjoje prie sūnaus Oleksijaus kapo sutikta Lena Kučevol irgi prasitarė, kad ėjo pas ekstrasensą. Mat labai ilgisi vienturčio sūnaus, o ekstrasensas žadėjo tarpininkauti pokalbyje su jo dvasia. Moteris smulkmenų nepasakojo, tačiau teigė, kad po apsilankymo jai palengvėjo, sužinojo, kad sūnui danguje gerai.

„Kai išgyveni skausmingą netektį ir nuolat geri vaistus, patenki į tokią būseną, kad pokalbis su būrėjais nebeatrodo kvailystė. Neneigiu, kad kai kurie žmonės gali turėti antgamtinių sugebėjimų, bet dauguma ekstrasensų tokiais apsimeta. Pamatę, kad karo metu kilo susidomėjimas jų paslaugomis, kainas jie pakėlė 3–4 kartus ir už konsultaciją prašo net 200 eurų“, – pareiškė advokatė Olena Avilova.

Moteris kare prarado vienturtį vaiką, 26 metų sūnų Andrejų. Olenai kelios ekstrasensės pačios skambino ir siūlė paslaugas, tačiau advokatė atsisakė, nes „netiki burtais“.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Pagal vietinę tradiciją ant kapų yra dedami mirusiojo mėgti saldumynai, vaisiai, neretai paliekama ir taurelė alkoholio.

2. O.Melašenko nekilo abejonių, kad palaidojo sutuoktinį Aleksandrą.

3. Sesės Bezveselnos kasdien ateina papasakoti tėčiui Olegui, ką nuveikė.

E.Butrimo nuotraukos