IRMANTAS
Man pačiam neteko susidurti su apgavikais, bet maždaug prieš pusmetį į jų pinkles pateko mano mama. Apsimetę įmonės atstovais, jie atsiuntė laišką, neva mama pirko muilo, bet neatliko apmokėjimo. Laiške buvo reikalaujama pateikti banko sąskaitos numerį, kitus duomenis. Visų detalių dabar nebeprisimenu, bet finalas toks, kad mama prarado 500 eurų. Kreipėmės į policiją, bet nusikaltėliai taip ir nebuvo nustatyti.
Aišku, neramu, kad sukčiai taip suaktyvėję. Girdėjau, kad iš žmonių jie išvilioja įspūdingas sumas, net po keliasdešimt tūkstančių eurų. Nusikaltėliai tobulėja, prigalvoja vis naujų būdų, kaip apgauti žmones.
ALMA
Prieš metus buvau sulaukusi dviejų telefoninių skambučių, bet iškart supratau, kad sukčiai, todėl nesileidau į kalbas. Pirmąsyk paskambinę jie ėmė dėstyti, atseit mano brolis pateko į bėdą ir reikia jį gelbėti. Nesiklausiau, ką jie ten aiškina, tik atkirtau, kad taip jam ir reikia. Šioje istorijoje juokingiausia tai, kad jokio brolio neturiu.
Vėliau sulaukiau antro skambučio. Dabar gerai net neprisimenu, apie ką kalba tąkart sukosi, bet kažkas apie investavimą ir pinigus. Vėlgi nesileidau į kalbas, nes apie tokį sukčiavimo būdą jau seniai buvau girdėjusi.
Prisimenu, kaip anksčiau sukčiai gąsdindavo, ypač senyvus žmones, apie į tariamas avarijas papuolusius jų artimuosius. Apgavikus reikia bausti griežtai, juk dažniausiai aukomis tampa žmonės, kuriems ir taip sunku sudurti galą su galu.
MILDA
Man neramu dėl senų žmonių, nes juos apgauti nėra sudėtinga. Jie lengvai pasiduoda sukčių vilionėms ar gąsdinimams.
Pati nesu patiklus žmogus. Gautas žinutes visada patikrinu, o jei kelia net menkiausią abejonę, iškart ištrinu. Daugiausia melagingų pranešimų sulaukiu neva iš Lietuvos pašto. Vien praėjusiais metais tokių žinučių gavau apie dvidešimt. Jose rašoma, kad siunta nepristatyta arba reikia sumokėti muito mokestį, ir reikalaujama paspausti nusiųstą nuorodą.
Vien iš žinutės turinio aišku, kad tai sukčiai, nes daug gramatinių klaidų.
LAURYNA
Nei pati, nei artimieji nesame susidūrę su apgavikais. Girdėjau, kad anksčiau buvo populiaru žmones apgaudinėti išgalvotomis istorijomis apie į bėdą, avariją patekusius artimuosius. Žaidžiama jausmais, emocijomis.
Neramu dėl to, kad tobulėja sukčiavimo būdai. Esu budri, visada pasitikrinu, kas skambina.
ZITA
Kol kas sugebu nuo apgavysčių apsisaugoti, tad jaučiuosi rami.
Kaip apsisaugau? Ogi nespaudinėju nieko, ko nereikia. Kai gaunu įtartinų žinučių, jų net neatidarau, iškart ištrinu. Dažniausiai sulaukiu pranešimų apie neva mano vardu užsakytas siuntas. Jokių prekių nebūnu užsisakiusi, tad iškart aišku, kad laimę bando sukčiai.
Kartą ir man skambino kažkokie neaiškūs žmonės. Išgirdusi, kad kalba rusiškai, iškart nutraukiau pokalbį.
Bet teko girdėti, kad ir Panevėžyje iš žmonių buvo išviliota daug pinigų.
ELENA
Reikia viską daryti su galva, tai ir neapgaus. Ne vieno įtartino laiško buvau sulaukusi neva iš mokesčių inspekcijos. Na, bet įdėmiai pasižiūri ir supranti, kad juos parašė sukčiai.
Viena dukros draugė buvo patekusi į romantiškos draugystės pinkles. Apgavikas suokė jai visokias nesąmones – esąs kariškis, tarnauja užsienyje ir panašiai. O paskui ėmė prašyti pinigų. Puolėme ją protinti, kad netikėtų, kad bendrauja su sukčiumi. Laimė, laiku atsitokėjo.
Kitąsyk paskambinęs vyriškis pranešė, kad sūnus pateko į avariją. Sakau, tai leisk su juo pasikalbėti. Tas aiškina, kad negali perduoti telefono, nes yra sužeistas, bet atseit galėsiu šnekėti su savo vyru. O mano vyras šalia manęs sėdi. Tai pasijuokėme iš sukčių.
A.Švelnos nuotraukose:
Irmantas, Milda, Lauryna, Zita, Elena.
