Vaikų pavyzdžiu – ir tėvai
„O, Dieve Dieve, kokia sunki gali būti senatvė ir vienatvė!“ – su tokiomis mintimis namo ne kartą yra tekę grįžti Rokiškio rajone, Kriaunose, gyvenančiai Valdai Idienei.
Prieš porą dešimtmečių kaime susibūrė maltiečiai, ir pašnekovė – viena iš jų. Jų branduolį sudaro daugiau kaip 10 savanorių.
V.Idienė tapo maltiete tada, kai šeimos jauniausioji dukra lankė mokyklą. Iš pradžių savanoriais tapo vaikai ir jaunuoliai, o vėliau jų pavyzdžiu pasekė ir tėvai. Suaugusiuosius subūrė tuometė mokyklos direktorė Stasė Idienė.
Moterys yra bendrapavardės, ir tiek. Jų vyrai giminystės ryšiais nesusiję.
Rokiškio rajone tai vieninteliai maltiečiai, bet vasarą bendraminčiai iš visos šalies rinkosi būtent pas juos, Kriaunose.
Tik pradėjus veiklą, maltiečių savo namuose laukdavo 56 žmonės, kuriems reikėjo kokios nors pagalbos – kam maisto, vaistų, kam higienos priemonių. O dalis jų buvo išsiilgę dėmesio, pašnekesių, žinojimo, kad ir jie – paliegę ir pasenę – dar kai kam rūpi.
Dabar tokių žmonių belikę apie 30, iš jų 10 – visiškai vieniši.
Šiuo metu maltiečiams pats darbo įkarštis. Neseniai vyko tradicinė „Maltiečių sriubos“ šventė. Buvusios mokyklos valgyklos patalpose susirinko geradariai ir globojamieji. Tie, kurie atvykti negalėjo, maltiečių ir jų dovanų sulauks namuose. Renginys pavyko, buvo ne tik jauku ir linksma, bet ir paaukota beveik 900 eurų. Šie pinigai bus skirti maitinimui.
Nesigiria, kaip labai globoja
Daugiausia žmonės ir yra girdėję apie „Maltiečių sriubos“ akciją, kai savanoriai lanko senolius ar nepasiturinčius gyventojus su karšta sriuba. Ar tai ir yra šios savanorystės pagrindas?
To paklausta, V.Idienė galėjo tik nusijuokti – žinoma, kad ne.
Kartais globojamieji žmonės iš tiesų pritrūksta maisto, vitaminų ar sauskelnių, bet dar labiau negu šių dalykų jie pasiilgsta gero, šilto žodžio.
„Apsikabina, bučiuoja, švelniai vadina Valdute, prašo dar pabūti... Sako, kad nereikia nieko vežti, prašo tiktai pasikalbėti. Džiaugiuosi, kai galiu jiems atsilyginti gerumu – pakviesti į šventę bažnyčioje, ekskursiją, koncertą“, – aiškino savanorė.
Svarbi pagalba – nuvežti pas gydytojus, į savivaldybę dokumentų tvarkyti, į parduotuvę apsipirkti, pasiimti pensijos. Savanoriai veža savo automobiliu, asmeniniais pinigais perka degalus.
Silpnos sveikatos vienišuosius lanko ir dukart per savaitę. Yra ir nesikeliančių iš lovos.
Kriaunietė vardijo, kad maltiečiai lanko senolius, neįgaliuosius, ligonius, kenčiančius vienatvę. Bet pigaus to įrodymo nesivaiko – juk nefotografuosi šių žmonių ir nesiafišuosi socialiniuose tinkluose!
„Nė vieno neatstumiame, visi mums lygūs, visi geri“, – patikino pašnekovė.
Visiems byra ašaros
V.Idienė labiausiai liūdi, kad vienumoje pasensta išsilavinę ir šviesūs žmonės. Sunku matyti, kaip laikas keičia jų kasdienybę, mąstymą, kaip pakerta ligos, kaip sudėtinga jiems tampa susitvarkyti namuose. Kai kas neturi nei dušo, nei vonios. Ypač sunku žiemą.
„Nuvažiuoji pas buvusią mokytoją, o ji šaltyje stovi tarpduryje neužsegta striuke, be megztinio, pusnuogė. Apsimovusi skirtingas pirštines. Jai byra ašaros, ir mums kartu byra“, – atviravo pašnekovė.
Ši moteris neturi artimųjų. Jai sunku per slenkstį lipti, nes kojas skauda, o kad pasikūrentų – reikia atsinešti malkų.
Kita buvusi aktyvi mokytoja beveik nebemato. Kadaise buvę iki blizgesio iššveisti namai tapo netvarkingi, purvini. Ir nesuprasi, ar beatpažįsta padėti suskubusius savanorius.
Dar vienas itin graudus atvejis – senolis nebegeba susitvarkyti, bet nuolat kartoja, kad viskas jam gerai.
Nuklampoję beldžia langan
Paklausta, negi šitų žmonių nelanko socialiniai darbuotojai, V.Idienė sakė, kad kaimo žmonės labai kuklūs ir dažniausiai nedrįsta prašyti kieno nors pagalbos.
Be to, kai kurie gyvena atokiose sodybose, keliai ne visur valomi. Iki jų reikia klampoti per sniegus ir purvynus, mašina neprivažiuosi.
„Brendame apsivynioję šalikais, po to beldžiame į langus, kad išgirstų ir duris atidarytų... Žodžiais nepapasakosi“, – atsiduso pašnekovė.
Patikrinę, ar nieko žmonėms netrūksta, jau ruoštųsi atgal, nes anksti temsta, laukia ir kiti vienišieji – ir iki jų dar reikės bristi. Bet taip iš karto apsisukęs, neišklausęs neišeisi.
Yra šeimų, kuriose pagalbos reikia ne vienam žmogui. Anksčiau maltiečiai lankė moterį, gyvenusią kartu su neįgaliu sūnumi. Ji mirė. Tuomet broliai atėjo neįgaliajam į pagalbą.
„Būna, grįžtame namo labai sunkia širdimi, nežinome, kuo dar galėtume pagelbėti. Bet tai, ką pamatėme svetimuose namuose, – lieka tiktai tarp mūsų“, – kalbėjo kriaunietė.
Bijo valdiškų globos namų
Kodėl pasirūpinti savimi nebegalintys senoliai neapgyvendinami globos namuose?
To paklausta, V.Idienė tikino, kad dauguma nesileidžia į kalbas apie valdiškus senelių namus. Jie baiminasi, kad ten numirs ir namo niekad nebesugrįš.
Todėl Kriaunų maltiečiai puoselėja idėją savo globotiniams surasti patalpas, galbūt nenaudojamą klebonijos pastatą, ir žiemą juos apgyvendinti. Pavasarį jie vėl grįžtų į savus namus.
Tai būtų vilties žiburys ir maltiečiams, ir gyventojams, bet kol kas neaišku, ar įmanoma įgyvendinti tokią idėją.
Pašnekovė džiaugėsi, kad juos labai palaiko ir netgi remia klebonas Laimonas Nedveckas.
Bet tęsė, kad seniūnija jų veiklos nevertina. Ji vietos maltiečiams netgi neteikia duomenų apie gyventojus, kuriems būtų reikalinga kitų pagalba. Esą tai draudžia duomenis saugantis įstatymas.
Bet, V.Idienės žiniomis, visame pasaulyje valdžios institucijos su maltiečiais labai artimai bendradarbiauja.
Moteris pasakojo atvejį, kai prieš kelerius metus maltiečiai pranešę seniūnijai, kad vienas gyvenantis žmogus užsirakinęs iš vidaus duris, girdėti, kaip loja šuo, bet šeimininkas neatsiliepia.
„Mes durų laužti negalime, tikėjomės, kad seniūnija imsis reikalingų priemonių. Bet ėmėsi tik kitą rytą, kai žmogus jau buvo miręs“, – apgailestavo pašnekovė.
Užsigrūdino dar paauglė
Paklausta, kaip savanoriaudama nepervargsta, V.Idienė sakė, kad pavargsta – kaip ir visi žmonės.
Ji turi savo šeimą, verslą – ruošia gedulingus pietus prie laidojimo namų, užaugino vaikus, pati turi sveikatos bėdų, bet visur suspėja ir šios veiklos niekad nemanė mesti.
„Miršta kokia moteris, ir aplinkiniai šnibždasi, oi, kokia gera buvo. Bet norisi paklausi, ar kada nors jie yra pasiteiravę šitos moters, gal kokios pagalbos reikia, ar turi valgyti? Esą nepatogu trukdyti... Bet būna, kad vaikai toli gyvena, būna, kad tie vaikai girtauja ir tėvų neprižiūri... Padėti reikia, kol žmogus gyvas“, – kalbėjo kriaunietė.
V.Idienė tvarko, prižiūri, puošia bažnyčią. Jos motina buvo taip pat tikinti, atsidavusi kitiems, bet anksti mirė.
14 metų ji jau nebeturėjo nė vieno iš tėvų, jau tuomet gyvenimas ją užgrūdino. Iki pilnametystės augino vienas iš brolių. Jis gerai rūpinosi seserimi, ir ji nesijautė vieniša ar atstumta.
Pašnekovė broliui negaili šiltų žodžių, nes tik jo dėka neteko keliauti į vaikų globos namus.
Po to anksti ištekėjo, vėlgi pateko į religingą šeimą. Dukroms tikėjimas taip pat svarbi gyvenimo dalis.
„Šeima yra mano ramstis, palaiko ir vyras Ričardas, ir dukros. Abi pasirinko humaniškas profesijas, Lukrecija yra pareigūnė, o Laura – būsimoji paramedikė“, – palaikymu džiaugėsi pašnekovė.
Vadina keista organizacija
V.Idienė tikino, kad jokių netikėtų ar keistų prašymų iš globojamų žmonių nėra sulaukusi. Tik yra gyventojų, kurie garsiai stebisi, kas čia per tokia keista organizacija, kad jos nariai leidžia savo pinigus ir laiką visiškai nieko už tai negaudami.
„Rokiškio krašte žmonės dar nesuvokia, kas yra savanorystė“, – liūdnai svarstė V.Idienė.
Kai Kriaunose vyko visos šalies maltiečių suvažiavimas, buvo pilna bažnyčia, bet niekas iš valdžios ir akių neparodęs.
Vis dar neišspręstas klausimas ir dėl kapinių. „Panevėžio kraštas“ plačiai rašė, kad kriauniečiai bijo laidoti artimuosius naujosiose kapinėse ir šią teritoriją žemumoje vadina pelke arba bala.
Kitapus senųjų kapinių, aukštumoje, žemės sklypą kapinėms dovanojo viena geradarė – kad nereikėtų karstų leisti į vandenį. Rajono meras Ramūnas Godeliauskas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Rancevu dalyvavo statant ir šventinant kryžių, bet kapinės ten neįrenginėjamos.
V.Idienė sakė, kad mirus vietos gyventojams artimieji ieško laisvo plotelio senosiose kapinėse arba palaidoja visai kitur. Naujosiose – tik dvi urnos.
Seniūnė nieko nežino, bet centras paslaugas teikia
Kriaunų seniūnė Akvilė Šaltenė korespondentei sakė žinanti, kad maltiečiai veikia. Bet ar jie reikalingi, siūlė klausti tų žmonių, kuriuos jie lanko.
Seniūnė tikino, kad ji negali žinoti, kiek socialinių darbuotojų seniūnijai reikia ir kiek vienišų žmonių, senolių jie lanko, kur jie gyvena, nes tuo rūpinasi Socialinių paslaugų centras.
Paklausta apie žmogų, kuriam laiku nebuvo suteikta pagalba, A.Šaltenė aiškino, kad prisimenanti tik tokį atvejį, kai seniūnijos darbuotojai beldėsi į žmogaus duris, o jam neatidarius susisiekė su giminaičiais.
Socialinių paslaugų centro direktorė Elona Adomavičienė sakė, kad Kriaunų seniūnija nedidelė, todėl dirba tik viena jų socialinio darbo organizatorė.
Šiuo metu ji teikia paslaugas dešimčiai žmonių.
Gyventojai arba patys kreipiasi, arba seniūnija praneša, kad kai kam reikia pagalbos.
E.Adomavičienė paaiškino, kad paslaugą į namus ar dienos socialinę globą žmonėms skiria Rokiškio socialinės paramos ir sveikatos skyrius, ir centro individualios priežiūros darbuotojai pas klientus vyksta du tris kartus per savaitę, kartais – kasdien. Dažniausiai paslaugos skiriamos šeimos gydytojo siuntimu dėl ligų.
Pašnekovė tvirtino, kad nesvarbu, ar žmogus gyvena atokioje vietoje, ar kelias užsnigtas, ar purvas, darbuotojas turi pasiekti klientą.
Dėl transporto ar dėl pagalbos privažiuoti iki sodybos centras kreipiasi į seniūniją.
E.Adomavičienė tvirtino, kad sėkmingai bendradarbiauja ir su seniūnija, ir su maltiečiais.
Kriaunų maltiečių vadė S.Idienė patvirtino, kad išties su E.Adomavičiene randa bendrą kalbą.
„Dešimt žmonių, kuriuos lanko centro darbuotojai, yra visiškai vieniši. Ir mes pas juos važiuojame, bet dar važiuojame ir pas tuos, kurių vaikai toli gyvena ar nepasirūpina tėvais dėl įvairių priežasčių“, – paaiškino savanorė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. V.Idienei itin svarbi gyvenimo akimirka, kai maltiečių prezidentas Bronius Einars prisegė ženklelį ir ji pasižadėjo kovoti su skurdu. Asmeninio albumo nuotr.
2. Per „Maltiečių sriubos“ renginį vaikai labai nekantravo gauti dovanų.
3. Savanorės vos spėjo suktis dalindamos sriubą.
4. V.Idienė (antra iš kairės) su šeima ir dvasininkais Kriaunų bažnyčioje.
5. Kalėdų Senelis šnekino vakaronės dalyvius.
6. Maltiečių kapelionas Vytautas Rapalis šoko su S.Idiene.
7. Renginio dalyviai skanavo žirnių sriubą prie šventiškai papuošto stalo.
Kriaunų maltiečių nuotraukos
