Jungė laisvės dvasia ir atmintis
Praėjusį penktadienį į šventę skubančių žmonių negąsdino net krapnojantis lietus. Jie rinkosi į šalia Pasvalio, prie pat Baltijos kelio magistralės, įkurtą Kryžių slėnį. Vienus čia atginė šventa to nepaprasto mūsų trims valstybėms įvykio dvasia, kitus tiesiog viliojo iš Talino į Vilnių važiuojanti senovinės technikos kolona, kitiems magėjo iš arti pamatyti dviejų šalių – Lietuvos ir Latvijos – prezidentus, o dar kiti tiesiog geidė pasimėgauti bendryste su visais laisve besidžiaugiančiaisiais ir pavakaroti piknike.
Vilniuje šią tautai ypatingą dieną renginių, išskyrus vakare vykusį koncertą, beveik nebuvo. Tai sakė į Pasvalį iš sostinės su sūnumi atvykusi Agnė Žvironaitė. Valstybės tarnyboje dirbanti moteris pasakojo, jog darbovietėje pasiėmė laisvadienį ir ketino su sūnumi Domu apsilankyti įvairiuose renginiuose.
„Mums ši diena yra ypatinga: kai prieš 35 metus žmonės rankomis susikibo dėl laisvės, man buvo tiek pat metų kaip dabar Domui – penkeri. Norėjosi parodyti jam tautos vienybę, tad nusprendėme abu važiuoti į Pasvalio renginius. Tas dviejų šimtų kilometrų atstumas nuo sostinės iki jūsų neišgąsdino, ir nors galėjome važiuoti automobiliu, nusprendėme pasisemti dar daugiau įspūdžių – atvykome pakeleivingomis mašinomis“, – pakylėta nuotaika spinduliavo vilnietė.
Moteris prisipažino, kad Pasvalyje jai teko lankytis vos kartą, dar besimokant mokykloje. Jos sūnus neslėpė susidomėjimo gatvėse retai matoma senovine technika. O šventinę popietę tos įspūdingos technikos Kryžių slėnyje tikrai netrūko.
Kad neatsiliktų, keldavosi anksčiau
Iš Talino į Vilnių judančią koloną sudarė kone pustrečio šimto įvairių transporto priemonių: nuo prabangių automobilių, specialiųjų tarnybų mašinų iki motorinių dviračių. Daugiau nei pusė visų važiavusiųjų – estai. Prie automobilininkų akcijos prisijungė latviai, lietuviai, lenkai, ukrainietis bei suomis.
Biržų senovinių automobilių klubo „Klasika“ renginių organizatorius panevėžietis Andrius Zig-mantas pasakojo, kad tokią akciją biržiečių klubas surengė antrą kartą. Pirmą kartą jie į 650 kilometrų žygį išriedėjo prieš 5 metus.
Šįkart iš Talino senovinių mašinų kolona pajudėjo trečiadienio rytą. Kolonos priekyje riedėjo trys automobiliai vėliavnešiai. Pasienyje jie iškilmingai pasikeisdavo vietomis, kad koloną vestų tos šalies vairuotojas.
„Važiuojant emocijos buvo begalinės. Žmonės, kaip ir prieš 35 metus, stovėjo pakelėse, mojavo vėliavomis, visur skambėjo palaikymo šūksniai. Nors su tokia technika negalėjome smarkiai lėkti, bet kelionė neprailgo“, – teigė A.Zigmantas.
Kantriausiai šią kelionę atlaikė Estijos pilietis, važiuodamas prieš 35 metus, 1989-aisiais, pagamintu minamu motoriniu dviračiu „Riga 13“. Vairuotojas negalėdavo išvystyti didesnio greičio, tad, nenorėdamas atsilikti, kas rytą išvažiuodavo gerokai anksčiau nei kiti dalyviai.
Atkartojo senutėlę fotografiją
Tądien į 35 kilometrų žygį leidosi ir Pasvalio dviračių entuziastai. Vedami istoriko Gražvydo Balčiūnaičio, dviratininkai aplankė partizano poeto Broniaus Krivicko bei bibliotekininkės, Baltijos kelio metraštininkės Vitalijos Kazilionytės gimtines Pervalkų kaime, užsuko į Medinius, kur gimė Vasario 16-osios akto signataras Jonas Vileišis.
Keliaudami jie nusifotografavo ne kartą. Istorikas labiausiai džiaugėsi tuo, kad pavyko atkartoti apie 1938 metus darytą fotografiją. Joje įamžintas būrys dviratininkų ant tilto per Lėvens upę.
Penktadienio rytą startavę Vilniuje, vakare Pasvalį pasiekė tradicinio tarptautinio bėgimo Baltijos keliu Vilnius–Ryga–Talinas bėgikai. Sportininkai Baltijos keliu bėgo jau 33 kartą.
Šįsyk jie neskubėjo pasisveikinti su šventės dalyviais, o užsuko į Pasvalio krašto muziejų, nes čia eksponuojama jų šviesaus atminimo bičiulio Broniaus Povilo Saulio asmeninių daiktų paroda. Ekspozicijoje: bėgiko marškinėliai, diplomai, medaliai, nuotraukos. Didžioji eksponatų dalis yra surinkta iš Baltijos kelio bėgimų, kuriuose B.P.Saulis dalyvavo nuo pat pirmojo bėgimo.
Reikėjo juodo, o terado rudą
Parodą aplankę sportininkai B.P.Saulio anūkėms 9 metų Saulei bei šešiametei Vakarei įteikė šiųmetį bėgimo medalį. Šeima nenorėjo nepelnytai gauti tradicinio atminimo simbolio, tad pirmą kartą prie bėgikų prisijungė velionio žmona 71 metų Zita Saulienė. Niekada nesportavusi moteris simboliškai nubėgo nedidelį atstumą.
Bėgikas mirė prieš dvejus metus, praėjus porai savaičių po Baltijos kelio bėgimo. Sportininko duktė Odeta Juozeliūnienė prisiminė, kad tėtis, gulėdamas ligos patale, dar ketino ir pats leistis į maratoną, tačiau artimieji jo nebeišleido.
„Nuo pat vaikystės nekenčiau bėgimo, nes šis sportas iš manęs atimdavo tėtį. Kai visi vaikai šventes švęsdavo kartu su tėvais, mano tėtis bėgdavo kokį nors maratoną ir nebūdavo namuose. Tuomet labai pykdavau, bet kai prieš mirtį jis prisipažino, jog laimingiausias būdavo tuomet, kai bėgdavo, supratau, kad bėgimas tėčiui buvo šventas“, – pasakojo sportininko duktė.
O.Juozeliūnienė prisipažino, jog ji yra meno, o ne sporto žmogus. Norėdama išsaugoti ryšį su bėgikais, ji tęsia tėvo prieš daugelį metų pradėtą tradiciją: užraugti kibirą šviežių agurkų ir jais vaišinti bėgikus. Tad jau trečius metus Saločiuose sutikdama iš Vilniaus į Taliną bėgančius bėgikus, ji įdeda jiems kibirą agurkų.
Moters atmintyje yra išlikęs ir prieš 35-erius metus, ruošiantis važiuoti į Baltijos kelio akciją, namuose kilęs sambrūzdis. Tuomet renginio organizatoriai dalyvių prašė mašinų veidrodėlius perrišti juodos spalvos kaspinais, o mama terado rudą kaspiną.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Vilnietė A.Žvironaitė su sūnumis Domu iš Vilniaus į Pasvalį atvažiavo pakeleivingomis mašinos.
2. B.P.Saulio anūkėms 9 metų Saulei bei šešiametei Vakarei įteikė šiųmetinį bėgimo medalį.
3. Pirmą kartą prie bėgikų prisijungė ir velionio B.P.Saulio žmona Zita.
4. Biržų senovinių automobilių klubo „Klasika“ renginių organizatorius panevėžietis Andrius Zigmantas džiaugėsi vairuotojų gausa.
5. O.Juozeliūnienė bėgikams užraugė kibirą agurkų.
6. Estas atlaikė kelionę senutėliu motoriniu dviračiu „Riga 13“.
V.Savickienės ir O.Juozeliūnienės archyvo nuotraukos
