Iškart pasiuntė kelias gaisrines
„Stoviu savo namų balkone ir matau už Skaistakalnio parko, kur gyveno Banionis, važiuojančias tris gaisrines. Pagalvojau, gal pas Banionį kažkas užsidegė. Paskui sužinojau, kad tiesiog pradėjo rūkti jo sena skalbimo mašina, jis paskambino į gaisrinę norėdamas paklausti tik patarimo, ką daryti. Kadangi tai buvo ne bet kas, o Banionis, iškart prie jo namų buvo pasiųstos kelios gaisrinės mašinos“, –
laukdama paminklo Donatui Banioniui atidarymo iškilmių, dalijosi prisiminimais žinoma Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Koriznaitė.
Legendiniam aktoriui Donatui Banioniui paminklas atidengtas antradienio pavakary jo gimimo 100-mečio proga. Žmogaus dydžio skulptūra stovi prie pat teatro, šalia Elektros gatvės. Nors atrodytų, kad vieta parinkta nelabai ryški, teatro žmonės neabejoja, jog tikrai gera – tiesiai po jo grimo kambario langais, tarp pačių aktorių sodintų dar jaunų medžių.
Pro čia į teatrą skubėdavo ir pats D.Banionis – tiek į repeticijas, tiek į spektaklius. Ir paminkle jis atvaizduotas lyg einantis į teatrą ir mintyse repetuojantis savo vaidmenį.
Ne krepšininkas, o aktorius
Paminklą šiltą pavakarę atidengė D.Banionio proanūkės Liepa, Miglė ir Ugnė. Aktoriaus sūnus, kino režisierius Raimundas Banionis dėkojo gausiai susirinkusiems jo tėvo talento gerbėjams.
„Žinau, kad Panevėžys man davė daug: išsilavinimą, teatrą, draugus, gimines. Man iškilo klausimas – o ką aš galiu jam duot? Nesu verslininkas, todėl pagalvojau, kad dar vienas kultūros taškas tikrai nepakenks. Pro šalį eidamas vaikas, tikiuosi, paklaus mamos, kas čia toks, o mama jam pasakys – aktorius. O vaikas tada tars manęs, kad krepšininkas“, – kalbėjo R.Banionis.
Režisierius patikino, kad jaunam aktoriui, palietusiam skulptūroje pavaizduotą jo tėvo žilų plaukų sruogą, atiteks ir D.Banionio talento dalelytė.
R.Banionis siūlė prie Juozo Miltinio dramos teatro pastatyti paminklus visiems pagrindiniams čia vaidinusiems aktoriams.
„Tikiuosi, jūs įkvėpsit savivaldybę sutvarkyti popierius, o mes prisidėsim paprastesniais dalykais“, – į susirinkusiuosius kreipėsi režisierius.
Pastarosios skulptūros pastatymą inicijavo ir jo įgyvendinimu rūpinosi aktoriaus šeimos įsteigtas fondas, o pati skulptūra sukurta už įmonių ir pavienių asmenų paramą.
Ir ištvėrė, ir puikiai suvaidino
Prieš paminklo atidarymą korespondento kalbinti Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai žavėjosi D.Banionio fanatišku darbštumu ir atsidavimu savo darbui. Jau garbaus amžiaus jis sukūrė puikių personažų.
„Paskutinį vaidmenį šiame teatre Banionis atliko mano režisuotame spektaklyje „Toliau – tyla“. Jis visą periodą kantriai mane ištvėrė ir puikiai suvaidino“, – prisiminė aktorius Albinas Kėleris.
Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurto paminklo postamente matyti žymiausi D.Banionio filmai ir spektakliai, įamžintas ir aktoriaus žmonos Onutės vardas, nes būtent ji, suvokdama ypatingą vyro talentą, apsiėmė užsikrauti visus šeimos rūpesčius ant savo pečių.
Tapęs garsiu kino aktoriumi D.Banionis namuose beveik nebūdavo, važinėdavo po pasaulį, pristatydavo savo vaidmenis filmuose. Bene garsiausi iš jų buvo vokiečių režisieriaus Konrado Volfo „Goja, arba Sunkus pažinimo kelias“, kuriame panevėžietis sukūrė pagrindinį didžiojo ispanų dailininko Francisko Gojos vaidmenį, ir režisierius Andrejaus Tarkovskio „Soliaris“– taip pat su pagrindiniu Kriso Kelvino vaidmeniu.
Įdomiausia, kad kone vienintelis D.Banionis sugebėjo ištrūkti iš bemaž despotiško Juozo Miltinio glėbio, nes šis niekaip nenorėjo išleisti aktorių iš teatro.
D.Banionis sukūrė per 100 vaidmenų teatre ir daugiau kaip 80 – kine. Dirbo su žinomais sovietiniais režisieriais, tarp jų ir talentingu lietuviu Vytautu Žalakevičiumi, išgarsėjo filmu „Niekas nenorėjo mirti“.
Aktoriaus talentas sužavėjo gausybę gerbėjų visoje Sovietų Sąjungoje. Yra manančiųjų, kad jei D.Banionis būtų tapęs aktoriumi laisvoje Lietuvoje, galbūt jo būtų laukusi pasaulinė šlovė.
-----------------------------------------------------------------------
„Kiek atsimenu, buvau gal penkerių, mane nuvedė į Jėzuitų gimnazijoje vykusį velykinį vaidinimą apie Kristaus gyvenimą. Man taip patiko, taip norėjau vaidinti scenoje. Man svarbiausia buvo ne Kristaus kančios, bet tie sargybiniai su šalmais. Norėjau ir aš taip vaidinti.“
D.Banionis, 2005 m.
LRT televizijos laida
„Vakaro autografas“
Prierašai po nuotraukomis:
1. Režisierius R.Banionis siūlė pastatyti paminklus visiems pagrindiniams Juozo Miltinio dramos teatre vaidinusiems aktoriams.
2. Paminkle aktorius – lyg mintyse repetuojantis savo vaidmenį.
3. Į paminklo atidarymą susirinko gausybė D.Banionio talento gerbėjų. Jį atidengus daugelis susirinkusiųjų skubėjo jį nufotografuoti.
A.Švelnos nuotraukos