Mažame kaime – visas desantas
Į mažą Pasvalio rajono Vaškų seniūnijos kaimelį Skrebotiškį sulėkė visa dešimtis meno pasaulyje gerai žinomų kūrėjų, daugiausia akvarelininkų.
Juos atviliojo pleneras „Atspindžiai“, skirtas iš šių vietų kilusiam menininkui bei pedagogui Algirdui Lukštui pagerbti. Šiemet jam būtų sukakę 103 metai.
A.Lukštas 42 metus menus dėstė Kauno Juozo Naujalio menų mokykloje (dabar Juozo Naujalio muzikos gimnazija).
Visi plenero dalyviai asmeniškai susiję su legendiniu pedagogu – vieni jo kolegos, kiti buvę mokiniai. Dauguma jų irgi dailės pedagogai.
Plenero metu išsiaiškinta, kad kai kas iš dalyvių turi sąsajų ir su šiuo kaimu: vieno proprotėviai žemę Skrebotiškio bažnyčiai dovanojo, kito močiutė buvo susijusi su vietiniais knygnešiais, trečias aptiko giminės šaknis Pasvalyje.
Svetingai atvėrė duris
Tapytojus ir akvarelininkus savo namuose apgyvendino vietiniai žmonės.
„Kaimas mažutis, gyventojai tirpste tirpsta, bet ir ta mažuma sutiko dailininkams suteikti pa-stogę net penkioms dienoms. Tai fenomenas“, – kalbėjo plenero organizatorė Asta Bendoraitienė.
Antras stebuklas, pasak jos, tai, kad žinomi dailininkai, kai kurie ir profesoriai, noriai atvyksta į Skrebotiškį ir tą užkampį garsina.
Net tris dailininkes į savo namus priėmė Nijolė Šivickaitė, A.Lukšto pusseserė.
Kambarius svečiams paruošė ir Jaroševičiai, akvarelininko Antano Jaroševičiaus palikuonys. Šis vyras buvo žymus menininkas, lietuviškų elementorių iliustruotojas, tautodailės kūrinių rinkėjas, albumų apie kryžius ir lietuviškus ornamentus autorius, grafikas.
Bites laikantis Romas Jaroševičius piešėjus vaišino bėgančiu pro pirštus šviežutėliu medumi.
Panevėžyje gyvenančios Ona ir Veronika Gabriūnaitės tėvų name Skrebotiškyje paprastai tik vasaroja, užtat dabar jį sutvarkė, apvilko baltai patalus, o tada raktus įteikė plenero dalyviams.
Skrebotiškyje taip pat tik vasarojanti panevėžietė Aldona Petrauskienė dailininkams užleido ir savo tėvų Gustevičių namus, jiems dar ir pirtį iškūreno, tortą iškepė.
Senolė paprašė portreto
Šiųmetė plenero tema – Skrebotiškio bažnyčia: vidus, išorė, frag-mentai ar tiesiog fantazijos apie šventovę.
Tapė visur, kaip kam į galvą šovė, vieni žiūrėdami į akmeninę bažnyčios sieną, kiti iš kaimo gatvelės ją stebėdami, treti paišė iš atminties, kambaryje drobę pasikloję.
Menininkai sekmadienį nuėjo į mišias, ten vietinė gyventoja 93 metų Veronika Vasiliauskienė su jais pabendravo, o tada tik šmakšt – ir užsiprašė savo portreto.
Linksmos senolės akvarelę nuliejo Violeta Latvytė.
Daug portretų prikūrė akvarelininkas Gintautas Vaičys. Darbus galėjai pamatyti „ką tik iš po teptuko“, menininkas juos tiesiog sudžiovė ant skalbinių virvės.
Miestiečiai veržėsi į kaimą
A.Bendoraitienė, Vaškų kultūros namų scenografė ir A.Lukšto dukterėčia, plenerus organizuoja ketvirti metai.
Ji neslepia, kad meno profesionalus prisivilioti į atokiai nuo didmiesčių esantį kaimą nebūna lengva.
„Gardžiai maitinam ir alus mūsų geras“, – juokėsi ji.
O jei rimtai, viską lėmė išskirtiniu buvusio pedagogo vardas ir noras daryti tai, ką jis su savo mokiniais darė: nuolat vykdavo į menininkų stovyklas įvairiausiose šalies vietose.
Pirmus metus kūrėjus A.Bendoraitienė apgyvendino Pasvalyje, o tapyti veždavo į Skrebotiškį ir Norius, A.Lukšto gimtinę. Tada ir išaiškėjo kai kas netikėta.
„Maniau, miestiečiams reikės patogumų, o paaiškėjo, kad jiems visiems reikia kaimo!“ – tada stebėjosi.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Geri orai menininkams leido pietauti ir vakarieniauti sodybos kieme.
2. 3. 4. Gamtoje įkurdinti menininkai galėjo plačiai išskleisti fantazijų sparnus ir piešti tai, kas kiekvienam mieliausia.
5. Piešėjai buvo įsitaisę ir bažnyčios šventoriuje.
6. Sodyboje rastas siuvinėtas paveikslas įsikomponavo į parodą.
7. Šiųmetinio plenero tema – Skrebotiškio bažnyčia.
8. V.Vasiliauskienės portretą nutapė V.Latvytė.
9. Portretisto G.Vaičio asmenukė su kolegomis.
10. Bitininkas R.Joraševičius vaišino šviežutėliu medumi.
Linos Bartašienės ir asmeninių albumų nuotraukos
