Rusijoje neplėšikauja
Tiesa, tris pastaruosius mėnesius tenykščiai Rusijos gyventojai irgi patiria maisto trūkumą, elektros ir telefono ryšio nebuvimą ir kitokius suvaržymus. Tačiau ukrainiečių kariai rusų civilių nekankina, neprievartauja, neplėšia, namų nedegina ir negriauna, taip elgiasi į Ukrainos teritoriją įsiveržę Rusijos kariai.
Kad ukrainiečių kariai Rusijoje neplėšikauja, o veža maistą, vaistus ir padeda civiliams, paliudijo ir patys rusai.
Terorizuoja kaimus
Sumų regiono sostinė Sumai nuo pasienio su Rusija yra nutolę 40 kilometrų, ir vaizdas artėjant prie kaimynų teritorijos kas kelis kilometrus blogėja. Mat beveik trejus metus ukrainiečių kaimai buvo apšaudomi, ir kuo arčiau pasienio, tuo labiau.
Spėjama, kad Rusija Ukrainos pasienio kaimus terorizuoja tam, kad gyventojai išsibėgiotų ir vėliau būtų lengva tą teritoriją užimti, nes sugriautuose namuose ukrainiečių kariai neturi kur pasislėpti.
Paskutinėje didesnėje Ukrainos pasienio gyvenvietėje Junakivkoje vaizdas labai niūrus – sugriauta net mokykla ir cerkvė, o keliai vos pravažiuojami per duobes, likusias po bombardavimų.
Įveikė didžiules pelkes
Laimė, mane ir dar du lietuvius į Kursko sritį 225 ukrainiečių brigados karys, pravarde Lapinas, vežė amerikietišku šarvuotu automobiliu „Hummer“. Jis buvo su originalia antidronine sistema ir lengvai įveikė net didžiausias pelkes, per kurias nesiryžo važiuoti kiti automobiliai.
Pervažiavus pasienį Rusijos teritorijoje keliai tapo lygūs, o namai nebuvo sudegusiais stogais ir išdaužytais langais. Nesu drąsuolis, neplanavau keliauti į Kursko regio-ną, o į Sumus nuvykau paprašytas pagelbėti lietuvio savanorio Valdo Bartkevičiaus.
Jo vadovaujamas fondas sugebėjo parūpinti 48 mašinas Ukrainos kariams, tačiau Kyjive pritrūko vairuotojų, tad sutikau vieną automobilį nuvairuoti iki Sumų.
Miegamieji – po žeme
Sumuose mašinos buvo išdalintos įvairiems daliniams, o du automobilius gavęs 225-osios brigados užnugario skyriaus vadas 44 metų Jurijus, šaukiniu Ginklininkas, pakvietė apsilankyti rezerviniame jų poligone.
Apžiūrėjome miške išraustus apkasų labirintus, technikos slėptuves ir po žeme įrengtus „miegamuosius“.
Kai sustojome pasižvalgyti Sudžoje ir toliau į Rusiją esančioje Kozačaja Lopnia, Lapinas įspėjo ilgai neužsibūti, nes kalbindami kareivius bei praeivius suburiame žmones ir taip galime sudominti priešą. Jo turimos skraidyklės „Orlan“ sugeba pakilti net į dešimties kilometrų aukštį ir todėl yra nepastebimos, bet jų operatoriai daug ką mato, nes skraidyklėje yra galinga optika.
Miestas – lyg išmiręs
Rajoninis centras Sudža atrodė tarsi išmiręs. Mūšiai čia turbūt nebuvo labai dideli, nes namų sugriauta nedaug. Miestelis atrodė tvarkingas, pastatai gražūs, keliai geri.
„Daug kas čia prieš karą lobo iš pasienio kontrabandos su Ukraina, bet jei nuvyktumėt giliau į Rusiją, ten namai prastesni, o keliai košmariški“, – paaiškino Lapinas.
Užtat Sudžos gatvių pakraščiuose styro daug sudegusių mašinų, tačiau dalį jų, pasirodo, slapta padega patys rusai.
„Tam, kad lengviau atskirtų naujai atvykusias mašinas ir žinotų, jog tai ukrainiečių kariai, į kuriuos nukreiptų taikinius“, – paaiškino Lapinas.
Pavojai tyko visur
Penkis kilometrus giliau į Rusiją sustojome kaimelyje Kozačaja Lopnia. Čia pasikalbėjau su dviem vietiniais Valentinu Černyšovu ir Sergejumi Stepaničenka. Vyrai karučiais tempė iš šulinio prisemto vandens. Jie papasakojo, kad ukrainiečių kariai maisto atveža, tačiau nebėra dujų, centrinio šildymo ir vandens.
Po pokalbio su vandens vežikais bėgdamas link mašinos patyriau pavojingą incidentą, patvirtinusį teiginį, jog kare pavojai tyko visur. Skubėdamas link mašinos fotografavau pakelėje stovinčias karo technikos liekanas, kai staiga iš po krūmų pasigirdo griausmingas riaumojimas: „Stok arba šausiu! Daug nekartosiu, šausiu!“
Man sustojus ėmė artėti aukštas rūstus vyras su automatu rankoje. „Ko fotografuoji mūsų pozicijas?!“ – piktai paklausė ir nukreipė į mane ginklą.
Nespėjus atsakyti pasigirdo įsakmus Lapino šauksmas, kad aš su juo, kad esu saviškis. Gerai, kad Lapinas viską akylai stebėjo ir laiku įsikišo, nes situacija darėsi įtempta.
Mašinoje vairuotojas patarė kitą kartą išlipus toli nenueiti, nes vietiniai išduoda ukrainiečių pozicijas, todėl kariai yra nervingi, gali nesusivaldyti.
Išgąsdino dronas
Kai paskutinis iš keturių keleivių įšokau į mašiną ir pajudėjome, šalia sėdintis savanoris sušuko: „Matau droną, skrenda į mūsų pusę!“ Po šių žodžių Lapinas nuspaudė iki galo greičio pedalą ir nurūkome link pasienio.
„Nesibaiminkit, mus vejasi EPV dronas, o tokie lėti „Hummerio“ nepavys, nors ši mašina irgi nėra labai greita, nes sunki“, – bandė mus raminti Lapinas.
Šis 31 metų vaikinas tėvynės ginti išskubėjo 2022 m. vasario 24 d., kovojo karštuose Donecko fronto ruožuose ir buvo šešis kartus sužeistas. Jo padalinys į Sumus buvo perkeltas likus vos penkioms dienoms iki Kursko operacijos pradžios, tačiau apie tai, kad teks veržtis į Rusijos teritoriją, sužinojo tik puolimo rytą.
Vėliau paaiškėjo, kad gerai padarėme ir atsisakę ekskursijos giliau į Kurską, nes toje vietoje rusai bandė prasiveržti ir įvyko susirėmimas.
Ištuštėję kaimai
Grįžtant į Sumus trumpam sustojome arti poligono esančiame ukrainiečių kaime, čia iš pusantro tūkstančio žmonių liko gyventi vos keliolika.
„84 metų mama sunkiai serga ir atsisako išvykti, tad aš irgi pasilikau, kad ją prižiūrėčiau“, – paaiškino 63 metų Vera.
Moteris sakė nenorinti prarasti ir turimų keliasdešimt vištų bei žąsų, be to, tvirtai tiki, kad priešas iki kaimo neprasibraus.
Maisto labdarą į kaimą iš Sumų atveža tik kartą per mėnesį, tačiau Verai valgio nepritrūksta, nes gretimuose namuose įsikūrę kariai ją šelpia. Taip atsidėkoja už tai, kad Vera savo skalbimo mašinoje išplauna bei išdžiovina drabužius, pakviečia pietų.
„Norisi, kad ateitų taika. Nelinkiu jums tokių baisybių patirti Lietuvoje, oi nelinkiu“, – atsisveikindama sakė Vera.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kaimelyje netoli Rusijos gyvenanti Vera svajoja apie taikų gyvenimą ir kaimynų sugrįžimą.
2. Kozačaja Lopnia gyventojai V.Černyšovas ir S.Stepaničenka prašė Lietuvoje pasakyti, kad karas yra blogai.
3. Ant šio namo sienos ukrainiečiai užrašė – „Už Donbasą“, „Už Irpienį“.
4. Gyventojai veža lentas, jas pjaustys į malkas, kad turėtų kuo šildytis namus.
5. Ukrainiečių tankas išvyksta į mūšį – tai dažnas vaizdas karo kamuojamoje Sudžoje.
6. Gatvėse pilna sudegusių mašinų, dažnai jas slapta padega patys rusai.
E.Butrimo nuotraukos
