Sustojom ir tapome „stabilūs“. O estukai, kuriems ilgą laiką vis pavydėjom daug mažesnių skaičių, jau antra savaitė nuo pusantro tūkstančio atvejų per parą nebenulipa.
Bet kaip sunku pastaruoju metu čekams ir slovėnams, nors pastarieji pavasarį buvo paskelbę, kad su koronavirusu visiems laikams susitvarkė!
Ir „braliukai“, kuriuos vis įvardydavom geriau besitvarkančiais, taip pat užstrigo, tik sunkesnėje situacijoje nei mes: jie nuo 500–600 per parą (darbo dienomis) nenusileidžia. Gyventojų Latvijoje kone visu milijonu mažiau nei pas mus, tad jų rodikliai tikrai liūdnesni už mūsiškius.
O kurion pusėn po tokios stagnacijos pasuksim mes? Tiksliai nežinau, bet po 2–3 savaičių, ko gero, ne žemyn. Nebent kiek atsipūsim po gegužės vidurio, kai gamta imsis talkininkauti.
O gerų naujienų visgi yra. Pirmoji ta, kad prieš porą savaičių JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino „Johnson&Johnson“ firmos vakciną nuo koronaviruso. Šiomis dienomis baigiama tos vakcinos duomenų analizė Europos vaistų agentūroje.
Kodėl ši vakcina turėtų būti gera naujiena, jei ji nei savo efektyvumu, nei povakcininėmis reakcijomis niekuo nesiskiria nuo mums jau žinomų vakcinų? Ši vakcina sukurta panaudojus gyvo viruso variantą, tik tas virusas netekęs agresyvumo, t. y. natūralus daiktas, bet ligos sukelti niekaip nebepajėgs. Tokios natūralių nebeagresyvių virusų pagrindu sukurtos vakcinos mums gerai pažįstamos: prieš tymus, erkinį encefalitą, pasiutligę. Ir imunitetui susiformuoti pakaks vienos injekcijos. Nereikės ant kalendoriaus užsirašinėti, kada jums eiti pakartotinės injekcijos.
Deja, dar niekas negali pasakyti, kiek išsilaikys šios vakcinos sukuriamas imunitetas. Vis dar nežinome tikros apsauginio imuninio atsako trukmės ir į dabar naudojamas vakcinas, nes nuo naudojimo pradžios tepraėjo keli mėnesiai. O tikras išvadas apie imuniteto trukmę įmanoma daryti po skiepo praėjus 15–18 mėnesių. Ir vis dar reikės tikslinti išvadas kone kiekvienais vėlesniais metais.
Bene svarbiausias „Johnson&Johnson“ privalumas – skiepijimų organizavimo laisvė. Mat vakciną galima laikyti net porą mėnesių paprasčiausiame buitiniame šaldytuve esant +6 laipsniams. Taigi ir transportavimas, ir saugojimas – viskas taip pat, kaip įpratę su kitomis vakcinomis per daugelį metų.
Kita gera naujiena, kad pradingsta komercinės paslaptys. Ir tai, ko gera, yra Pasaulinės sveikatos organizacijos iniciatyva. Pirmoji apie savo vakcinoje panaudotą viruso baltymą paskelbė „AstraZeneca“, kuri naudoja viruso atplaišą, įvardijamą kaip glikoproteinas ChAdOx1-S.
Ką tas paskelbimas duoda paprastam žmogui? Pasakau tiesiai: ir man šitoje abrakadabroje yra aiški tik viena raidė, simbolizuojanti glikoproteino lokalizaciją agresyviame viruse, nors virusologai ir genetikai galės iššifruoti viską. O ir gydytojui, skiriančiam skiepą, ir besiskiepijančiam asmeniui tereikia sulyginti skirtingų vakcinų glikoproteinų šifrus ir gauti tikslų atsakymą, ar skirtingose vakcinose yra naudojama ta pati atplaiša, ar ne. Jei vienoda, tai revakcinavimą galima daryti ir kito gamintojo vakcina, o jei ne – tai kito gamintojo preparatas nesuderinamas su anksčiau naudotu skiepu.