„Mano 36 metų sūnus Aleksandras dirbo toje pamainoje, tarp sužeistųjų jo nėra. Mudu su žmona skubiai ką tik grįžome iš kito miesto, aš atskubėjau čia. Žmona neturėjo drąsos ateiti ir žiūrėti į pelenus, ji pasiligojo. Aleksandras – vienintelis mūsų vaikas, širdis plyšta iš skausmo. Manęs neima į frontą dėl amžiaus, o taip norėčiau juos visus iki vieno, visus. Jie išgamos, ne vieta tokiems žemėje“, – sakė Aleksandras Diačenka.

Šį šešiasdešimtmetį vyriškį sutikau prie statybinių medžiagų parduotuvės „Epicentras“ kitą dieną po to, kai į ją atskridusios dvi priešo raketos sukėlė pražūtingą gaisrą ir gedulą visoje šalyje.

Sukrėstas Charkivo meras Igoris Terechovas apkaltino Rusiją pradėjus genocidą – Charkivo gyventojų naikinimą.

„Epicentrą“ galima palyginti su Lietuvoje populiariu „Senukų“ tinklu. Tai pats didžiausias prekybos statybinių medžiagų bei įrankių tinklas Ukrainoje, turintis 73 parduotuves. Keturios parduotuvės buvo sunaikintos karo pradžioje, tačiau žmonių jose nežuvo, nes tuo metu buvo uždarytos.

Pastaroji diena ir mane labai sukrėtė. Mat fotografuojant degantį pastatą policininkai garsiai sušuko, kad skrenda dar viena raketa ir visi turim per keliolika sekundžių pasislėpti. Rusai specialiai pradėjo leisti pakartotines raketas tam, kad nužudytų pagalbon atskubėjusius gelbėtojus ir medikus, ir tai jau nutiko ne kartą.

Ugnį gesino šešiolika valandų

Išgirdę pranešimą apie raketą, šalia buvę žurnalistai, gelbėtojai, medikai ir policininkai pasileido bėgti slėptis už gretimų pastatų. Po pusvalandžio toks pranešimas pasikartojo, ir vėl visi rekordiniu greičiu persigandę puolė bėgti.

Tačiau abi raketos, pralėkusios pro mus, nusileido į kitus taikinius. Viena nukrito į centrinį parką, kur tuo metu buvo daug žmonių, tačiau, laimei, nesprogo. Antra raketa sprogo ir paliko trijų metrų gylio duobę bei sužeidė 25 praeivius miesto centre, visiškai šalia gyvenamųjų namų, kurių pirmame aukšte veikė pašto skyrius, kirpyklos, kavinės, parduotuvės, odontologijos klinika.

Išgyvenau šoką, nes susprogdintoje „Epicentro“ parduotuvėje ne kartą pats lankiausi, o centre sprogimas įvyko vos 200 metrų nuo namo, kuriame gyvenu. Ne kartą lankiausi tiek tame pašto skyriuje, tiek kavinėse.

Kiek tiksliai žmonių tragedijos metu buvo 13 tūkstančių kvadratinių metrų „Epicentre“, kiek jų žuvo, kol kas nežinoma. Ugnį pavyko užgesinti po šešiolikos valandų, o gelbėtojai kol kas ištyrė ir išvalė tik trečdalį patalpų. Pirmadienį ryte po pusantros paros paieškų buvo rasti 16 žuvusiųjų palaikai, dar vienuolika asmenų yra laikomi dingę be žinios. Spėjama, kad galėjo būti pirkėjų vienišių, kurių artimieji nepasigedo ir jų neieškojo.

Ekspertai nustatė, kad „Epicentre“ žmones pražudė nuotoliniu būdu valdomos raketos, kurios į taikinį pataiko ne didesne kaip 10 metrų paklaida, tai įrodo, kad civiliai buvo žudomi tikslingai.

Tragedija įvyko truputį po 16 valandos, gana tolokai nuo centro – ties Kyjivo bei Šiaurės Saltovkos mikrorajonų sankirta. Už dviejų šimtų metrų nuo prekybos centro yra sankryža, kurioje pasukus kairėn eina kelias tiesiai į už penkiolikos kilometrų esančią Lipcių gyvenvietę. Ją okupantai siekia užimti, ten vyksta aršūs mūšiai.

Mieste vis kaukia sirenos

Išgirdau, kaip į tragedijos vietą atvykę du žurnalistai ukrainiečiai svarstė: gal iš prekybos centro buvo vežamos statybinės medžiagos Lipcių įtvirtinimams, bet kam sprogdinti dieną esant pirkėjams? Į minėtą pokalbį įsiterpti nespėjau, nes tuo metu policininkai garsiai sušuko: „Skubiai bėkit slėptis – į mus lekia dar viena raketa!“

Tai išgirdę ugniagesiai, policininkai, medikai bei žurnalistai strimgalviais puolė bėgti į kiemus už artimiausių pastatų.

Charkivas nuo Rusijos sienos yra nutolęs tik 30 kilometrų, o nuo Belgorodo miesto, iš kurio dažniausiai vyksta apšaudymai, raketos atskrenda per 1–2 minutes.

Tačiau tą dieną raketos skriejo ne iš Belgorodo, bet iš lėktuvų.

Ukrainos oro erdvės žvalgyba nuolat informuoja, kai į orą pakyla raketų nešėjai, ir Charkive tada iš karto pasigirsta pavojaus sirenos. Iki už penkių šimtų kilometrų esančio Kyjivo ar už tūkstančio kilometrų esančio Lvivo raketos skrenda 5–10 minučių, o Charkive jos neretai sprogsta po keliolikos ar keliasdešimt sekundžių, nespėjus užkaukti pavojaus sirenoms.

Tačiau tąkart raketa pro mus tik praskrido ir trenkėsi į centrinį Charkivo parką, bet, laimei, nesprogo. Netoli manęs už sandėlio slėpėsi trys vaikinai su apsaugininkų uniformomis. Paklausus paaiškėjo, kad jie iš kito, vos už penkiasdešimties metrų esančio maisto bei drabužių prekybos centro.

Sunkiausiai sužeistas trylikametis

„Kai pagalvoju, kad raketa galėjo nuklysti ir pataikyti į mus, apima šiurpas, jaučiuosi, lyg būčiau antrą kartą gimęs. „Epicentro“ darbuotojai pas mus ateidavo pavalgyti, su keliais šnekteldavau, kartu parūkydavome, sunku suvokti, kad jie galbūt sudegė“, – sakė vienas apsaugininkas, paprašęs jo ir draugų nefotografuoti.

Grįžus prie ugnyje paskendusio pastato po pusvalandžio vėl pasigirdo pranešimas visiems slėptis, tad gelbėtojai vėl turėjo mesti darbą ir bėgti kartu su žurnalistais. Išgirdęs policininkų pokalbį, kad ketvirta raketa sprogo centre esančioje Mokslo gatvėje, suklusau, nes ten aš esu apsistojęs.

Važiuojant mašina kylančių dūmų centre nesimatė, tačiau vaizdas įvykio vietoje buvo šiurpus. Gatvėje žiojėjo trijų metrų gylio ir dešimties metrų pločio duobė, o iš šalia esančio penkiaaukščio gyvenamojo namo langų rūko dūmai. Iš tikrųjų name neliko nė vieno lango, jie išdužo ir gretimuose namuose abiejose gatvės pusėse.

Jei bomba būtų pataikiusi į minėtą namą, jo griuvėsiai būtų palaidoję nemažai žmonių. Laimei, buvo šeštadienio vakaras, pirmame aukšte esančiame pašte buvo vos keli žmonės, o kirpykla ir siuvykla nebedirbo.

Kitoje gatvės pusėje esanti odontologijos klinika irgi nebeveikė, o šone esančios kavinės lankytojus nuo sužeidimų apsaugojo du dideli medžiai. Sunkiausiai sužeistas buvo trylikametis berniukas, jam skeveldra pataikė į kaklą, ir medikai jo būklę vertina kaip kritišką. Dar 23 žmonės patyrė lengvesnius sužeidimus.

Tapatybes nustatys pagal DNR tyrimus

Norėjau pakalbinti mediko tvarstomą moterį, tačiau tuo metu dar kartą pasigirdo šauksmas bėgti nuo atskrendančios raketos, ir akimirksniu gatvė ištuštėjo. Raketa šį kartą pro Charkivą praskriejo ir sprogo Lipciuose, ten, kur nerimsta mūšiai.

Kol kas rasti 16 asmenų palaikai, tačiau tik trijų asmenybes buvo įmanoma nustatyti pagal išorinius požymius. Visi kiti sudegė tiek, jog tapatybei nustatyti reika DNR tyrimų, o iš susirinkusių giminaičių mėginiai buvo imami specialiai pastatytoje palapinėje. Kiek iš viso žuvo žmonių kol kas nėra žinoma. Artimieji ieško vienuolikos namo negrįžusių pardavėjų bei pirkėjų.

Visos nuolaužos bei pelenai yra vežami į mašinų stovėjimo aikštelę, kur ekskavatoriai ir traktoriai metalines konstrukcijų dalis stumdo į vieną krūvą, o likusius pelenus darbuotojai perkasa kastuvais, ieškodami kad ir pačių mažiausių žmogaus kūno liekanų. Pagal jas tikimasi nustatyti žuvusio ir visiškai sudegusio žmogaus tapatybę.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Charkivo meras Igoris Terechovas prekybos centro susprogdinimą įvardijo genocidu.

2. Aleksandras Diačenka verkia netekęs vienintelio sūnaus, dirbusio „Epicentro“ prekybos centre.

3. Policininkai pelenuose, juos net sijodami, ieško žmogaus kūno dalelių.

E.Butrimo nuotraukos