JOLANTA
Štai ir dabar mane kalbinate vaikštančią su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Jų griebiausi, nes prieš kurį laiką nustojau vaikščioti – ir pradėjo skaudėti tai ten, tai šen. Vaikštau kasdien po dvi valandas ir jau jaučiu, kad stuburui kur kas geriau.
Einant su šiaurietiško ėjimo lazdomis dirba 75 procentai raumenų. Jos daugiau skirtos tingintiems sportuoti, bet sveikatai labai naudingos. Panevėžyje aš viena pirmųjų pradėjau užsiimti šiaurietišku ėjimu prieš maždaug 18 metų. Pas instruktorius mokiausi, kaip taisyklingai vaikščioti.
Be to, važinėju dviračiu. Minant pedalus daugiausia dirba tik kojos, dar užsikuria širdies ritmas.
VLADAS
Mankštos ir vaikščiojimas padeda apsisaugoti nuo insulto, infarkto ar stuburo skausmų, bet aš dabar mažai judu, nes nelabai leidžia sveikata.
Dėl sunkios ligos eiti darosi vis sunkiau, todėl ir vaikščiot nelabai norisi. Su drauge nueiname tik iki artimiausios parduotuvės arba turgaus.
Šiandien rytą su reikalais buvau savivaldybėje, dabar einu į aikštelę, kur palikau mašiną.
BRONĖ
Daktarai patarė man daugiau judėti, jų klausau. Vasarą dviračiu numinu kokius dešimt kilometrų, vaikštau po parką. Prikalbinau ir draugę su kaimyne, visos sėdame ant dviračių ir lekiame pasivažinėti.
Taip pat lankau fotografų būrelį, su bičiuliais vykstame į užmiestį pafotografuoti.
Turiu sodybą prie ežero, tad kai ten nuvykstame, einame į mišką grybauti ir uogauti.
Aktyviai praleidusi laiką jaučiuosi geriau ir žvaliau.
ARVYDAS
Anksčiau Senvagėje darydavau mankštą, šokinėdavau laipteliais ir taip stiprindavau kojų raumenis. Dabar tą reikalą truputį apleidau. Tiesiog nebėra kada, einu paišyti, nes esu dailininkas.
Tačiau kasdien vaikštau apie porą kilometrų į darbą ir tiek pat atgal. Sveikata nesiskundžiu.
Kiekvienas žmogus yra individualus, vienas negali valgyti cukraus, kitas dar kažko negali, bet judėti reikia visiems, nes nejudant atrofuojasi raumenys. Mano teta 15 metų paralyžiuota gulėjo ant patalo, atsirado pragulų. Tai įrodo, kad judėti būtina.
LINA
Stengiuosi judėti, nors galėčiau ir daugiau. Netoli namų yra parkas su treniruokliais, ruošiuosi juos išbandyti.
Anksčiau dažnokai eidavau pėsčiomis, nes labai nemėgstu laukti vėluojančių miesto autobusų.
Dabar trūksta laiko, dėl to vaikštau gal tik porą kartų per savaitę. Daug kilometrų tikrai nenueinu, žingsnių nematuoju.
Kartais einame pasivaikščioti su vyru, bet jis turi bėdų dėl sveikatos ir didelių atstumų nueiti nepajėgia.
VIRGINIJA
Retkarčiais rytais padarau mankštą, dviračiu nuvažiuoju į parduotuvę, o ir kitokio judesio man užtenka, ypač vasaromis. Turiu savo kiemą ir sodą, ten prisivaikštau juos tvarkydama. Niekas manęs prie to nepastūmėjo, tiesiog toks mano gyvenimo būdas – nesėdėti vietoje.
Manau, žmogui būtina judėti ištisus metus. Nes kiek aptingus žiemą eidamas ar kažką dirbdamas greičiau pajunti nuovargį, dusulį ar sunkumą. Vasarą, kai daugiau vaikštai ar važinėji dviračiu, to nesijaučia.
IRMANTAS
Aš visaip sportuoju, be to, užtektinai prisilankstau dirbdamas fizinį darbą. Dar man patinka bėgioti, važinėtis dviračiu.
Sportu manęs niekas neužkrėtė, tiesiog tokia mano prigimtis. Jaučiu, kaip pasportavus pagerėja ir savijauta, ir nuotaika.
Kadangi gyvenu šalia parko, su dukra dažnai einame ten pasivaikščioti. Šiandien iki miesto centro su dukra atvažiavome autobusu, dabar vedu ją į darželį.
Nutraukose:
1. VLADAS.
2. BRONĖ.
3. ARVYDAS.
4. LINA.
5. VIRGINIJA.
6. IRMANTAS.
A.Švelnos nuotraukos
