Visi trys grįžo į gimtinę
Kamajų seniūnijoje, Verksnionių kaime, ant gražuolio Dviragio ežero kranto gyvenančius brolius Alfredą, Almantą ir Artūrą Macijauskus vietiniai apibūdina kaip auksarankius meistrus.
Broliai Macijauskai – statybininkai ir, kaip nebūtų keista, gyvendami kaime darbo stoka nesiskundžia.
Trijulė pluša kartu ir turi sočiai užsakymų.
Visi jie, baigę mokslus ir pasiblaškę po didmiesčius, galiausiai grįžo į gimtuosius Verksnionis, į mylimą kaimą.
„Kažkam vėtra stogą nunešė, kito pastatas apdegė, trečiam kažką naujo suręsti reikia. Dar kaimo turizmo sodybų aplink net kelios: kas remontą daro, kas plečiasi, profesionalių statybininkų nuolat reikia“, – sako vidurinysis Macijauskas, 58 metų Almantas.
Jis – mūsų pagrindinis pašnekovas, pietų pertraukos sąskaita galėjęs trumpam palikti darbą.
Bibliotekoje telpa ir kolekcija
Almantas Verksnionyse yra išskirtinis žmogus, jis turi didžiulę vinilinių plokštelių kolekciją, dėl jos į tą atkampią vietą ir važiavom.
Vietinė moteris palydi iki didelio dviaukščio baltų plytų namo. Už minutės kitos namo parlekia ir šeimininkas.
Vyras paaiškina, kad namą statėsi kartu su vyriausiu broliu Alfredu, ano šeima užėmusi vieną pusę, o jis su bendraamže žmona Laimute gyvena kitoje pusėje. Jaunėlis Artūras įsikūrė tėvų sodyboje.
Brolių šeimynos dažnai susieina ne kur kitur, o Almanto pusėje, biblioteka vadinamame kambaryje.
Kad suprastume kodėl, šeimininkas veda laiptais aukštyn, į savąją biblioteką.
Erdviame kambaryje iš tiesų gausybė knygų, jiedu su žmona labai mėgsta skaityti, yra uoliausi Verksnionių bibliotekos klientai.
O svarbiausia – pusė kambario užima lentynos, kuriose išrikiuota šimtai plokštelių ir muzikai klausyti skirta aparatūra.
Šiandien vyro kolekcijoje jau yra per tūkstantį eksponatų. Vienos plokštelės dažniau pakilnojamos tik tam, kad dulkes nušluostytų, o kitos nuolat klausomos.
„Man patinka lengvesnė muzika, tokia kaip anglų lengvojo roko grupė „Smokie“, popmuzikos karaliene vadinta Whitney Houston“, – sako Laimutė.
Anot jos, vyras yra didesnis sunkiojo roko gerbėjas.
Rinko visi trys paeiliui
Almantas pasakoja, kad plokštelių kolekcionavimu pirmiausia užsikrėtė vyriausias brolis.
„Jas pradėjo rinkti prieš 1980-uosius, kai prasidėjo Nelės Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko bei pavyzdiniu laikyto estradinio ansamblio „Oktava“ era“, – nusako laiką.
Plokštelių „gaudymu“ nuo brolio užsikrėtė ir Almantas. Kai išvažiavo į Kauną mokytis, kolekcionavimą perėmė jaunylis, jis daugiausia plokštelių ir surinko.
Studijų metais Almantui plokštelės neberūpėjo. Paskyrimą gavo į Vilnių, dirbo statybose.
Gyvendamas sostinėje sutiko ir būsimą žmoną, iš Zarasų kilusią Laimutę. Medicinos mokyklą baigusi mergina tuo metu irgi dirbo Vilniuje.
Pasak Almanto, vinilinės plokštelės Lietuvoje sistemingai buvo leidžiamos iki 1991 metų, o atgavus nepriklausomybę jos staiga išėjo iš mados, tapo nebepopuliarios.
„Tikriausiai dėl to, kad žmonėms buvo rimtesnių reikalų, kūrėsi verslai, valstybėje vyko didžiulės pertvarkos. Mums toji plokštelių kolekcija irgi iš galvos išgaravo, stovėjo tėvų namuose numesta ir tiek“, – sako vyras.
Vis dar eina su žmona pašokti
Kai broliai vienas po kito grįžo į kaimą ir čia ėmė rimtai kurtis, statytis namus, senos plokštelės parūpo tik Almantui, broliams jų lyg ir nereikėjo.
„Jos jau buvo išmestos, tiesiog išsitraukiau iš šiukšlyno, kitų pretendentų į plokšteles nebuvo“, – pasakoja jis.
Vyras negalvojo, nei kad ta kolekcija vertinga, nei kad išskirtinė. Tiesiog tuo laiku nusipirkti naujų plokštelių nebuvo galimybių, nes jų Lietuvoje paprasčiausiai nebeleido, tad abu su žmona išsitraukdavo senas ir klausydavo.
Pašnekovas sako, kad kambarį savo kolekcijai laikyti įsirengė ne iš karto. Kol dukterys buvo mažos, neturėjo laiko pramogoms, tik kai mergaitės ūgtelėjo, ėmė ruošti patalpą muzikai.
Dabar čia vyksta visi giminės gimtadieniai, vardadieniai ir kitokios šventės. Broliams su savo šeimomis susirinkus, būtinai įjungiamas patefonas ir klausomasi plokštelių muzikos.
Kai dukterys su savo kompanijom atvažiuoja, vilniečiai nuolat prašo plokštelių muzikos, jokios kitos nenori.
Sutuoktiniai prisipažįsta, kad ir be jokios šventės jiedu nueina į biblioteką paklausyti plokštelių ir, prisiminę jaunystę, pagal jų melodijas pašokti.
Būna, kad įvairių rajonų kultūros namai prašo Almantą vesti renginius su muzika iš savų plokštelių. Kartais jis pasiduoda įkalbinėjimams, bet labai nenoriai.
„Esu daręs vakarėlį, buvau didžėjus AlmOntas, vilnietėms taip patiko, kad ėmė klausinėti, kiek kainuoja mane pasisamdyti“, – juokiasi pašnekovas. Ir čia pat patikina, kad didžėjauti neina, nes kolekcines plokšteles reikia saugoti.
Patikimiausias klubas – savi
Kolekcijos savininkas turi net tris patefonus: kokybiškus vokišką ir norvegišką bei dar vieną senovinį, su mechaniškai užsukama rankena.
Plokštelę ant patefono paprastai uždeda jis pats, retais atvejais tą veiksmą patiki žentui. Nei žmona, nei dukterys prie muzikos leistuvo nesiartina.
„Klausyti tai visiems patinka, giminė jokios kitos muzikos nenori, tik iš plokštelių, bet jomis naudotis reikia labai atsargiai, saugoti, kad nesusibraižytų“, – sako vyras.
Dėl to jis kolekcinių plokštelių niekam neskolina, su niekuo nesimaino. Ir jokiam senienų mėgėjų klubui nepriklauso.
„Mano klubas – mano giminė“, – juokiasi vyras.
Jis mano, kad abiem broliams irgi grįžo susidomėjimas plokštelėmis.
„Kai atsivežu naujų, jaunėlis visad atbėga pasižiūrėti, ką turiu“, – sako pašnekovas.
Neseniai Almantas garsiai pareiškė, kad plokštelių kolekciją paliks anūkei, nors jai dar tik 2 metai.
„Duktė džiaugiasi, kad vaikas gaus tokį netradicinį palikimą“, – šypsosi vyras.
Kolekcija pildosi iš lėto
Šeimos vinilinių plokštelių kolekcija ir dabar nuolat pildosi, tik labai lėtai.
Anot jo, vinilines plokšteles jau kuris laikas vėl leidžia, tik dabar jos labai brangios.
„Kaziuko mugėje naujų sočiai, tik kainuoja apie 30–50 eurų“, – sako, kad naują perka tik labai gerai apsvarstęs.
Vyras rodo brangiausiai kainavusią plokštelę „Def Leppard“, už ją paklojo 40 eurų. Ji mėgstamiausiųjų sąraše.
„By Džyz“ („Bee Gees“) net jaunimui patinka, pirkau Užupio krautuvėlėje, prašė 40 eurų, bet nusiderėjau iki 30“, – rodo dar vieną savą „saldainiuką“.
Didžiąją kolekcijos dalį sudaro užsienietiškos muzikos plokštelės, lietuviškų yra 200.
„Turim visą Stasį Povilaitį, „Rondo“, „Vairą“, „Hiperbolę“. Turim ir N.Paltinienę, tik jos beveik nesiklausom“, – sako Laimutė.
Pasak Almanto, dabar labiausiai vertinamos kultinės grupės „Hiperbolė“ vinilinės plokštelės – už jas prašoma apie 300 eurų.
Prierašai po nuotraukomis:
1. A.Macijauskas parodė labiausiai mėgstamus savosios kolekcijos eksponatus, tų plokštelių muzikos jiedu su žmona dažniausiai klauso.
2. Plokštelėms laikyti A.Macijauskas sukonstravo specialius tvirtus stelažus.
3. Kolekcines plokšteles ant grotuvo A.Macijauskas uždeda pats, retsykiais tą patiki ir žentui.
4. Anot kolekcininko, sena kultinės grupės „Hiperbolė“ plokštelė dabar vertinama net trim šimtais eurų.
5. 6. Macijauskai parodė labiausiai patinkančias plokšteles.
7. Pasistatę didžiulį namą broliai Macijauskai jį pasidalino perpus.
A.Švelnos nuotraukos
