Fotomirksnis

Parapijos administratorius kunigas Jonas Tamošiūnas pasakojo, kad prie altorių esančių šventųjų paveikslų rėmai iš pradžių buvę paauksuoti, tik savo amato neišmanę darbininkai puošnius rėmus nubronzino ir taip juos sugadino. „Kaimas nyksta, tad į pamaldas ateina vos keli tikintieji. Džiugu bent tiek, kad šiais metais teko pakrikštyti tris kūdikius“, – sakė dvasininkas. Bažnyčia pilnutėlė būna tik vasarą – per Porciunkulės atlaidus. Tada į bažnyčią suguža ne tik aplinkinių kaimų tikintieji, bet ir suvažiuoja iš šių kraštų kilusieji. Šventose mišiose patarnaujantis kiburietis 60 metų Jurgis Šeperauskas prisiminė, kaip prieš kelis dešimtmečius kaimo žmonės iš anksto ruošdavosi Porciunkulės kermošiui. „Kone kiekvienos sodybos šeimininkas virdavo naminį alų, o gaspadinės ruošdavo vaišes. Į kaimą tiek prigužėdavo svečių, kad aikštėje būdavo sukalamos medinės kartys arkliams pririšti. Žmonėms tai buvo proga ne tik pasimelsti, bet ir aplankyti Kiburiuose gyvenančius giminaičius. Tuomet vaikai nebuvo išlepę nuo saldainių, tad jiems didelis džiaugsmas buvo kramtyti spalvotus krakmolinius ar iš cukraus išvirtus ir ant pagaliuko pritvirtintus saldainius“, – kermošiaus džiaugsmą prisiminė kiburietis. plačiau»

Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, įsikūręs Aleksandravėlės kaimas garsėja jį supančių ežerų gausybe – net 17, devyniais piliakalniais, poeto Pauliaus Širvio tėviške ir skulptorių Žuklių gimtine netoliese, Degučių kaime, bei čia pat turistus traukiančiomis ypatingomis kapinaitėmis. Bet ir pačioje Aleksandravėlėje yra ką pamatyti ir naujo sužinoti. Vietinių ir aplinkinių kaimelių gyventojų traukos centras – klasicistinė Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia su keturiolika Kryžiaus kelio stočių, dviem varpinėmis ir puikiais vargonais. plačiau»

plačiau»

plačiau»

plačiau»

Tris dienas ūžusi miesto savivaldybės ir Bendruomenių rūmų organizuota 514-ojo miesto gimtadienio šventė ankstesniąsias pranoko atrakcijų gausa bei inovatyvumu. Šiųmetė gimtadienio idėja „Panevėžys atsinaujina“ akcentuota per architektūrinius projektus ir jaunąją kartą. plačiau»

Vakar pusę pirmos dienos Panevėžyje, Staniūnų gatvės gale, juodi dūmai nudažė giedrą rudenišką padangę. Gyventojai iš pradžių manė, kad gaisras kilo vieno aukšto gyvenamajame name, bet iš tiesų degė šalia esantys malkinė ir ūkinis pastatas. Netrukus į viršų šovė ugnies liežuviai. Tirštų dūmų kamuoliai buvo matomi iš tolo. Į gaisravietę buvo išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Jiems iš paskos atskubėjo medikų ekipažas. Ugniagesiai traukė žarnas ir gausiai liejo vandenį. Medikų pagalbos prireikė pusamžei šeimininkei – ji susmuko tiesiog pievutėje. Prie nelaimėlės tekinomis pasileido medikai, tačiau iškart turėjo atšokti atgal. Prie moters tupėjo šuo ir svetimųjų prie šeimininkės neprileido. Urzgiantį keturkojį nuramino kaimynai. Medikai apžiūrėjo nelaimėlę. Sąmonės ji nebuvo praradusi: greitai atsigavo ir važiuoti į ligoninę atsisakė. Aplinkui lakstė sutrikę aplinkiniai gyventojai ir vienas kito klausinėjo, ar name nebuvo žmonių. Kalbinami korespondento jie tikino, kad kaimynų nepažįsta ir nežino nei kas, nei kiek žmonių ten gyvena. plačiau»

Įkurdino po sukilimo Pirmą kartą užsukusieji į Gegabrastos kaimą Pasvalio rajone juokais net suabejoja, ar tikrai stovi ant Lietuvos žemės. Skirtingai nei daugelyje mūsų kaimų čia vietoj bažnyčios stovi cerkvė, o kapinėse – stačiatikių kryžiai. Gegabrastos kaimas – vienintelis stačiatikių kaimas Pasvalio rajone. Jis susiformavo prieš daugiau nei pusantro šimto metų. Po 1863 metų sukilimo lietuviai iš šio kaimo buvo iškeldinti ir ištremti, o jį atkelti rusai. Pasakojama, kad per vienus metus į Gegabrastą atvykę apie 280 rusų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą žmonės gyveno gatviniame kaime. Nedideli apvalių rąstų namai, tarp jų ir dūminės gryčios, su šiaudiniais stogais stovėjo abipus kelio. Dabar tokių čia nebeliko, o ir pačių rusų tautybės gyventojų – vos du: buvusi istorijos mokytoja 90-metė Elena Rutkauskaitė ir jos 12 metų jaunesnis brolis Vladas Rutkauskas. plačiau»

Onuškiečiai originaliai pasakoja savo kaimo, senais laikais turėjusio miestelio statusą, istoriją. plačiau»

Karsakiškio bažnytėlėje – ugnies nesunaikintas šventas paveikslas Panevėžio rajono Karsakiškio kaimo senieji gyventojai mena pasakojimus, kad kažkada čia buvęs didelis miestas ir tęsęsis kelias mylias iki Palėvenės. Priešai jį sudeginę ir tuomet jau atsikūręs tiktai kaimas su bažnytėle. Pirmoji bažnyčia neišliko, antroji sudegė, trečioji kviesdavo parapijiečius ypatingų varpų skambesiu. plačiau»

Joninės Panevėžyje - Skaistakalnio parkas. Vasarvidžio šventė. 2017 06 23 plačiau»

Diplomų įteikimas - Panevėžio kolegija 2017 06 23 plačiau»

Krepšinis Panevėžio ,,Lietkabelis" - Kauno ,,Žalgiris", kova dėl aukso.2017 06 06 plačiau»

Garsiausia visų laikų šalies kino ir teatro aktorė Vaiva Mainelytė purtosi žvaigždės etiketės ir tikina niekada nemokėjusi jaustis išskirtinė. Apie vaidmenis ji kalbėti jau purtosi, nes šitiek visko prirašyta, užtat apie vaikystės miestą – Rokiškį ir ten rengtus vaidinimus vaikams pasakoja mielai: tokie šilti tie prisiminimai. plačiau»

2017 03 17 plačiau»