Tą patį vakarą atidaryta vilniečių Audronės ir Egidijaus Latėnų kūrybos paroda „Vario pieva ir geležinis dangus“.
Tardamas sveikinimo kalbą, Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis pabrėžė, kad kaip beapsisuktų, besirutuliotų centro veiklos, vis tiek pamatas yra kunigas monsinjoras, švietėjas, mecenatas A. Talačka – kaip asmenybė, kaip kultūros puoselėtojas.
„Savotiškai keistai turbūt skambės sveikinimas, bet logiška ištarti: sveikinu jus visus su monsinjoro Alberto Talačkos (1921–1999) gimtadieniu. Lapkričio 19-oji yra jo gimimo diena. Kultūra turi kitus dėsnius, kitas logikas. Šiemet yra 25 metai, kaip monsinjoras miręs. Mirė likus kelioms dienoms iki naujo šimtmečio ir naujojo tūkstantmečio. 25 metai esame be monsinjoro, tačiau esame kartu su juo. Nors jau senokai pasibaigė jo žmogiškasis gyvenimas, bet jis vis labiau pradeda aiškėti, vis labiau darosi suprantamas – baigiasi žmogaus gyvenimas, viskas sustingsta statikoje, bet pradeda aiškėti jo sąmonės gyvenimas, jo pagrindai“, – kalbėjo kultūrologas V. Balčiūnas, prieš pradėdamas skaityti pranešimą „Monsinjoras Albertas Talačka ir Anykščių bažnyčių mecenavimo tradicija“.
Monsinjoro mirties kultūroje ir istorijoje – nėra
Kultūrologas V. Balčiūnas pabrėžė, kad Albertas Talačka – krikščionybės esmės teologas, akcentavo monsinjoro sakralinio meno misiją Anykščių šventovėje. Pranešėjas priminė, kad 1969–1995 metais A. Talačka – Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, Anykščių dekanato dekanas – jo rūpinimusi Anykščių Šv. Mato bažnyčia buvo suremontuota ir atnaujinta, šventovės interjerą ir šventorių papuošė profesionalūs kūriniai.
Pasak V. Balčiūno, tai vienintelė Lietuvoje talentingiausių, itin savitų skulptorių ir tapytojų sukurta nacionalinės ir tarptautinės vertės bei svarbos religinio meno kolekcija. Dauguma kūrinių buvo sukurta monsinjoro asmeninėmis lėšomis. Be to, monsinjorui A. Talačkai ypač rūpėję Anykščių bažnyčių istorijos klausimai.
„Monsinjoras šiandienai ir ateičiai – tauriausio žmoniškumo, nenykstančių didžiųjų kultūros darbų, dvasinio pilnavertiškumo simbolis. Tad monsinjoro mirties kultūroje ir istorijoje mums nėra“, – kalbėjo kultūrologas V. Balčiūnas.
Indėlis į sakralinį Anykščių gyvenimą
Monsinjoras A. Talačka buvo šviesuolis, rėmęs perspektyvius jaunus dailininkus, dievdirbius. A. Talačkai pasitarus su skulptoriumi Vladu Vildžiūnu ir jo svainiu anykštėnu Algiu Ladiga, Anykščių Šv. Mato bažnyčia buvo skoningai išpuošta: įrengti dailininkės Marijos Anortės Mackelaitės sukurti vitražai, o šventoriaus tvoros koplytėlėse A. Talačkos užsakymu sudėtos tautodailininko Rimo Idzelio iš medžio išdrožtos kryžiaus kelio figūros.
Anykščių bažnyčios šventoriuje palaidotiems kunigams Jonui Uogintui ir Alfonsui Gražiui Monsinjoro rūpinimusi buvo pastatyti meniški paminklai, skulptūriniais akcentais bažnyčioje įamžintas garsiųjų anykštėnų: lietuviškos raštijos pradininko Konstantino Sirvydo, taip pat kunigo ir poeto Klemenso Kairio – atminimas.
Monsinjoras A. Talačka sukaupė dailės kūrinių kolekciją ir biblioteką, kurią testamentu paliko Anykščių parapijai.
A. Talačkos kolekciją sudaro 53 paveikslai, skulptūros ir drožiniai. Nuo 2009 metų kolekcija saugoma ir eksponuojama Vyskupo Antano Baranausko parapijos salėje atidarytame Sakralinio meno centre.
Parodos ir muzikos sintezė
Juvelyrė A. Latėnienė parodoje, pavadintoje „Vario pieva ir geležinis dangus“, pristatė kaltus, kalinėtus, ėsdintus, dengtus emale papuošalus iš vario, žalvario, melchioro.
Kalvis E. Latėnas parodoje pristatė geležines memorialines viršūnes, metalo plastikos ir kalviškos juvelyrikos dirbinius.
Renginyje menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto doc. dr. Jolanta Zabulytė apie parodą kalbėjo: „Matome nemažai Aukštaitijoje mėgtų saulinių formų, kurios, beje, sovietmečiu vadintos „saulutėmis“, nes vengta kryžiaus pavadinimo. O kai kurios formos artimos tik Žemaitijai. Kalvio ne kopijuota tiesiogiai, bet, matyt, pasižiūrėta į proporcijas, dekoro elementus. Žvelgiant į senąją kryždirbystę ir šiuolaikinę, yra visiškai kitas kalvio santykis su dirbiniu, nes anksčiau buvo kuriama tik paminklams, bažnyčioms, o dabar tai dažniausiai parodiniai darbai, todėl daugiau dėmesio telkiama į detales.“
Priminsime, kad doc. dr. Jolanta Zabulytė yra išleidusi knygą „Anykščių krašto kryždirbystė. Mediniai paminklai“ (2018 metai).
Kalvis E. Latėnas Sakralinio meno centrui padovanojo vieną iš dviejų savo nukaltų angelų. „Leidau išsirinkti. Išsirinko su trimitu ir didesniais sparnais“, – teigė E. Latėnas.
Projektas „Anykščių tiltai“
anyksta.lt
Prierašai po nuotraukomis:
1. Renginio metu koncertavo Anykščių kvartetas: Rasa Vosyliūtė (smuikas), Barbora Domarkaitė (smuikas), Monika Kiknadzė (altas) ir Onutė Švabauskaitė (violončelė).
2. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narių Audronės ir Egidijaus Latėnų kūrybos paroda „Vario pieva ir geležinis dangus“ Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre veiks iki šių metų gruodžio 18 dienos.
Autorės nuotraukos
