Patyrė siaubingą prievartą
„Kad pistoletą atstatęs rusas mane išsiveda, matė mama, brolis, sesuo ir dar pusšimtis žmonių, bet visi buvo tiek įbauginti, kad niekas nesiryžo padėti“, – tyliu balsu pasakojo Julia.
Rusas merginai liepė klauptis ant kelių ir išsižioti, tada į burną įkišo pistoletą ir perspėjo – jei nevykdys visų jo norų, nušaus. Vėliau pasakė, kad gyva iš to kabineto neišeis, smaugė diržu, mušė, pjaustė veidą, kaklą, sakė, kad paryčiais sukapos į gabalus. Julia buvo įsitikinusi, kad tai paskutinės jos gyvenimo akimirkos.
Apie tai, kas nutiko per šešias kankinimo valandas 18-ame trečio aukšto kabinete, Julia vėliau niekada su šeimos nariais nekalbėjo. Tačiau visi jie kreipėsi pagalbos į psichologus, o mamos sveikata pašlijo.
Julia su Kijevo psichologe, seksualinės prievartos specialiste, nuotoliniu būdu būdama Lenkijoje bendravo ištisus metus, tačiau vidinės pusiausvyros taip ir neatgavo.
Į Ukrainą grįžti neketina
Po išprievartavimo Julia su penkerių metų dukrele bei drauge išvyko į Nyderlandus, tačiau ten nemokėdama kalbos nepritapo, tad atvyko į Lenkiją. Čia ji su dar keliomis ukrainietėmis gavo darbą nedideliame viešbutyje, jame ir gyvena.
Apie tai, kas nutiko lemtingą naktį, mergina nepasakoja niekam ir nebendrauja su žurnalistais. Prikalbinti ją interviu lietuviškai žiniasklaidai pavyko tik užtarus mamai – jai kelis kartus nuvežiau humanitarinę paramą ir pažadėjau suorganizuoti pagalbą Juliai su dukrele.
Su jomis susitikau Varšuvoje. Čia bendravome du pusdienius, o dabar vis susirašome. Į gimtąjį trijų tūkstančių gyventojų kaimą Ukrainoje Julia grįžti neketina, juolab kad ir mama su jauniausia paaugle dukra bei sūnumi išsikraustė į Charkivą. Vyriausias iš penkių vaikų – brolis Aleksejus kovoja fronte, o vidurinioji sesuo Nina, neseniai su vyru susilaukusi pirmagimio, gyvena kitame kaime.
Supainiojo su seserimi
„Kažkas sumaišė nėščią Niną su manimi ir kaime pasklido gandai, kad pastojau nuo prievartautojo. Stebėjosi, kad nesidarau aborto. Jei ten grįžčiau, neturėčiau normalaus gyvenimo dėl apkalbų, todėl palaikau ryšį tik su viena vaikystės drauge“, – kalbėjo Julia.
Nuvykęs į gimtąjį merginos kaimą sužinojau, kad mokykloje mėgstamiausia Julios pamoka buvo fizinis lavinimas. Namuose ji gyveno kukliai, nes mama su penkių vaikų tėvais išsiskyrė, anksti pasiligojo ir tapo neįgali.
Baigusi mokyklą Julia dirbo kavinėje, būdama 25 metų ištekėjo už vaikino iš kito kaimo. Po kelerių metų išsiskyrė ir grįžo gyventi pas mamą.
„Tai buvo paprasta, kukli ir rimta mergina, neteko girdėti, kad lengvabūdiškai elgtųsi“, – taip Julią apibūdino fizinio lavinimo mokytojas Aleksandras P., o jo žodžius atkartojo kaimynė Vera K.
Nujautė kažką baisaus
„Aš Julios gerai nepažinojau, labiau įsimenu mokinius lyderius, be to, ji mokslus buvo baigusi prieš dešimtmetį“, – pasakojo ūkvedys Sergejus Z.
Vyras lemtingą naktį įleido į rūsį duris spardyti ėmusį rusų kareivį.
„Buvo vidurnaktis, tačiau tą naktį labai griaudėjo sprogimai, tad buvau prabudusi, kai išgirdau trankymą į duris. Širdis ėmė daužytis, nes įsibrovėlis ėmė grasinti nušauti sargą ir liepė rodyti, kur visi slepiamės“, – pasakojo Julia.
Mergina tvirtina, jog kelias dienas prieš į rūsį įsiveržiant rusui ją ėmė kamuoti nuojauta, kad atsitiks kažkas baisaus, todėl mamai pareiškė, kad eis pėsčiomis į Charkivą. Mama maldavo pasilikti, gąsdino, kad eidama per mūšio lauką gali žūti.
Julia ketino mamos prašymo nepaisyti, tačiau lemtingą rytą iš-ėjusi į lauką persigalvojo. Mat gatvėje spigino trylikos laipsnių šaltis, ir pabijojo, kad susirgs neseniai pagijusi dukrelė, todėl išvykimą atidėjo kitai dienai. Negalėjo žinoti, kad vidurnaktį atsibels sadistas, po kurio siautėjimo kitą rytą iš rūsio išsilakstys visi jame buvę žmonės.
Rusų sadistas išgąsdino
„Kartu su sargu pasirodė veido kaukę dėvintis rusų kareivis. Jis rūsyje šovė kelis kartus į lubas ir pareikalavo į priekį išeiti visus mokytojus. Sargui pasakius, kad jų nėra, įsakė visiems klauptis ir pagrasė, jog nepaklusnius sušaudys“, – košmaro pradžią taip prisiminė Julia.
Rusas su žibintu rankoje apžiūrinėjo visus klūpinčius, kartkartėm atsigręždamas į Julią.
„Aš iš karto supratau, kad toks jo žvilgsnis nieko gero nežada. Ėmiau melstis, kad jis jos neliestų“, – prisiminė merginos mama.
„Kad jis į mane spokso, iš pradžių nepastebėjau, todėl nustebau, kai priėjęs pasakė: padėk vaiką ir eik su manimi. Pasakiau, kad neisiu, nes dukrelė ims verkti. Tada jis liepė prieiti šalia stovinčiam broliui, nes pamanė, kad tai mano sutuoktinis. Įdavė broliui į ranką pistoletą ir sako: jei nori, gali mane nušauti. Broliui atsisakius šauti liepė jam eiti kartu ir sušuko, kad išeina parnešti mums maisto“, – pasakojo Julia.
Vyriškiams išėjus į gatvę netrukus pasigirdo keli šūviai. Julios mama pamanė, kad rusas nušovė sūnų, ir pravirko. Vėliau paaiškėjo, kad rusas šaudė į prekybinio kiosko spyną, tačiau
išplėšęs duris maisto nerado.
Buvo ties išprotėjimo riba
Grįžusiam į rūsį okupantui sargas pasakė, kad turi ne tik sumuštinių ir arbatos, bet ir paslėptą butelį degtinės. Rusas pralinksmėjo, valgė ir gėrė degtinę, o paskui susileido į veną kažkokio tirpalo, spėjamai narkotikų. Pasistiprinęs staiga pašoko ir atstatęs pistoletą nuėjo prie Julios, liepė jai keltis ir sekti iš paskos.
Nusivedė į viršutinį – trečią mokyklos aukštą, į 18-ą kabinetą, kuriame nuo bombų skeveldrų išdužę langai buvo apkalti vien plastikine plėvele.
„Liepė nusirengti, o kai paprieštaravau, jog šalta, pasakė, kad skaičiuoja iki dešimties, o tada šaus. Liepė klauptis ant kelių, sakė: jei dar nori pamatyti dukrą, stenkis iš visų jėgų. Kai neįtikau, smaugė diržu, peiliu raižė veidą, kaklą, šaudė į lubas. Vėliau suleido kažkokio skysčio, atseit kad nejausčiau skausmo, kai pjaustys į gabalus. Buvau ties išprotėjimo riba, maniau, kad tai paskutinės gyvenimo minutės“, – kalbėjo mergina.
Peiliu nupjovė plaukus
Tos nakties įvykius pasakodama Julia vis žvalgėsi, kad negirdėtų dukrelė.
„Kai susitaikiau su mintimi, kad mirties neišvengsiu, paklausiau, kodėl taip elgiasi. Pasakė, kad patinka jausti galią, patinka kankinti. Sakė, kad iš brolio sužinojo, jog man 31 metai, o mane išsirinko todėl, kad primenu jo pirmą meilę, po to peiliu nupjovė plaukus, nes ta klasiokė buvo trumpaplaukė“, – pasakojo Julia.
Šeštą valandą ryto rusas savo aukai netikėtai pareiškė, kad jei sugebės suveikti cigarečių, paliks gyvą, ir abu nusileido į rūsį. Gavęs iš žmonių cigarečių okupantas kažkam paskambino, išėjo į gatvę, įsėdo į privažiuojančią mašiną ir nurūko.
„Negalėjau patikėti, kad viskas baigėsi ir kad likau gyva. Bijojau, kad sugrįš, todėl nusprendžiau kuo skubiau nešdintis iš kaimo ir visa šeima patraukėme link Charkivo“, – kalbėjo sadisto auka.
Pakelyje pateko į baisų apšaudymą, ukrainiečiai kariai juos suguldė į griovį, o vėliau tris valandas išlaikė bunkeryje. Paskui savanoriai pagalbininkai apgyvendino daugiaaukščio namo rūsyje kartu su kitais pabėgėliais.
Keršyti nenori niekam
„Manau, kad mane išgelbėjo Dievas, nors nebuvau religinga. Esu girdėjusi pasakymą, kad viskas, kas mums nutinka, nutinka ne šiaip sau, o yra pamoka. Galbūt taip ir yra, tačiau vis dar nesuvokiu, kokia šios pamokos paskirtis ir kodėl ji nutiko man“, – pasakė Julia ir, paėmusi į glėbį dukrelę, įlipo į traukinį.
Kai pranešiau, kad interviu paruošiau spaudai, Julia parašė, jog nenori niekam keršyti, o svajoja sutikti mylintį vyrą ir sukurti darnią šeimą. To, ką teko tą naktį patirti, mergina nelinki išgyventi jokiai moteriai, net rusei.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Ūkvedys Sergejus Z. rodo rūsį, kuriame slėpėsi kaimo žmonės.
2. Kaime daugybė apgriautų namų, menančių čia vykusius mūšius.
3. Mokykla buvo tapusi prieglobsčiu šimtui žmonių.
E.Butrimo nuotraukos
_sk0.jpg)