Visai ne tai, ką mato akys
Gausybe žodžių ir net nuotraukų išmarginti daiktai – raketa, žuvis, vaza be ertmės vandeniui įpilti, molinė liepsna, paukštis ir kažkokia į archeologinį radinį panaši figūra.
Žiūrėdamas į šiuos eksponatus ne tik grožiesi forma, bet ir esi priverstas skaityti ant jų sienų nugulusius tekstus. Ir tada paaiškėja, kad čia visai ne tai, ką mato akys – tai tik formos kiautas, subtiliai sufleruojantis, kokia didi siela už jo slypi.
Tokiais originaliais sprendimais savo kūrybą Panevėžio „Galerijoje XX“ pristato ką tik Dailės akademijoje bakalauro studijas baigusi, iš Pasvalio rajono kilusi menininkė Paulina Bronislava Giedraitytė. Ji yra žinomos šio krašto keramikės Nerutės Čiukšienės mokinė.
Namų darbus darė visus metus
„Kūriau apie šešias mūsų šalies istorijoje pasižymėjusias moteris, pagal jų biografijas parinkau ir formas“, – parodos atidaryme savo menus pristatė P.B.Giedraitytė.
Ekspozicija, pavadinta „Apie jas“, skirta išskirtinėms asmenybėms: fotografei ir dailininkei Veronikai Šleivytei, poetei Janinai Degutytei, pilotei Antaninai Liorentaitei, solistei Beatričei Grincevičiūtei, antropologei Marijai Gimbutienei ir architektei Elenai Nijolei Bučiūtei.
Keramikė, prieš imdamasi lipdyti skulptūras, atliko savotiškus namų darbus: visus metus darė meninį tyrimą, rinko medžiagą apie pasirinktas moteris, domėjosi jų nueitu gyvenimo keliu ir atliktais darbais.
Įvairiuose šaltiniuose ji pasirausė giliau, nei daugeliui buvo žinoma, atkapstė įdomių faktų.
Nebegalėjusi skraidyti svajojo apie kosmosą
Kad žiūrovams meninės minklės nebūtų pernelyg sudėtingos, šalia kiekvieno kūrinio padėtas ir mažas lankstinukas su nuorodomis.
Lengviausiai atpažįstama ir identifikuojama pirmajai Lietuvos moteriai lakūnei bei parašiutininkei skirta raketos formos skulptūra.
1906 metais daugiavaikėje ūkininkų šeimoje gimusi A.Liorentaitė į aviaciją patraukė paskui brolį, Lietuvos karo aviacijos lakūną Joną Liorentą. Mergina dirbo Kauno centriniame pašte telefoniste, bet kartą brolio paskraidinta dėl dangaus pametė galvą, įstojo į lakūnų mokymo grupę ir vienintelė iš moterų ją baigė, gavo civilės lakūnės licenciją. Skraidyti mokėsi naktimis, nes dieną aerodromas būdavo užimtas kariškių.
Aviacijai gabios lietuvaitės padangių viražus nutraukė karas, užėjus sovietams ji vienintelė iš šeimos spėjo pasitraukti į Vakarus, vėliau į Ameriką. Jų sodybą rusai sudegino iki pamatų, o namiškius ištrėmė į Sibirą.
Amerikoje lakūnė nugyveno ilgą gyvenimą, bet daugiau nebeskraidė. Į tėviškę grįžo po mirties pelenais.
Rinkdama medžiagą apie lakūnę keramikė užtiko šios svajonę – jei pagal amžių tiktų, tai mielai sėstų į raketą ir kiltų į kosmosą.
Kodėl architektę pavertė žuvimi?
Atspėti, kad natomis ir dainų žodžiais išmargintas paukštis yra aklos dainininkės B.Grincevičiūtės atitikmuo irgi nesudėtinga.
„Ji juk Lietuvos lakštingala“, – pritaria skulptūros autorė.
Anot jos, pasaulyje žinomą antropologę M.Gimbutienę, savo moksliniuose tyrimuose sujungusią archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir relygotyrą į naują discipliną – archeomitologiją, tekę pavaizduoti kaip užuominą į baltiškąją deivę.
Kam dega molinė liepsna, jai jau tenka paaiškinti – poetei J.Degutytei.
Kūrėja aiškina, kad tokį įvaizdį parinko dėl gausių, lyg liepsnos pliūpsniai besiliejančių literatės emocijų jos posmuose.
Žiūrovas neišsivers be atskiro paaiškinimo, kodėl gi nuo Rokiškio kilusiai architektei Elenai Nijolei Bučiūtei, suprojektavusiai Vilniaus operos ir baleto teatrą, teko žuvies įvaizdis.
„Laisvalaikiu ji labai mėgo žvejoti“, – keramikė aptiko žinių apie mažai kam žinomą architektūros profesorės pomėgį.
Fotografė, pirmoji užfiksavusi moterų meilę
Ekspozicijos autorė rodo akliną vazą. Sako, jog šis kūrinys arčiausiai širdies, su daugiausia paslapčių.
„Vaza – tai fotografė V.Šleivytė. Pasirinkau ją, nes esam kaip ir kaimynės, ji iš Kupiškio, aš nuo Pasvalio. Daugeliui V.Šleivytė pažįstama kaip dailininkė, mažai žinoma kaip fotografė. Būtent toji jos kūrybos sritis mane ir sudomino bei sužavėjo.
Buvo labai stipri ir drąsi asmenybė, gyvendama tarpukariu darė tokias nuotraukas! Jose užuominos į artimą moterų ryšį. Sovietmečiu už tokias fotografijas vos į kalėjimą nepapuolė.
Suprato, kad nebegali taip fotografuoti, tad išvis nebefotografavo, pradėjo piešti gėles sakydama, kad atsideda tapybai“, – paaiškina, ką slepia gėlėmis ir nuotraukomis dekoruota vaza.
Ir dainavo, ir fabrike nugarą lenkė
P.B.Giedraitytė pasakoja, jog nuo mažumės buvo linkusi į menus. Norėjo visko: piešti, groti, dainuoti – ir visa tai darė. Iš Joniškėlio važinėjo į dailės mokyklą Pasvalyje, ją baigė. Būdama 16-os išvažiavo į Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatoriją, joje 3 metus mokėsi dainavimo. Įstojo į Vilniaus muzikos akademiją, o tada netikėtas viražas – viską metė ir – į užsienį.
„Padirbėjau ten fabrike. Nežinojau, ką daryti“, – atvirauja apie gyvenimo kelio paieškas.
Draugė patarė eiti mokytis žemiškos profesijos, galbūt kokios virėjystės, mat mėgsta gaminti.
„Žiūrėdama, ko moko profesinėse mokyklose, aptikau keramiko specialybę, molio kvapas traukė“, – pasakoja, kaip vėl atsidūrė Vilniuje.
Profesijos mokėsi pas garsų keramiką Valdą Pukevičių.
„Viskas buvo gerai, jaučiausi savo vietoje, bet profesinėje mokykloje pasirodė per mažai veiksmo, todėl kitąmet įstojau į Dailės akademiją. Iš pirmo karto, gan aukštais balais. Po truputį supratau, jog čia tikrai mano“, – džiaugiasi pasirinkimu.
Antras ir trečias kursas buvę ekstremalūs, dėl pandemijos akademija užvėrė duris, studijos vyko nuotoliniu būdu. Keramikams buvo leista retkarčiais naudotis akademijos dirbtuvėmis, o dėstytojams kelti koją į darbą buvę draudžiama.
Dabar P.B.Giedraitytė studijuoja magistrantūroje. Ateities planuose – įkurti savo studiją.
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
sausio 17 d. numeryje
Prierašai po nuotraukomis:
1. Menininkei kupiškietei V.Šleivytei skirta vazos formos skulptūra žiūrovams buvo tikras galvosūkis.
2. Dainininkę B.Grincevičiūtę simbolizuoja paukštis.
3. Žuvis skirta Operos ir baleto teatrą Vilniuje suprojektavusiai architektei E.N.Bučiūtei.
4. Antropologė M.Gimbutienė pagerbta stilizuotos deivės formos skulptūra.
5. ir 6. Pirmosios lietuvaitės lakūnės A.Liorentaitės gyvenimas nupasakotas per molinę raketą.
7. Emocingų eilių autorę J.Degutytę vaizduoja liepsna.
A.Švelnos nuotraukos
