Kad ukrainiečių kova su Rusija vyksta ne tik fronte, bet ir pačioje visuomenėje, teko įsitikinti susipažinus su dekolonizacijos judėjimo partizanais. Taip vadinami asmenys, savo iniciatyva griaunantys Rusiją bei jos atstovus šlovinančius paminklus.

Ukraina carinės Rusijos, o vėliau sovietinės sistemos jungą kentė gerokai ilgiau nei Lietuva, todėl nutautėjimas čia yra įsiskverbęs gerokai giliau. Be to, Maskva čia buvo prikvietusi ir gerokai daugiau rusakalbių, todėl prieš tris dešimtmečius nepriklausomybę atgavusios šalies mokyklose, darbovietėse, gatvėse, koncertuose vyravo okupantų kalba.

Nors patriotai jau prieš trisdešimt metų siūlė uždrausti tiek sovietinę sistemą, tiek Rusiją šlovinančius paminklus ir gatvių pavadinimus, šalį valdę ekskomunistai ilgai nesiryžo to daryti. Desovietizacijos įstatymas, uždraudęs sovietinius simbolius bei paminklus, buvo priimtas tik 2014 metais, Maskvai užėmus Krymą ir sukėlus karą Donbase.

Tuo tarpu dekolonizacijos įstatymas, uždraudęs Rusiją šlovinančius paminklus, buvo priimtas tik 2022-ųjų vasarą, jau vykstant didžiuliam karui.

Įstatymą ignoravo

Vakarų Ukraina remdamasi įstatymu tokių paminklų atsikratė gan greitai, tačiau Rytų Ukrainoje, kur vyrauja rusakalbiai gyventojai, miestų merai bei kaimų seniūnai masiškai ignoravo įstatymą. Su tuo ir ėmė kovoti vadinamieji desovietizacijos, o vėliau dekolonizacijos partizanai. Jų respublikiniais lyderiais tapo charkiviečių pora – 31 metų Vadimas Pozdnaiskovas ir 23-ejų Mila Denčik.

Rengiant picerijoje interviu su Mila ji netikėtai pasiūlė man tapti dekolonizacijos akto liudininku ir stebėti, kaip bus nuplėšiama carinę Rusiją šlovinanti plokštė nuo Uspenskio soboro. 1771 m. pastatyta seniausia stačiatikių cerkvė Charkive yra pačiame miesto centre, šalia rusų raketų suniokotų merijos pastatų.

„Baigiasi treti karo metai, o ši cerkvė vis dar nenori atsisakyti pavaldumo Maskvai ir jungtis prie ukrainietiškų. Negi normalu, kad okupantų bomboms kasdien griaunant Charkivą ant soboro fasado vis dar puikuojasi plokštė su carinę Rusiją simbolizuojančiu dvigalviu ereliu ir padėka carui už pergalę prieš Napoleono armiją. Kadangi valstybinės institucijos lentos nuimti neskuba, ją pašalinti nusprendėme mes, visuomeninės organizacijos „Dekolonizacija. Ukraina“ aktyvistai“, – paaiškino mergina.

Akciją nutraukė pareigūnai

Tačiau plokštės nuplėšti tą vakarą visgi nepavyko. Milą atlydėję penki jauni vaikinai, iš kurių keli šalikais maskavo veidus, vylėsi, kad užsilipę ant cementinės atbrailos ją laužtuvais nesunkiai nuplėš. Mat panašias plokštes nuo įvairių pastatų buvo ne kartą nuvertę. Šį kartą darbas įstrigo, nes paaiškėjo, kad plokštė yra solidžiai įtvirtinta, o ant siauros atbrailos mažai vietos veiksmui.

Plokštę vaikinai būtų greičiausiai vis vien numetę, tačiau po keliolikos minučių akciją nutraukė privažiavę policininkai. Nors sek-madienio vakarą spiginant keliolikos laipsnių šalčiui praeivių buvo nedaug, tačiau kažkuris spėjamai iškvietė teisėsaugininkus.

Iš mašinos išlipę du policininkai gan piktokai paklausė, kas čia vyksta, tačiau išgirdę Milos klausimą, ar jiems patinka iškaba, šlovinanti Rusiją, atlyžo ir toliau elgėsi labai taktiškai. Atvykus policininkams iš soboro išėjo sargas, maždaug trisdešimtmetis vyras, jis paaiškino, kad ką tik atėjo į naktinį budėjimą.

Gėdingos lentos taip ir nenuėmė

Sargas skubiai puolė skambinti kažkam iš soboro vadovų ir perdavė policininkų siūlymą atvykti rašyti skundo. Po penkių minučių hierarchas perskambino ir pareiškė, kad pareiškimo nerašys, nes žala cerkvei nepadaryta.

Policininkai apsidžiaugė, jog galės vykti į kitas užduotis, tačiau tuo momentu juos pribloškė Mila, pareiškusi, kad skundą rašys ji – dėl to, kad nenuimama gėdinga lenta.

Policininkams padavus rašiklį ir popieriaus lapą, Mila surašė skundą. Paskui ją kartu su akcijoje dalyvavusiu jaunėliu broliu nuvežiau pas miesto pakraštyje gyvenančius tėvus.

Pakelyje mergina neslėpė apmaudo: „Skundas pasibaigs niekuo, nes bus atrašyta, kad lenta yra privati minėtos cerkvės nuosavybė, be to, soboras yra įtrauktas į respublikinį istorinio paveldo sąrašą, todėl dėl lentos nuėmimo turi spręsti speciali komisija, o šios svarstymas gali užsitęsti metų metus.“

Praminė žinomiausia nacionaliste

Būtent dėl to, kad Mila savo pasisakymuose kritikuoja valdžią dėl neryžtingumo ir ragina nedelsiant šalinti visus Rusiją bei jos atstovus šlovinančius paminklus, yra vadinama žinomiausia Charkivo nacionaliste.

„Kai 2013 metais Kyjivo Maidano aikštėje prasidėjo protestai prieš suartėjimą su Rusija, o ne su ES, netrukus tokius mitingus imta rengti ir Charkive. Man tada buvo dvylika metų, labai norėjau pamatyti protestą, bet tėvai prisibijojo. Išleido tik su tėvo ir senelio palyda po to, kai pasakiau, kad kitaip nebeisiu į mokyklą“, – pasakojo mergina.

Milą mitingas ir raginimai tapti Vakarų dalimi taip sužavėjo, kad nusprendė šlietis prie jo rengėjų. Šie norai dar labiau sustiprėjo su tėvu nuvykus į protestą Kyjive, o to neatbaidė net regėtas sprogimas prie Charkivo sporto rūmų, kai Maskvos šalininkų padėta bomba 2015 metais užmušė tris Maidano aktyvistus.

Lvivas vaikiną sužavėjo

Vadimas – žinomiausias tokių akcijų rengėjas. Irgi užaugęs rusakalbių šeimoje vaikinas į ukrainietiškumą atsivertė tada, kai kartu su kitais Charkivo „Metalisto“ futbolo klubo fanais nuvyko į rungtynes Lvive. Vadimui milžinišką įspūdį padarė ne tik vakarietiškas miestas, bet ir tai, kad jame visi kalbėjo ukrainietiškai.

Jaunuolis ėmė gilintis į tikrą šalies istoriją, o išsiaiškinęs, kad dalis senelių kalbėjo ukrainietiškai, pats irgi perėjo prie protėvių šnekos.

„Per laiką supratome, kad efektingiau bus ne patiems griauti, bet priversti miestų ir kaimų vadovus vykdyti įstatymą“, – pasakojo Mila.

Tuomet ėmė rinkti informaciją apie sovietinius paminklus, sudarė tokių vietovių žemėlapį bei ėmė siųsti priminimus merams ir seniūnams, kad privalo paminklus šalinti. Dalis merų raginimui paklusdavo, tačiau dalis visaip išsisukinėdavo, neatsakydavo į laiškus. Tada Mila rašydavo skundus policijai, saugumui, žiniasklaidai, visuomeninėms organizacijoms.

Nuverstus sovietinius biustus vis tiek atstatydavo

Prorusiškas Charkivo meras Genadijus Kernesas labiausiai priešinosi rusų generolo Grigorijaus Žukovo paminklinio biusto nuvertimui. Jį visuomenininkai ne kartą apliejo dažais ir du kartus nuvertė, tačiau mero nurodymu biustas 2018 ir 2019 metais buvo atstatytas.

Galutinai G.Žukovo buvo atsikratyta tik 2022 metų kovą, biustą tada nuvertė ir išsivežė kariškiai, o visuomenininkai ant postamento užrašė „Šlovė Ukrainai“.

Po pirmo G.Žukovo biusto nuvertimo Milai ir Vadimui buvo pradėta byla, juos kvietė apklausai, o po kelių mėnesių gatvėje užpuolė nežinomi asmenys ir sumušė, Vadimui sulaužė žandikaulį. Policija užpuolikų nerado.

Kapinėse dar likę rusų karių „išvaduotojų“

2023 metais pagal Dekolonizacijos įstatymą Ukrainoje buvo pakeista per 35 tūkst. gatvių ir aikščių pavadinimų, pašalinta per 1,5 tūkst. paminklų ir memorialinių lentų, pakeista daugiau kaip 400 gyvenviečių pavadinimų. Prie to daug prisidėjo ir partizanai.

Mila apgailestauja, kad vyriausybė delsia patvirtinti 2023 metais paruoštą įstatymą dėl sovietinės simbolikos pašalinimo nuo paminklų, skirtų Antrojo pasaulinio karo aukoms. Todėl karių kapinėse dar galima aptikti penkiakampių žvaigždžių ir rusų karį „išvaduotoją“, nors iš tikrųjų tai Maskvos pančiai.

„Kova su šiais simboliais karių kapinėse galimai užsitęs ilgokai, nes Antrajame pasauliniame kare daugiausia žuvo ne rusų, o ukrainiečių, ir daugybė tautiečių gėlių ten neša pagerbdami žuvusius savo giminaičius“, – priminė mergina.

Veiklos netrūksta

Tai, kad Maskva skiria milžinišką dėmesį savo ideologijai įamžinti, liudija faktas, jog okupuotose Ukrainos teritorijose skubiai atstato sovietinius bei Rusijos galią simbolizuojančius paminklus ir gatvių pavadinimus.

„Mūsų organizacijai darbo dar yra per akis. Pašalinę visus netinkamus paminklus ir gatvių pavadinimus, planuojame daugiau dėmesio skirti cerkvėms, nes Rytų Ukrainoje dauguma tebėra pavaldžios Maskvai. Turime prigalvoti specialių akcijų, propaguoti ne tik savą kalbą, kultūrą, bet ir savą tikėjimą, kad taip sumažintume Maskvos poveikį“, – aiškino mergina.

Mila baigė politologijos mokslus, ateityje norėtų tapti politike, nes turi planų, kaip greičiau pakeisti šalies pertvarką į mažiau korumpuotą, labiau demokratišką.

Mergina kuria ir eiles, lanko karo medicinos bei skraidyklių valdymo kursus, planuoja prisijungti prie armijos.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Rusakalbių šeimoje užaugęs Vadimas pelnė dekomunizacijos riterio vardą.

2. Mila rašo skundą dėl cerkvėje esančios prorusiškos lentos.

3. Generolo Žukovo paminklas Charkive buvo tris kartus nugriautas. Du kartus prorusiškas meras jį atstatė, o Vadimas ir Mila buvo naktį sumušti.

4. Žinomiausia nacionaliste vadinama Mila su nuplėšta rusiška žvaigžde.

5. Iki įstatymo priėmimo rusiškus paminklus naktimis apipildavo dažais.

6. Griaunamas paminklas SSSR vadovui L.Brežnevui. Maskva skyrė daug dėmesio savo ideologijai įamžinti.

E.Butrimo nuotraukos