_sk1.jpg)
Mintis įkurti muzikos mokyklą Panevėžyje buvo kilusi jau XX a. pradžioje, tačiau dėl įvairių kliūčių ši idėja nebuvo įgyvendinta. Atkaklių kompozitoriaus, vargonininko ir pedagogo Mykolo Karkos bandymų dėka 1940 m. Panevėžio mieste organizuoti muzikos kursai – dabartinės gimnazijos ištakos. Jų metu net ir sunkiausiomis sąlygomis, susiduriant su lėšų, mokymosi priemonių bei pedagogų trūkumu, meilė muzikai nustelbdavo viską ir įkvėpdavo ieškoti kitų sprendimų. Ir netgi įsisiūbavęs, kursus nutraukęs karas vis vien nepajėgė nuslopinti švietėjiško entuziazmo – 1944-aisiais Laisvės aikštėje įkurta Panevėžio muzikos mokykla, kurios direktoriumi tapo minėtas miesto šviesuolis Mykolas Karka. Joje tuomet veikė fortepijono, smuiko, solinio dainavimo bei orkestro skyriai. Po kurio laiko, 1948 m., jai skirtos naujos patalpos Sodų gatvėje, buvusiame vienuolyne. Tuo metu mokykloje buvo įkurtas dar vienas – dirigavimo – skyrius. Sulig tuo pokyčiai nesibaigė – po kurio laiko įstaiga gavo naują pavadinimą, tapo Muzikos technikumu.
Ugdymo įstaigos veikla dešimtį metų tekėjo ramia vaga, o 1969-ieji atnešė dar vieną pokytį – sujungus ją su Pedagogikos mokykla, įkurta Pedagoginė muzikos mokykla. Šioje ugdymo įstaigoje buvo rengiami ikimokyklinio ugdymo, pradinių klasių pedagogai, muzikos specialistai.
1971 m. mokymo įstaiga vėl pakeitė adresą – jai buvo skirtos naujos patalpos Nemuno gatvėje. Pasikeitus patalpoms, netrukus pasikeitė ir įstaigos pavadinimas. Jai suteiktas kompozitoriaus Jono Švedo vardas.
Nuo 1991 m., išlaikydama aukštesniosios mokyklos statusą, ugdymo įstaiga sulaukė dar ne vienos pertvarkos. 1993 m. vėl pasikeitė jos pavadinimas – Panevėžio konservatorija. Reikšmingiausia permaina – sprendimas menui gabius mokinius priimti mokytis nuo pat pirmos klasės. 1993 m. prie Panevėžio konservatorijos įkurta iš studijos išaugusi mokykla (Panevėžio konservatorijos pagrindinė muzikos mokykla), kurioje vaikai nuo pirmos klasės mokėsi pagal bendrojo lavinimo ir muzikinio ugdymo programas. 2004 m. šiai mokyklai buvo suteiktas žymaus kompozitoriaus ir pedagogo Vytauto Mikalausko vardas.
2006-aisiais konservatorija ir pagrindinė mokykla buvo sujungtos ir įsteigta Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla. Ji tęsė bendrąjį vidurinį ir muzikinį ugdymą 1–12 klasėse. Tais pačiais metais pradėtas ir dailės ugdymas nuo pirmos klasės. 2014 m. vasario mėnesį ugdymo įstaigai suteiktas menų gimnazijos statusas.
Skirtinguose dabartinės gimnazijos kūrimosi etapuose jai vadovavo net šeši direktoriai: Mykolas Karka, Justas Armalis, Vytautas Mikalauskas, Antanas Belazaras, Albertas Valančius ir Donatas Baltrūnas. Konservatorijai susijungus su pagrindine mokykla vadovo pareigas perėmė Emilija Kriščiūnaitė, ji vadovauja ir šiandien.
Muzikos skyriui sodrumo teikia skirtingų sričių – muzikos teorijos, fortepijono, styginių, pučiamųjų ir mušamųjų, liaudies instrumentų bei akordeono, dainavimo ir choro dirigavimo – specialistai. Priklausomai nuo specialybės mokiniai buriasi į liaudies, pučiamųjų instrumentų, kamerinį orkestrus, diksilendą, vokalinius ansamblius bei chorus. Absolventų sąraše taip pat spalvų nestinga, jos neabejotinai pagilina Lietuvos kultūros peizažą dėstytojų, vokalo specialistų, chorvedžių, kompozitorių, muzikų, dirigentų, garsių kolektyvų vadovų, muzikos mokyklos mokytojų bei direktorių veiklomis ir nuopelnais. Dailės skyrius ne mažiau spalvingas – kadaise išaugęs iš trylikos mokinių ir juos ugdžiusių kelių pedagogų, šiandien gyvuoja jau aštuoniolika metų. Išleidęs septynias abiturientų laidas džiaugiasi jų pasirinkimu žinias gilinti Lietuvos bei užsienio dailės akademijose, universitetuose, menų kolegijose bei koledžuose. Mokoma piešimo, kompozicijos, dailės ir architektūros istorijos, tapybos, grafikos, dizaino, skulptūros ir kitų dalykų, juos papildo projektavimas, akvarelė, keramika, keramikos žiedimas, interjero vizualizacija, sieninė tapyba ir pan.
Gimnazijos mokiniai turi galimybių ne tik patys džiaugtis savo laimėjimais, bet ir dalintis kūryba su kitais, dalyvaujant įvairiuose respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, rengiant įvairioms progoms skirtus koncertus ar parodas. Bėgant laikui ne vienas projektas tapo neatsiejama šios įstaigos dalimi, virto brangia tradicija. Ryškiausi pavyzdžiai: tarptautinis religinės muzikos ir meno festivalis, skirtas šv. Cecilijai, primenantis apie krikščioniškojo meno vertybes bei gaivinantis domėjimąsi chorine muzika; respublikinis ansamblių muzikavimo konkursas „Lietuva, aš už muziką!“, rengiamas belaukiant laisvės minėjimo šventės, ugdantis gebėjimą įsiklausyti ir girdėti šalia esantįjį; muzikali šeimų ansamblių iniciatyva „Aš muzikuoju su šeima“, vėliau išaugusi į platesnį projektą, jungiantį skirtingas meno formas – „Kurkime meną drauge“. Tarptautinis projektas „Iš močiutės skrynios“ vienija kartas.
Džiugina ir tai, kad mokinių saviraiška neapsiriboja vien menų gimnazija. Jaunuosius menininkus jau begalę kartų savo erdvėse priėmė Panevėžio miesto dailės galerija, čia mokiniai dalyvauja bendruose projektuose, susitikimuose, paskaitose bei edukacijose. Glaudžiai bendradarbiaujama ir su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka, teikiančia galimybes rengti įvairius mokinių koncertus ar rečitalius, kuriuose nuolat susirenka pilna salė susidomėjusių klausytojų – gimnazijos bei miesto bendruomenės entuziastų. Taip pat ne kartą gražiomis erdvėmis dalinosi Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, maloniai jaunuosius menininkus priėmusi po renovacijos. O ir Panevėžio miesto savivaldybės palaikymas labai brangus, vienas ryškiausių nūdienos vaisių – jau tris kartus organizuota Aukštaitijos krašto moksleivių dainų šventė „Skambanti vasara“, kurios metu Laisvės aikštėje pasirodė vaikų šokių ir dainų kolektyvai iš Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio ir Pakruojo miestų.
Akivaizdu, kad svarbiausi aštuoniasdešimties metų momentai – projektai, parodos, konkursai, juos plėtojusių menininkų indėlis – tiesiog netelpa net išsamiausio laikraščio puslapiuose. Tikriausiai ir vienų metų bus maža prisiminti visą gimnazijos istoriją. Tad visus metus vykstantys renginiai telieka subtiliu bandymu atiduoti duoklę ją kūrusiems žmonėms. Metų eigoje gimnazijoje skambėjo ir dar skambės ne vienas mokinių rečitalis, taip pat bus rengiamas koncertų ciklas „Sugrįžimai“ bei susitikimai su alumnais, planuojamos gausios mokinių parodos bei plenero darbų ekspozicija.
Jubiliejinis renginys „Gimnazijos istorijos“ organizuojamas lapkričio 22 d. Maloniai kviečiame dalyvauti ir švęsti šią šventę kartu!
(24PRRR-90)
Prierašai po nuotraukomis:
1. Vytautas Mikalauskas, Panevėžio muzikos technikumo direktorius 1961–1964 m., fortepijono, harmonijos disciplinų dėstytojas, akompaniatorius, kompozitorius. Yra parašęs apie 300 įvairių kūrinių. PVMMG archyvo nuotr.
2. Mykolas Karka (1892–1984), Panevėžio muzikos mokyklos įkūrėjas ir direktorius. Vargonininkas, dirigentas, pedagogas ir kompozitorius. PAVB nuotr.
3. 2006 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu įsteigta Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla. Nuotraukoje Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir mokyklos atstovai. Iš kairės: Ričardas Kliminskas, Nijolė Karpavičienė, Jolanda Bukauskienė, Gema Umbrasienė, Angelė Trotienė, Emilija Kriščiūnaitė. PVMMG archyvo nuotr.
4. Panevėžio pedagoginė muzikos mokykla Sodų gatvėje (apie 1969 m.). Pirmoje eilėje iš kairės: mokyklos įkūrėjas ir direktorius Mykolas Karka, konservatorijos direktorius Donatas Baltrūnas, mokytojas Juozas Bagdonas, pedagoginės muzikos mokyklos direktorius Albertas Valančius, mokytoja Živilė Rancovienė, kompozitorius Vytautas Kairiūkštis, muzikos technikumo direktorius Antanas Belazaras. Mokytojos Liudmilos Ratkienės archyvo
