Tragedija Odesoje sukrėtė visą šalį
Kovo 2-ąją į devynių aukštų namą Odesoje smogė priešo dronas, o sugriuvus daliai laiptinės žuvo dvylika žmonių. Tai daugiausia civilių gyvybių nusinešusi tragedija karo metu Odesoje. Ji sukrėtė visą šalį, mat net penkios aukos buvo vaikai.
Kai kitos dienos rytą atvykau į įvykio vietą, joje burzgė generatoriai, kranai, traktoriai ir krovininės mašinos – pamažu buvo keliami betono blokai spėjant, kad po jais guli sužeisti žmonės. To tikėjosi ir į įvykio vietą suvažiavę aukų artimieji. Jie verkdami meldėsi ir prašė gelbėtojų skubėti, bet ir būti atsargiems.
Tuo metu jau buvo rasta dešimt žuvusiųjų kūnų ir spėta, kad po griuvėsiais gali būti dar šešios aukos. Vėlai vakare buvo rasti dar dviejų vaikų kūnai, o policininkams pavyko išsiaiškinti, kad kitos keturios spėjamos aukos yra išvykusios, tragedijos metu minėtame name nemiegojo.
Įvykio vietoje užkalbintas Odesos meras Genadijus Truchanovas neslėpė įtūžio: „Kuo Maskvos teroristams prasikalto kūdikiai bei jų tėvai, juk aplinkui nėra jokių karinių ar strateginių objektų, o vien daugiaaukščiai namai, dvi mokyklos, cerkvė ir vaikų žaidimų bei sporto aikštelės?“
Meras paaiškino, kad dronas pataikė į devynių aukštų, dvylikos laiptinių namo pirmąją laiptinę ir sugriovė 18 butų.
Kartu buvo apgriauti ir 33 butai kitoje laiptinės pusėje bei dalis butų antroje laiptinėje. Langai išdužo ir keliuose šalia esančiuose namuose.
G.Truchanovas teigė, kad pirmoji laiptinė nebus atstatoma, o jos gyventojams valstybė per pusmetį išmokės kompensacijas kitiems butams įsigyti.
Po smūgių butas liko be sienos
Kalbinti namo gyventojai paaiškino, kad Kotovskio kaimeliu vadinamas jų miegamasis mikrorajonas yra pats didžiausias Odesoje, jame prieš karą gyveno 200 tūkstančių žmonių. Mikrorajonas yra labiausiai nutolęs nuo miesto centro – net 15 kilometrų. Jame iki tol nebuvo jokių sprogimų, niekas nežuvo, nes priešo raketos ir dronai lėkė į Odesos centrą bei jūros uostą.
„Kai išgirdau telefone oro pavojaus signalą, atsibudau ir pradėjau rengtis, nes ketinau sėstis į fotelį koridoriuje. Mat patariama arba eiti į gretimo namo rūsyje esančią slėptuvę, arba pralaukti koridoriuje ar vonioje, kur nuo sprogimo saugo dvi sienos“, – pasakojo septintame aukšte gyvenusi 74 metų Valentina Godka.
Moteris nespėjo apsirengti, kai ant jos ėmė byrėti tinko bei stiklo šukės.
„Elektra pradingo, tačiau matau – prieš akis gatvė ir kaimyninio namo langai. Supratau, kad mano buto sienos nebėra. Išbėgau pusnuogė į laiptinę ir nusileidau į kiemą. Netoli laiptinės gulėjo viena kaimynė, jai sprogimo bangos išverstos durys sulaužė kojas“, – baigė pasakojimą V.Godka.
Pensininkė iki karo gyveno kartu su 50 metų sūnumi bei 23 metų anūku, tačiau šiuo metu abu fronte kovoja su okupantais. Būrio vadas moters sūnui Vadimui leido skubiai vykti pas mamą ir padėti jai susirasti bei persikelti į kitą būstą.
Kariškis nepanoro komentuoti tragedijos, tepasakė, kad daugelį žuvusiųjų pažinojo, todėl jo širdyje kaupiasi dar didesnis pyktis priešui. Tačiau jis dėkojo likimui, kad mama liko gyva ir viena pati sugebėjo skubiai išeiti iš pastato.
Pasisekė ir motinai, ir sūnui su šeima
Pasisekė ir 64 metų Natalijai Guzovskai, gyvenusiai šeštame aukšte, bei jos sūnui Andrejui, kuris su žmona ir dukra gyveno antrame aukšte toje pačioje laiptinėje. Sūnus gyveno dešinėje laiptinės pusėje, kurios butai nesugriuvo, bet išdužo langai ir įskilo sienos.
N.Guzovska gyveno kairėje laiptinės pusėje dviejų kambarių bute, jie pasirodė esantys tvirtesni nei penkių kambarių butai. Pastarieji, arba tiksliau didieji jų kambariai, nugarmėjo žemėn, o dauguma dviejų kambarių butų išliko.
Prastai prigirdinti N.Guzovska po sprogimo paskambino sūnui ir paklausė, kas atsitiko. Užsimiegojęs sūnus manė, kad sprogimas įvyko kažkur kieme, ir patarė mamai į lauką neiti, nes baiminosi pakartotino sprogimo.
Po kelių minučių į duris ėmė belstis gelbėtojai, raginę kuo greičiau bėgti.
„Aš rimtai išsigandau tik lauke, kai pamačiau, kad mano aukšto kaimynų buto nebėra, o išorinė mano buto siena irgi dingo, tad visi iš lauko mato stovinčią mano spintą“, – tai pasakodama N.Guzovska persižegnojo.
Nešė kūnus ir siuvimo mašiną
38 metų Sergejus Sidakas parodė į butą antrame aukšte ir pasakė:
„Matote užuolaidą, tai mano 31 metų sesers Anos Gaidarži buto virtuvė. Kitų kambarių neliko, kaip kad neliko ir sesers, kuri žuvo kartu su trijų mėnesių sūneliu Timoniu. Kitame kambaryje miegojęs vyras bulgaras Sergejus su pustrečių metų dukrele Liza išsigelbėjo.“
Ania buvo Odesoje žinoma floristė, mėgo piešti, siūti, siuvinėti.
„Kai pamačiau iš buto gelbėtojų išnešant Anios siuvimo mašiną, nesusilaikiau ir apsiverkiau, nors į įvykio vietą atskubėjęs iš karto supratau, kad sesuo išgyventi negalėjo, nes jos kambarį suknežino iš viršaus nuvirtę butai.“
Odesiečius labiausiai sukrėtė Kravecų šeimos likimas – per sprogimą žuvo Mariupolyje ir Bachmute su priešu kovoję tėvai ir visi trys jų vaikai. Kai sekmadienį devintą valandą atskubėjau iš Charkivo į tragedijos vietą, gelbėtojai pasakė, kad prieš pusvalandį rado 39 metų Tanios bei septynių mėnesių dukrelės Lizos kūnus.
Kaltina ne tik agresorių, bet ir Dievą
40-mečio Ukrainos armijos pulkininko, 56-osios brigados vado pavaduotojo Olego Kraveco kūną gelbėtojai rado dar tragedijos rytą – šeštadienį. Vyriškis gulėjo prispaustas griuvėsių savo bute penktame aukšte, o žmonos Tanios, septynių mėnesių Lizos, septynerių metų Zlatos ir dešimties metų Sergejaus kūnai buvo rasti pirmame aukšte.
Olegas su Tania susipažino ir apsivedė prieš trejus metus, abiem tai buvo antra santuoka, o bendras vaikas buvo prieš septynis mėnesius gimusi Liza.
O.Kravecas su priešu kovojo nuo 2014 metų, pastaruoju metu vadovavo brigadai, o į Odesą persikraustė norėdamas būti su šeima.
Pagal įstatymą, susilaukęs trečio vaiko kariškis galėjo demobilizuotis, tačiau O.Kravecas norėjo toliau ginti šalį.
„Į tragedijos vietą susirinkę gyventojai kaltina ne tik tragedijos sukėlėjus, bet neretai ir Dievą, tačiau šis neturi su nelaime bei karu nieko bendro, nes vieni kitus žudo žmonės, o ne Dievas“, – kalbėjo kartu su liūdinčiais kaimynais stovėjęs šventikas Pavelas.
53 metų vyriškis kartu su 45 metų broliu vienuoliu Andrejumi tą naktį bute nemiegojo, nes abu buvo išvykę.
„Dirbu kaime netoli Odesos, o į vaikystės namus sugrįžtu tik porai parų kas kelias savaites, brolis vienuolis dar rečiau. Tą naktį atskubėjau ir meldžiausi, kad būtų kuo mažiau aukų. Gaila visų žuvusiųjų, ypač vaikų“, – sakė tėvas Pavelas.
Netoli sugriuvusios laiptinės buvo sustatyti stalai, ant jų žmonės nesustojama upe nešė gėles, vaikiškus žaislus, degė žvakutes. Daugelis ašarojo, o prakalbinti neslėpė pykčio priešui ir linkėjo pergalės savo armijai.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Odesiečių suneštų gėlių ir vaikiškų žaislų krūvoje – žuvusio dešimtmečio Andrejaus Kraveco nuotrauka.
2. Namo griuvėsiuose rasta kariškių Olego ir Tanios Kravecų bute stovėjusi šeimos nuotraukų lenta – visi penki asmenys žuvo.
3. Paskutinė Sergijaus ir Anos Gaidarži nuotrauka, nes žmona kartu su 3 mėnesių sūneliu Timonia žuvo. Vyrui su 2,4 metų dukrele Liza pavyko išsigelbėti.
4. Rusijos dronas šiame name pražudė dvylika žmonių.
5. Odesos meras G.Truchanovas pyko ir Rusiją vadino teroristine valstybe.
6. Po sprogimo atsibudusi V.Godka vietoj buto sienos pamatė gatvę.
7. Šventikas tėvas Pavelas liko gyvas, nes tą naktį bute nemiegojo.
E.Butrimo nuotraukos
_sk0.jpg)
