LAIMA, panevėžietė
Kai gerai mačiau, mėgau skaityti, dabar suprastėjus regėjimui, jau nebe. Labai pasigendu knygų. Senatvėje pramogų belieka vis mažiau, ką labai bepaveiksi.
Jaunystėje skaičiau fantastiką, mėgau knygas apie antiką.
Iš Nobelio literatūros premijos laureatų skaičiau turkų rašytojo Orhano Pamuko knygą „Stambulas. Prisiminimai ir miestas“. Patiko.
Girdėjau Vilniuje vykstančias knygų muges, taip pat ir šiemetinę, bet taip niekada ir neišsirengiau nuvažiuoti ten pasidairyti.
Mano vaikai irgi mėgsta skaityti.
VAIDOTAS, panevėžietis
Anksčiau labai mėgau skaityti, knygas tiesiog grauždavau, dabar šiam pomėgiui laisvo laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Dirbu Norvegijoje, o ten rutina – darbas, namai.
Apie vykstančią Vilniaus knygų mugę žinojau. Senais laikais teko joje lankytis. Tąkart namuose tvarkiau palėpę, tad man mugėje kaip kokiai aklai vištai papuolė grūdas – knyga apie statybas. Nusipirkau ją ir labai padėjo meistrauti namuose.
Perskaičiau daug nuotykių knygų – Aleksandro Diuma ir kitų autorių. Taip pat perskaičiau visas Džeko Londono ir Ericho Marijos Remarko knygas nuo a iki z. Paskui pastebėjau, kad beveik visose E.M.Remarko knygose siužetas panašus – karas, moteris, kuri iš pradžių herojui nepatinka, bet paskui ima patikti, ir taip toliau.
Skaičiau Nobelio literatūros premijos laureatės baltarusės Svetlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda. Ateities kronika“. Labai stipri knyga.
Didžiausią įspūdį padarė Michailo Bulgakovo knyga „Meistras ir Margarita“.
Iš lietuvių autorių patinka Edmundas Malūkas, bet šiaip kone visus autorius esu po truputį „pačiupinėjęs“.
Sūnaus net mokyti skaityti nereikėjo, jis ir dabar graužia knygas. Skaito ir duktė, bet ji dabar studijuoja, tad laiko mažiau turi.
Pastebiu, kad šiuolaikinis jaunimas vis mažiau skaito, daug laiko jiems atima socialiniai tinklai, o kiek jie netenka! Į kokį rašytojo vaizduotės pasaulį gali pasinerti, kokie siužetų vingiai perteikiami knygose!
Norvegijoje irgi panaši tendencija, bet pastebėjau, kad tenykštis jaunimas gal kiek mažiau pasinešęs į internetą. Interneto ryšys Norvegijoje lėtesnis nei Lietuvoje.
Prieš išvažiuodamas į Norvegiją dirbti pasidomėjau šios šalies istorija, literatūra ir tai pasiteisino. Vietiniai, išgirdę, kad žinau norvegų autorius, į mane ėmė žiūrėti visai kitaip – pakilau jų akyse.
Paprasti lietuvaičiai užsienyje nieko daugiau irgi nemato – jų tikslas tik kuo daugiau užsidirbti.
SVETLANA, panevėžietė
Vilniaus knygų mugėje neteko būti, bet labai mėgstu skaityti. Namuose turiu sukaupusi didelę knygų kolekciją.
Iki šiol net nespėjau visos perskaityti. Lentynos per visą sieną, o knygos dviem eilėmis išdėliotos.
Anksčiau knygas dažnai imdavau iš bibliotekų, tad savoms skaityti laiko ir nebelikdavo. Dabar po truputį vis paskaitau.
Patinka knygos apie istoriją, romantiškos apie meilę – kaip be jos. Nobelio literatūros premijos laureatų knygų neteko skaityti, nesidomėjau.
Didžiausią įspūdį padarė lat-vių autoriaus Viliaus Lacio knyga „Paukščiai besparniai“. Joje aprašomas prieškario Latvijos gyvenimas.
Mėgstamų lietuvių autorių neturiu, lietuviškai labai iš lėto skaitau, nes tai ne mano gimtoji kalba.
Dabar su mažąja anūke kartu paskaitome. Peržiūrime, ką mokykloje liepė, tą ir skaitome. Tačiau vyresnieji anūkai – dvyniai mergaitė ir berniukas – nenori skaityti. Niekas jiems neįdomu – nei kaip anksčiau, nei kaip dabar žmonės gyvena.
KĘSTUTIS VAIČIULIS, panevėžietis
Šįkart Vilniaus knygų mugėje nesilankiau, nors anksčiau ne kartą joje buvau. Mugėje knygų daug nepirkdavau, tai daugiau buvo tarsi savotiškas šnipinėjimas – kas ką išleido, susitikimai su autoriais ir panašiai. Svarbu tai buvo ir profesine prasme – juk vadovavau „Meno“ teatrui.
Daug ir įvairiausių žanrų knygų esu perskaitęs. Fantastika nelabai domina, siaubiakai taip pat. Galima sakyti, kad detektyvai nuo vaikystės patinka, nuo Šerloko Holmso prasidėjo.
Va, neseniai, maždaug prieš tris savaites, perskaičiau japonų kilmės amerikiečių autorės Hanyos Yanagiharos romaną „Mažas gyvenimas“. Patiko.
Skaičiau ir Nobelio literatūros premijos laureatų knygas, bet neįsidėmėjau.
Amerikoje gyvenanti duktė irgi mėgsta skaityti. Kaskart nusiunčiu ar nuvežu jai knygų. Ten irgi yra daug knygynų, ir tokių didelių, kokių Lietuvoje neteko matyti.
LORETA, panevėžietė.
Ne kartą esu buvusi knygų mugėse, šįkart joje nesilankiau. Mėgstu detektyvus, tad per vieną tokį apsilankymą įsigijau švedų autoriaus Stiego Larsono detektyvų knygų seriją „Millennium“.
Anksčiau daug pirkdavau knygų, dabar vis mažiau. Tai ir kainuoja, ir namuose nebeužtenka vietos kur dėti.
Labai mėgstu skaityti: ir užsienio, ir lietuvių autorių knygas. Prabanga skaityti gerą kūrybą, taip pat ir puikų vertimą. Va, ir dabar einu iš bibliotekos. Pasiėmiau lietuvių rašytojos Viktorijos Daujotytės knygas. Kad jas gaučiau, turėjau užsisakyti iš anksto ir palaukti, kol atėjo mano eilė.
Labiausiai įstrigo Marcelijaus Martinaičio knyga „Mes gyvenome“. Patinka jo rašymo stilius.
Nuotraukose:
VAIDOTAS, panevėžietis.
SVETLANA, panevėžietė.
KĘSTUTIS VAIČIULIS, panevėžietis.
LORETA, panevėžietė.
