O kaip grįžti namo?
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių parlamento prezidentu išrinktas Emilis Kairys iš karto parodė atsisėdęs į savo roges.
Veiklus ir komunikabilus jaunuolis per kelis mėnesius mokinių labui nuveikė ne vieną reikšmingą darbą.
„Dabar yra vežiojimo į kaimus problema. Jei gimnazistas nori eiti į būrelį ar į konsultaciją, po jų neberanda kaip grįžti namo – Autobusų parko transportas tokiu metu nebevažiuoja. Kol kas tą reikalą dar sprendžiam, kalbamės su savivaldybe, atrodo, jau radom būdą šitam reikalui sutvarkyti: tikriausiai papildomai vežios mokyklinis autobusas“, – dalijasi naujausiais rūpesčiais vaikinas.
Naudinga pabendrauti su daug pasiekusiais
Mokinių savivaldai atstovaujantis E.Kairys nejaučia jokių baimių, kai reikia bendrauti su politikais, valdininkais ar kitais aukšto rango žmonėmis.
Per pusmetį jis jau tris kartus gimnazijos bendruomenę supažindino su neeilinėmis asmenybėmis.
E.Kairio kvietimu į gimnaziją buvo atvykęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščiaga ir tos pačios organizacijos komunikacijų specialistė Aneta Stankevičienė.
„Kviestis žymius, gyvenime ko nors pasiekusius žmones buvo mokinių parlamento iniciatyva. Juk įdomu ir labai naudinga iš pirmų lūpų paklausyti jų pasakojimų apie save, apie dabartinį darbą, karjerą, veiklas“, – sako vaikinas.
Pabendravę su gimnazistais ir mokyklos administracija, svečiai dar panoro pasižvalgyti ir po Kupiškį, tad vaikinas pabuvo ir gidu.
Ne bėda, kad negali atvykti
Susitikti su moksleiviais ir pasidalyti gyvenimiška patirtimi kupiškėnas prisiprašė LNK televizijos informacinės pokalbių laidos „Labas vakaras, Lietuva“ žurnalistą Paulių Skučą. Moksleiviams buvo smalsu ir žinomo televizijos veido vaikystė, ir darbo specifika.
Trečiasis gimnazistų pokalbis vyko su mūsų šalies atstovu Europos Sąjungoje Arnoldu Pranckevičiumi, čia jau virė diskusijos Europos Sąjungos aktualijų tema.
Teisybė, abu šie jauni vyrai nebuvo atvykę į Kupiškį – su jais gimnazistai bendravo nuotoliniu būdu. Dėl jų įtempto darbų grafiko gyvų vizitų suderinti nepavyko.
Visus svečius E.Kairys bendramoksliams pristatė interviu forma. Tam reikėjo iš anksto gerai pasirengti. Vaikinas papasakojo, kaip susidarė klausimyną: pirmiausia internete susirankiojo biografijų faktus, juos pasižymėjo lape, o klausimų iš anksto nesusirašė.
„Mėgstu gyventi ekspromtu, jei tik yra pašnekovas, man klausimai liete liejasi“, – šypsosi malonus pašnekovas.
Užvedė ant gero kelio
„Gebėjimą lengvai bendrauti išsiugdžiau per savanorystę“, – sako kupiškėnas.
Šia veikla jis susidomėjo būdamas devintoku, kai Palangos sanatorijoje stiprino sveikatą. Ten buvo įdomių ir veiklių bendraamžių. Tarp sveikatos stiprinimo procedūrų paaugliai turėjo sočiai laiko, tad vieni kitiems pasakojo, kas kuo užsiima, ne vienas jau buvo išbandęs savanorystę.
„Prisiklausiau įdomių istorijų, grįžęs namo ėmiau ieškoti savanorystės programų, susiradau jaunimo savanoriškos tarnybos kontaktus, o per juos sužinojau, kad Kupiškyje yra net 6 įstaigos, priimančios ilgalaikei savanorystei“, – sako. Tada jis labai nustebo sužinojęs, kad toli ieškoti nieko nereikia – savanoriu gali būti ir gimtajame mieste. Neatlygintinų pagalbininkų laukė muziejus, biblioteka, vaikų darželis, kultūros centras. Į pastarąjį vaikinas ir nuėjo.
Buvo pats kovido pandemijos karantino pikas, įstaigos galėjo dirbti tik nuotoliu, jokie renginiai nevyko. Visgi kultūros centro kolektyvai nesėdėjo be darbo, jie koncertavo per vaizdo kamerą.
Jaunojo savanorio pareiga buvo iš nufilmuotos medžiagos sumontuoti filmukus, juos kultūros centras dėjo į savo internetinį puslapį.
Gimnazistas pasakoja, kad pusmetis savanorystės kultūros centre į jo gyvenimą įnešė visiškai naujų veiklų: ėmė lankyti jaunimo teatro studiją, etnografinį ansamblį ir išmoko groti gitara.
Vaikinas neslepia, kad čia buvo ir išskaičiavimo: pabuvus savanoriu stojant į universitetą pridedama 0,25 balo.
Už švietėjišką veiklą – kelionė į Briuselį
„Teatras ir dabar patinka, tik studijai nebeturiu laiko“, – šypteli pašnekovas.
Juk ant nosies gimnazijos baigiamieji egzaminai.
Kupiškėnas pasakoja, kad po pirmosios savanorystės buvo ir kitos. Penkiems mėnesiams jis įsitraukė į programą „Padėsiu mokyti (-is)“. Reikėjo nuotoliniu būdu jaunesnių klasių moksleiviams padėti ruošti pamokas.
„Mus paskirstė po šalies mokyklas, gavom po 2–3 mokinius, susijungti tekdavo porą kartų per savaitę“, – pasakoja.
Anot jo, savanorystė davė drąsos, nebeliko auditorijos baimės, dabar jis gali vesti bet kokį renginį tam iš anksto nesiruošęs.
Po šių patirčių kupiškėnas ryžosi bandyti įstoti į mūsų šalies Jaunimo Europos komandą. Iš viso joje yra iki 30 narių, registracija vyksta kasmet, išlaikiusieji klausimų ir vaizdo prisistatymo testus gauna dvejų metų narystę šioje komandoje. Pavyko.
Organizacijos tikslas – šviesti bendraamžius apie Europos Sąjungą. Vaikino kadencija baigsis liepą. Šiuo metu Jaunimo Europos komandoje jis vienintelis iš Kupiškio.
„Pernai pravedžiau net 34 pamokas apie ES. Savo gimnazijoje ir kitur. Buvau veikliausias iš visos komandos, už tai gavau kelionę į Briuselį“, – džiaugiasi paskatinimu.
Dirba ir korepetitoriumi
Ar lieka laiko sau? Savo pomėgiams? O kaip mokslai?
Užuot atsakęs, vaikinas šypsosi. Pasirodo, jis nutylėjo pagrindinį savo užsiėmimą – yra matematikos korepetitorius, moko vienuoliktokus, turi 4 mokinius, 7 savaitines pamokas.
Nebereikia klausti, kas jam pačiam sekasi geriausiai, aišku – matematika. Manė, kad jam pasisekė – turėjo net 3 stiprias matematikos mokytojas, jos ir sugebėjo palenkti prie šio dalyko.
Nelabai jam patinka biologija, sunkiausiai sekasi anglų kalba, bet negali skųstis, kad neturi kalbinės nuojautos, štai rusiškai šneka laisvai, išmoko savarankiškai, į 6-tą klasę atėjo jau laisvai šnekėdamas ta kalba.
Dabar, kai į jų gimnaziją atėjo mokytis dvi ukrainietės, rusų kalba jam labai pravertė. Daugiau niekas iš mokinių tos kalbos gerai nemoka, tad E.Kairys naujokėms pabuvo gidu, vedžiojo po mokyklą.
Gelbsti keturspalvė užrašų knygutė
„Buvo momentas, kai laksčiau po visokius būrelius ir niekam neturėjau laiko. Dabar savo laiką tvarkau užrašų knygutėje su keturių spalvų grafomis. Raudona – reikia kuo skubiau padaryti, geltona – pradėta daryti ir nebaigta, reikia prisiminti, oranžinė – suplanuota, bet dar nepradėta, o žalia – viskas padaryta laiku. Teisingas susiplanavimas padeda visur spėti“, – aiškina.
Taip vaikinas krauna bagažą ateičiai.
Bet jis dar nėra apsisprendęs, kur pasuks po gimnazijos baigimo.
„Blaškausi tarp medicinos, matematikos ir finansų. O gal pasiimsiu laisvus metus, kad pagalvočiau“, – prisipažįsta.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Pernai rudenį E.Kairys (kairėje) su draugais iš Jaunimo Europos komandos viešėjo Briuselyje, kelionę gavo dovanų už aktyvią švietėjišką veiklą. Asmeninio albumo nuotr.
2. Išrinktas mokinių parlamento prezidentu E.Kairys į tas pareigas žiūri su didele atsakomybe. A.Švelnos nuotr.
