Išjudina nusistovėjusius vandenis
„Pas mus užaugę jau ir kitus moko“, – apie Panevėžio mokslo ir technologijų parke dirbančius ir savo žinias studentams perduodančius verslininkus kalbėjo įstaigos direktorė Neringa Trinskienė.
Parkas prieš 14 metų buvo įsiteigtas renovuoto darželio patalpose. Be miesto savivaldybės, steigėjas yra ir Kauno technologijos universitetas. Todėl Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto ir Panevėžio kolegijos studentai čia pasitikrina savo sugebėjimus.
„Studentai raginami pas mus atlikti praktiką, nes parke įsikūrusios net 43 projektavimo, statybos, reklamos, logistikos, leidybos įmonės. Jie priverčia pasitempti ir mus pačius. Kartais specialistai mano turintys pakankamai žinių ir nebesidairo jokių naujovių, o jaunimas ateina ir nusistovėjusius vandenis išjudina“, – šypsojosi.
Pašnekovė teigė, kad praktika studentams labai reikalinga. Juk ne kiekvienas informacinių technologijų studijas baigę jaunuolis tampa programuotoju. Kai kam žinių, gebėjimų pritrūksta, o dar kiti supranta, kad laimingi bus kitoje srityje.
„Gerai, jei tą suvokia atlikdami praktiką – laiku, kol dar nebūna savo gyvenimo veltui išbarstę“, – svarstė.
Mokosi užduotis suprasti, o ne bukai atlikti
Į Mokslo ir technologijų parką besikreipiantys užsakovai dažniausiai pasako tik idėją, sakykime, prašo sukurti interaktyvų žemėlapį. O kaip tą padaryti – specialistų užduotis.
„Programuotojai turi sumąstyti, kaip žemėlapis atrodys ir kaip jis veiks. Kiek reikia tam fantazijos! O juk dažniausiai įsivaizduojama, kad tai sausas, nuobodus darbas“, – šypsojosi N.Trinskienė.
Studentus atlikti praktikos priimantis mažosios bendrijos SBPS direktorius Valentinas Gylys patvirtino, kad jaunuoliai tik per praktiką įsitikina, ar darbas bus jiems patrauklus.
„Programavimo žinios iš niekur neatsiranda, ir studentai pas mane turi ateiti turėdami bent pagrindą. Jei jokių žinių neturi, tai nėra net apie ką kalbėti“, – prisipažino, kad laiko veltui negaišta.
Užtat netingintys atlikti praktiką studentai vėliau sėkmingai dirba.
„Studentams reikia praktinių užduočių, o ne išvedžiojimų, kas būtų, jeigu būtų“, – pritarė ir individualios įmonės „Reklamos ateitis“ direktorius Tomas Morkūnas.
Su tinklapių kūrimu ir administravimu dirbantis vyriškis sakė, kad svarbiausia užduotį suprasti, o ne bukai atlikti.
Daugiausia studentų priima bendrovė „Ieškok komunikacijos“.
„Spiečius“ – jaunųjų verslininkų kalvė
Savo norus ir gebėjimus parke pasitikrina ne tiktai studentai, bet ir pradedantieji verslininkai.
„Mūsų parke, be verslo įmonių, įsikūręs bendradarbystės centras „Spiečius“, ją galima vadinti jaunųjų verslininkų kalve. Pati pradžia – tai konsultacijos. Konsultantai palaiko geras idėjas, bet neretai tenka pasakyti ir karčią tiesą, kad idėja nėra tinkama, kad neverta skubėti investuoti, nes veikiausiai ištiktų nesėkmė. Užtat galime didžiuotis, kad su konsultantų pagalba įsitvirtina net 93 procentai pradėtų verslų“, – sakė N.Trinskienė.
Ji tęsė, kad daugelis pradedančiųjų verslininkų jau žino, kokios pagalbos norės iš parko ir ko patys sieks.
Pradedantieji 1 metus savo idėjoms vystyti nemokamai gauna vieną darbo vietą, tai – valstybės parama. Šių verslininkų amžius nesvarbus, bet pats verslas turi būti iki 5 metų.
Su norinčiais sutartis pratęsiama dar pusmečiui, o po to turi užleisti vietą kitiems jauniesiems verslininkams.
„Pasibaigus sutarčiai su „Spiečiumi“, jie gali likti parko patalpose ir su nuolaida nuomotis kabinetus“, – privalumus vardijo N.Trinskienė.
Ji pripažino, kad ne visi jaunieji verslininkai „užauga“ – būna, kad atėjusieji be žinių ir praktikos tokie pat išeina ir po 1,5 metų.
„Patarimų gauna tikrai daug, bet ar jais pasinaudoja – jau kiekvieno reikalas“, – pripažino.
Sėkmės istorijos – geriausia reklama
N.Trinskienė patikino, kad geriausia reklama parkui – tai iš lūpų į lūpas perduodamos sėkmės istorijos. Savo patirtimi verslininkai dalijasi socialiniuose tinkluose, apie juos rašo įvairūs leidiniai.
„Svajojantieji apie verslą ar jau jį kuriantieji susidomi: o kur čia galima taip užaugti? Tuomet mus ir susiranda“ – aiškino direktorė.
Ji aprodė parko gamybinį ir administracinį korpusus.
Pastarajame užimtos visos patalpos. Čia, be kabinetų, yra konferencijų, mokymų salės, poilsio kambariai.
Koridoriuje – dailininkų eksponuojami spalvingi darbai. Parodos nuolat keičiasi.
Skolinasi knygas ir dviračius
Gamybiniame korpuse įsikūrusios įvairios įmonės. Jų darbuotojams įėjimas laisvas kiaurą parą.
„Gali dirbti nenutrūkstamai“, – patikino N.Trinskienė.
Sudomina užrašas ant durų: „Čia ne spaustuvė“. N.Trinskienė paaiškina, kad spaustuvė – koridoriumi tolėliau, bet klientai dažnai supainiodavo duris ir trukdydavo kitiems verslininkams. Šie neapsikentė ir užrašė nuorodą.
Spaustuvės direktorius Donatas Rudys kaip tik išlydėjo vieną iš klienčių – Panevėžio kultūros centro Bernatonių padalinio vadovę Giedrę Rameikienę. Rankose ji nešasi ką tik išspausdintus šventės plakatus ir padėkas.
O pati dėkoja spaustuvės savininkui, nes viskas būna padaroma tiksliai laiku.
Toliau – kompaktiška mokymų salė, bibliotekėlė.
„Bet kas gali pasiskolinti knygų – kad tik tobulėtų. Kaip ir dviračius – pasiima ir važiuoja“, – rodė gražiai sustatytus dviračius.
Parke kvepia kepiniais
Pakeliui pasibeldžiame į „Vanilinio noro“ duris. Įmonės savininkė Samanta Matulevičiūtė čia, Mokslo ir technologijų parke, kepa tortus, keksiukus, kitus skanėstus.
„Ieškojau pagrindinio desertų ingrediento. Sugalvojau, kad tai vanilė“, – aiškino, kodėl įmonė pavadinta tokiu kvapniu pavadinimu.
Kurį laiką ieškodama patalpų kepyklai ji jau buvo kone puolusi į neviltį – negi teks stabdyti veiklą? Kaip tik sužinojo apie parką. Tiko viskas.
N.Trinskienė antrino, kad per kovido karantiną šios patalpos stovėjo tuščios. Galėjo čia būti ir kavinė, bet įsikūrė kepyklėlė.
Lietuvos inovacijų centro veikla – visai kita. Jo atstovas Rimantas Serva konsultuoja įmones apie finansinius mechanizmus, fondus, padeda surasti partnerių.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Nuotaiką pakelia spalvingos parodos.
2. „Atlikti praktikos studentai turi ateiti jau turėdami žinių“, – sakė V.Gylys.
3. „Spiečius“ – jaunųjų verslininkų kalvė.
4. G.Rameikienė džiaugėsi spaustuvės darbu.
5. D.Rudys dar turi sugalvoti, kaip atrodys užsakytas spaudinys.
6. N.Trinskienė siūlė naudotis parko bibliotekėle ir dviračiais.
7. S.Matulevičiūtė išpildo žmonių vanilinius norus.
8. T.Morkūnas aiškino, kad studentai turi užduotis suprasti, o ne bukai išpildyti.
9. R.Serva konsultuoja įmones apie finansinius mechanizmus.
A.Švelnos nuotraukos