Pupos puolė stiebtis dangop
Biržų rajone, Papilyje, Gintaro ir Editos Lansbergių darže, dygsta pupos. Vienos paprastos, o kitos – ypatingos.
Pupos gautos skirtingu būdu ir turinčios skirtingas istorijas. Mat tos antrosios – išaugusios iš atgaivintų kraštiečio avangardinio kino pradininko Jono Meko pupų.
„Pupos ir Meko pupos – du skirtingi dalykai. Pupos nereiklios ir kantrios, paprastai pasodindavom daržo pakrašty, ir jos užaugdavo pačios sau be didelio vargo ir rūpesčio. Šiemet nusipirkom sėklų iš ūkininko, nes jau iš pupų buvom išėję, pasėjom šalia bulvių, sudygo per kelis kartus, auga neaukštos, beveik vieno ūgio, lyg sukirptos, sužydėjo...
Dabar jau pučiasi ankštys.
Meko pupos kitokios – nenuspėjamos, įnoringos... Sudygo iš 7 šešios, bet viena beveik vienu metu išleido du stiebus. Augt ėmė lyg lenktyniaudamos: vienos pamažu, kitos puolė stiebtis dangop, kaip toj pasakoj. Gerai, kad lauke pasėtos, tai nesugadins namo stogo... O ir žydėt nė viena neskuba, tai kur tas ankštis sukraus? Negi reikės dangun lipti pupų skinti?
Galiausiai pačios aukščiausios apsiramino, išsilankstė, išvinguriavo, sukrovė žiedus, pražydo...
Akis kol kas užmatė tik vieną ankštį.
Tai kokio brangumo bus Meko pupos?..“ – taip pupų istoriją pasakojo E.Lansbergienė, Biržų krašto „Sėlos“ muziejaus direktorė. Ji su šeima gyvena buvusioje mokykloje, kurią yra lankęs ir J.Mekas.
Dovanų gavo net septynias
Taigi, kas tai per istorija apie J.Meko pupas?
E.Lansbergienė ją prisiminė su bičiulių būreliu, kai šie gegužės mėnesį sugužėjo į jos kiemą Papilyje. Jie pasakojo senas ir naujas istorijas, o pusryčiams kepė miltinius blynus.
O kodėl gi ne bulvinius? Juk J.Mekas pastaruosius ypač mėgo?
Į tai E.Lansbergienė atsakė, kad bulviniai blynai vis dėlto pusryčiams netinka.
Dailininkas iš Rokiškio rajono Obelių Rimvydas Pupelis piešė Meko sapnus ir kaip paklodes kabino sode, tarp medžių šakų.
O Jurga Vilė pristatė savo ir Miglės Anušauskaitės komiksų knygą „Meko sodas. Apie Joną Meką, įkvėpimus ir plast“.
Šios knygos herojai yra ir tas pats R.Pupelis bei fotografas Arūnas Kulikauskas, taip pat viešėjęs pas Lansbergius. Daugiau nei dešimtmetį jis gyveno Amerikoje, Niujorke, ir dirbo su J.Meku. „Panevėžio kraštas“ apie tai jau yra rašęs.
Susėdę ant suolelio abu vyrai dėstė ypatingųjų pupų istoriją, o pabaigoje E.Lansbergienė gavo dovaną – A.Kulikauskas jai liepė išsirinkti septynias Meko pupas. Visa tai filmavo Marius Abromavičius.
Rašė, kol nusiramino
A.Kulikauskas tuomet pasakojo apie viską iš pradžių. Kartą J.Mekui atėjo laiškas iš Obelių. Toks dailininkas R.Pupelis siūlė bendradarbiauti. J.Mekas gaudavo daugybę laiškų ir liepė A.Kulikauskui pačiam nuspręsti, ką su šiuo daryti.
Bet štai R.Pupelis parašė antrą laišką, ir ne bet kaip, o tarmiškai. Kai J.Mekas tai sužinojo, jo akys tik suspindėjo ir jis tarė: „Darom parodą!“
„Tuomet Jonas atneša man maišiuką sunumeruotų pupų“, – prisiminė A.Kulikauskas.
Iš tų pupų reikėjo padaryti meno kūrinį. Jis nupirko obelinę lentą ir padarė dėžę, į ją pupas supylė. Įdėjo ir porą kedrinių lentų – kad vabalai nepultų.
Savo darbą parodai atsiuntė ir R.Pupelis.
Ir pasakotojai, ir klausytojai smagiai juokėsi, kad labai derėjo Pupelis ir Meko pupos.
Po parodos pristatymo Niujorke A.Kulikauskas pasiteiravo J.Meko, kodėl jo pupos – sunumeruotos.
„Ai, grįžau namo ant kažko supykęs. Radau pupas ir pradėjau ant jų skaičius rašyti, kol nusiraminau“, –
paaiškino jam J.Mekas.
Susapnavo, kad stalčiuje
Iš Niujorko paroda keliavo į Obelius. Tuomet jau R.Pupeliui parūpo, o kiekgi toje dėžėje galėtų būti pupų? Dvi savaites dėliojo jis pupas, dėliojo vietos vaikai, bet tikslaus skaičiaus nesužinojo.
Kai kurios pupos buvo be skaičiukų. R.Pupelis jas paėmė ir pasodino. Jos sudygo.
Išaugusias ir subrendusias pupas dėjo į degtukų dėžutes ir dovanojo menininkams bei bičiuliams.
Vėliau paroda iškeliavo į Japoniją ir ten prapuolė.
Pas R.Pupelį likusiųjų pupų būta įnoringų – trečiaisiais metais visai nebebuvo derliaus. Tada jis prašė pupomis pasidalinti tų pačių menininkų ir draugų, bet visi tikino, kad irgi jų nebeturi.
Tuomet Meko pupų ėmė ieškoti ir A.Kulikauskas. Vieną naktį jis susapnavo, kad jos – stalo stalčiuje.
„Pradėjau visus stalčius iš eilės knisti – ir radau 3 sudžiūvusias pupas!“ – pasakojo fotografas.
Jas nuvežė į botanikos sodą. Sėklų specialistai mirkė kažkokiuose tirpaluose ir atgaivino šias pupas.
Visa tai papasakojęs, fotografas iš kišenės ištraukė maišiuką su pupomis, kurias subrandino atgaivintosios J.Meko pupos. Pakvietęs E.Lansbergienę iš saujos išsirinkti net 7, pridėjo, kad dalijasi tiktai su išrinktaisiais.
Nevalgys pupų jokiu būdu
O jau korespondentės kalbinama E.Lansbergienė sakė, kad jų darže pasimatė ir daugiau Meko ankščių, bet derlius greičiausiai dar nebus gausus. Vis dėlto pažįstami jau prašo jomis pasidalinti.
Vadinasi, šių pupų niekas net nesirengia valgyti?
„Valgyti? Tai būtų šventvagiška.... Ne, ne, nevalgysim, jokiu būdu. Meko pupos turi tęsti savo kelionę. O kur jos iškeliaus – padiktuos gyvenimas“, – atsakė pašnekovė.
Gal pupas sėdama jas dar kaip nors mekiškai užkalbėjo?
To paklausta, E.Lansbergienė tik juokėsi, bet prisipažino, kad Meko pupoms skiria daugiau dėmesio negu kitoms, labiau jas laisto.
Užtat svečius ji apdalino saulėgrąžų daigais, žino, kad pas kai kuriuos gražiai prigijo.
Vaizdo įraše girdėti ir vaikų balsai, smagus pašnekesys, juokas... E.Lansbergienė prisiminė, kad susibūrimas buvo tikrai labai jaukus, o R.Pupelis 3 metų berniukui aiškino, kaip piešė Meko sapną.
„Po to berniukas aiškino dar jaunesnei savo draugei, abu aptarinėjo“, – šypsojosi ji.
Kaip smagu, kad netgi pupos gali sujungti draugėn žmones, turėti žaismingą tęsinį!
Į tai E.Lansbergienė atsakė, kad ir pats J.Mekas mėgo pajuokavimus. Kai režisieriai iš Lietuvos nuvyko į svečius Niujorkan, J.Mekas per judrias gatves juos vedė sutupdytus vorele. Ir visi buvo laimingi!
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Pupelis (centre) ir A.Kulikauskas prisiminė istoriją apie Meko pupas, o E.Lansbergienė jų gavo dovanų. Stopkadras iš M.Abromavičiaus vaizdo įrašo
2. Meko pupoms – ypatingas dėmesys.
3. Iš Meko pupos išaugo du stiebai.
4. Gražiai sudygo paprastos daržo pupos, jos nereiklios ir neįnoringos.
5. E.Lansbergienė (centre) į savo šeimos kiemą Papilyje sukvietė J.Meko bičiulius ir jo kūrybos gerbėjus. Jurgos Vilės ir asmeninio albumo nuotraukos
6. Su J.Meku nemažai yra bendravusi ir įdomių istorijų apie jųdviejų pažintį prisimena Irutė Varzienė. Nuotr. iš asmeninio albumo
