Pamatė kabantį ant sienos
Jei lankysitės Biržų krašto muziejuje „Sėla“ ir norėsite pamatyti svarbiausią jo eksponatą, iškart prašykitės nuvedami prie Biržų kunigaikštystės žemėlapio, datuojamo 1645 metais.
Tik po pusketvirto šimto metų, 1993-iaisiais, šis eksponatas tarsi prisikėlė iš pelenų ir pribloškė Biržų Radvilų kunigaikštystės tyrinėtojus.
Istorikas Deimantas Karvelis pasakojo, kad iš istorinės literatūros buvo žinoma, jog 1645 metais įžymus kunigaikščių Radvilų kartografas Juozapas Naronovičius-Naronskis Radvilų užsakymu braižė tikslius spalvotus jų valdų žemėlapius. Buvo nubraižytas ir Biržų kunigaikštystės žemėlapis. Tačiau įvairioje literatūroje buvo skelbiama, kad šis žemėlapis sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu Minsko srityje.
„Sudegė tai sudegė. Niekas jo taip ir nerado. Ir štai viena mano kolegė 1997 metais nuvyko į Biržų muziejų, paskambino man ir sako: „Ant sienos kaba J.Naronovičiaus-Naronskio žemėlapis, gal padaryti kopiją?“
Man net širdis sustojo: „Palauk, kaip gali padaryti kopiją to, kas sudegė?“ – pasakojo D.Karvelis.
Išaiškėjo, kad ne viskuo, kas rašoma, galima tikėti.
Išsaugojo palikuonis Brazilijoje
Vienas Radvilų palikuonis, Maltos ordino pasiuntinys Argentinoje Karolis Jeronimas Radvila savo privačioje kolekcijoje išsaugojo žemėlapio originalą. Jis 1993 metais tiesiog atsiuntė šį originalų žemėlapį Lietuvos kultūros ministerijai su nurodymu, kad jis būtų saugomas Biržų muziejuje.
Originalus, išlikęs vieninteliu egzemplioriumi, 1645 m. kartografo Juozapo Naronovičiaus-Naronskio braižytas spalvotas Biržų kunigaikštystės žemėlapis pirmiausia buvo restauruotas ir perkeltas į muziejaus saugyklas, o Biržuose eksponuojamos dvi jo kopijos: viena – originalaus dydžio, kita – padidinta.
Žemėlapį J.Naronovičius-Naronskis dedikavo Jonušui Radvilai, nes jis buvo šio žemėlapio mecenatas.
2009 metais šis eksponatas buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.
Ir sparnuotasis husaras, ir karingas totorius
Anot D. Karvelio, tai itin informatyvus ir tikslus žemėlapis. Jame pavaizduotos visos Biržų kunigaikštystės valdos: Biržų, Papilio, Nemunėlio Radviliškio, Salamiesčio ir Saločių.
Žemėlapis yra pasuktas 120 laipsnių kampu, todėl Žemaitija atsidūrė šiaurėje, o Kuršas ir Žiemgala – pietuose ir rytuose. Žemėlapis yra rusvai gelsvas, miškai pavaizduoti žalia, o valdų ribos – raudona spalva. Kairiajame žemėlapio kampe – Radvilų giminės herbas, įrėmintas ginklų, mūšių vėliavų, pabūklų, statybos įrankių kartušu.
Jame matyti, kad Biržų miestas 1645 metais buvo apjuostas gynybine siena, pavaizduotos evangelikų ir liuteronų bažnyčios. Žemėlapyje pažymėti miesteliai. Vietovardžiais pažymėti dvareliai ir gatviniai kaimai, pavardėmis – bajorų giminių žemių valdos. Palei Parovėja lenkiškai užrašyta „Žvėrynas“ – Radvilos ten laikė žvėris.
Žemėlapyje nerasime kelių, tačiau pavaizduotos visos upės, kurios tarnavo ir kaip prekybos keliai.
Žemėlapyje pavaizduoti ir žmonės. Pavyzdžiui, valstietis su spragilu. Lietuvoje valstiečius pradėjo vaizduoti tik XVIII a. Pranciškus Smuglevičius, o čia valstietis pavaizduotas jau XVII a. vidury! Tad šis ikonografinis piešinys yra labai retas.
Nupieštas ir sparnuotasis husaras. Husarą apginkluoti kainuodavo labai brangiai, 50 kilogramų sidabro. Viena iš versijų tokia, kad sparnus iš plunksnų jodami mūšin husarai užsidėdavo todėl, kad plunksnų šiurenimas gąsdintų priešus.
Ne veltui J. Naronovičius-Naronskis žemėlapyje pavaizdavo ir totorių. Anot D. Karvelio, totoriai tuo metu buvo kaip dabartinis specialiųjų pajėgų atitikmuo, todėl buvo labai vertinami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Jei totorius pereidavo į katalikybę, gaudavo net bajoriškas regalijas. Totoriai gyvendavo atskirose gyvenvietėse, o kariuomenėje būdavo atskiri totorių būriai.
Didelė vertybė pliauskoje
Pernai UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą papildė dar viena išskirtinė dviejų dalių vertybė – partizano, poeto, publicisto Broniaus Krivicko rankraštis, slėptas medžio pliauskoje, ir poeto pirmasis eilėraščių rinkinys, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio išleistas tiesiog partizanų bunkeryje.
Rankraštį (satyrą „Po Stalino saule“ ir sonetus) paslėpė ir išsaugojo Tylinavos kaime gyvenęs poeto žmonos kaimynas Paulius Bazaras, pas kurį kelis mėnesius slapstėsi ir pats poetas.
Kaimietis buvo išradingas – perpjovė pusiau ir išskobė medžio pliauską, joje paslėpė į ritinėlį susuktą rankraštį, uždarė ir pliauską sukalė vinimis.
Tą pliauską vyras numetė pastogėje prie „tupelių“ (senų batų) ir pavalkų ir pats netgi ilgam pamiršo.
Dažnai Bazarų sodyboje saugumas darydavo kratas.
Vienas saugumietis, K.Žemaitis, žinojo, kad Bazarų sodyboje yra padaryta slėptuvė partizanams, bet nei pats ją rado, nei kitiems parodė. Kartą P.Bazaro motina net paklausė jo, ko ieško. K.Žemaitis atsakė: „Tylėk, nekalbėk su manim. Nieko ir nenoriu rasti. Gerai jus pažįstu.“
Kartą Tylinavos kaime lankėsi profesorius geologas Vytautas Narbutas. Paulius Bazaras jam papasakojo apie slepiamą rankraštį. Profesorius P.Bazarą įkalbėjo unikalų artefaktą atiduoti saugoti muziejui. Vyras atidavė rankraštį ir tik vieną pliauskos pusę, nes kita kažkodėl neišliko.
B.Krivicko eilėraščių rinkinį išsaugojo mokytoja E.Garjonienė.
Šią misiją mokytojai patikėjo pats Bronius Krivickas. E.Garjonienė jau laisvos Lietuvos laikais vertybę perdavė vietos kraštotyrininkui, žurnalistui Algirdui Butkevičiui, o šis prieš 24 metus – muziejui.
Rinkinys buvo spausdinimo mašinėle atspausdintas ir išleistas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio 1952 metais. Kūrybos rinktinę sudarė pats B.Krivickas.
Rinktinė buvo įrišta į latviško bloknoto su sovietine atributika viršelį, taip bandant paslėpti knygoje esantį visiškai priešingą turinį.
Dainuodavo, kai kaimynas skaldydavo malkas
B.Krivicką su P.Bazaru suvedė uošviai.
1948 metais Suosto kunigas slapta jį sutuokė su Smilgių pradžios mokyklos mokytoja Maryte Ziemelyte. Jie glaudėsi uošvijoje Tylinavos kaime. Šalia gyveno P.Bazaras.
Puikusis kaimynas poetui buvo įtaisęs slėptuvę priestato pastogėje. Užlipti buvo galima iš prieangio. Slėptuvė buvo padaryta tarp dviejų gegnių, užmaskuota lentomis, įdedamomis ir išimamomis iš vidaus.
Atšalus orams, B.Krivickas persikraustė į daržinę ant šiaudų. Čia jau gyveno laisviau, kartais išlįsdavo laukan.
B.Krivickas kartais prašydavo šeimininko, kad eitų skaldyti malkų. Kai šis skaldydavo, partizanas uždainuodavo.
B.Krivickas apie savo bičiulius partizanus nepasakodavo, mėgdavo būti vienas.
Už galvą siūlė 5000 rublių
Po kurio laiko B.Krivickas pasitraukė į mišką pas partizanus. Partizanų bunkeryje jis nenustojo ne tik rašyti poezijos, prozos, bet ir išvertė 70 Gėtės eilėraščių, pats kūrė sonetus. Partizanai jį vadino literatūros profesoriumi.
Suaktyvėjus partizanų persekiojimui, daug jų žuvo. Likusieji gyvi slapstėsi menkesniais būreliais. Bronius Krivickas tapo vado Petro Tupėno pavaduotoju. Žmonės mena, kad tada už Broniaus Krivicko galvą buvo siūloma 5 tūkstančių rublių.
Kai buvo sudaryti penki būriai, o Pilėnų tėvūnijos vadu išrinktas Stepas Giedrikas-Girietis, B.Krivickas perėjo į apygardos štabą ir rūpinosi spaudos reikalais, redagavo „Laisvės kovos“, „Aukštaičių kovos“ leidinius. Jo slapyvardis buvo Vilnius.
Tačiau KGB struktūros iš partizanų būrio išsivedė ir suėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Rytų Lietuvos srities vadą Joną Kimštą, slapyvardžiu Jurginas. Būtent jis išsamiai atskleidė, kur yra partizanų slėptuvės, tarp kurių ir ta, kurioje slėpėsi B.Krivickas.
Rugsėjo 21 d. saugumiečių akte buvo parašyta, kad Troškūnų rajono Raguvos miške buvo rastas bunkeris ir nušauti du „banditai“. Vienas iš jų – B.Krivickas.
Pokariu buvo sunaikinta beveik visa Krivickų šeima. Partizaninėje kovoje žuvo ne tik Bronius Krivickas, bet ir abu jo broliai, po saugumiečių tardymo išprotėjo ir mirė tėvas.
Motina buvo laidojama su saugumiečių palyda, viena sesuo buvo ištremta į Sibirą, iš ten nebegrįžo.
Genialus kartografas mirė skurde
Pats Juozapo Naronovičiaus-Naronskio gyvenimas nėra plačiai žinomas. Manoma, kad šis gabus kartografas gimė Lietuvoje, Ukmergės paviete, mokėsi Kėdainių licėjuje, kurį įsteigė Kristupas Radvila evangelikams reformatams.
Didžiąją gyvenimo dalį J.Naronovičius-Naronskis dirbo Radviloms, braižė jų valdų žemėlapius, surašinėjo inventorių. Jis yra parengęs Tauragės, Kėdainių, Raudondvario ir kt. topografinius žemėlapius, tyrinėjo ir domėjosi užsienio matematikų ir fortifikatorių darbais, prisidėjo prie Biržų pilies atstatymo.
J.Naronovičius-Naronskis buvo arionas, radikalusis protestantas. 1658 m. Abiejų Tautų Respublikos seimas priėmė nutarimą, kad arionai turi pereiti į katalikybę arba išvykti iš šalies. J.Naronovičius-Naronskis pasitraukė į Prūsiją. Ten, tarpininkaujant Boguslavui Radvilai, jis gavo topografo tarnybą. Su sūnumi sudarė 44 Prūsijos seniūnijų žemėlapius, braižė didikų rūmų statybų ir rekonstrukcijos projektus. 1669 m. mirė topografo globėjas Boguslovas Radvilas. Visai apleistas ir nuskurdęs J.Naronovičius-Naronskis 1678 metais mirė Lenkijoje.
Talentas išryškėjo dar mokykloje
Partizanų poetas, prozininkas, vertėjas Bronius Krivickas yra kilęs iš Pervalkų, Pasvalio rajono, bet tėvai netrukus persikraustė į kaimą netoli Suosto Biržų rajone.
Į Mokslus iš septynių vaikų tėvai išleido vienintelį Bronių. Jaunuolio talentas literatūrai išryškėjo jau Biržų gimnazijoje. Vaikinas priklausė 1930 m. uždraustai ateitininkų organizacijai ir už tai jam buvo sumažintas elgesio pažymys.
Vytauto Didžiojo universitete jaunuolis studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, redagavo leidinį „Ateitis“, spausdino populiarias savo noveles.
Po to, kai Lietuva atgavo Vilnių, B.Krivickas išvyko studijuoti į Vilniaus universitetą, tačiau netrukus prasidėjo okupacija, o 1943 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas.
B.Krivickas grįžo tėviškėn padėti seseriai Onai, nes jos vyras buvo išvežtas į Sibirą, pradėjo mokytojauti Biržų gimnazijoje. Kai gavo kvietimą prisistatyti į saugumą, ėmė slapstytis, pasitraukė pas partizanus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Partizanas, poetas, publicistas, vertėjas Bronius Krivickas.
2. Radvilų palikuonis, Maltos ordino pasiuntinys Argentinoje Karolis Jeronimas Radvila išsaugojo Biržų kunigaikštystės žemėlapio originalą ir per Kultūros ministeriją jį perdavė Biržų krašto muziejui.
3. Biržietis Paulius Bazaras partizano Broniaus Krivicko rankraštį saugojo pliauskoje. Dabar pliauska ir rankraštis saugomi Biržų krašto muziejuje.
4. Partizano B.Krivicko rankraštis, kuris buvo saugomas pliauskoje.
5. 1645 m. J.Naronovičiaus-Naronskio nubraižyto Biržų kunigaikštystės žemėlapio originalas – vertingiausias Biržų krašto muziejuje saugomas artefaktas.
